Šeštus metus prie „Chimki“ vairo stovintis R.Kurtinaitis net ir gyvendamas daugiau nei už tūkstančio kilometrų, iki smulkmenų žino, kuo kvėpuoja legendinė Lietuvos komanda.
Tris kartus su pertraukomis Kauno klubo marškinėlius vilkėjusiam treneriui „Žalgirio“ vardas visiems laikams yra įsirėžęs į širdį, todėl nieko keisto, kad kiekvienas kauniečių rungtynes Eurolygoje, ir Lietuvos čempionate treneris įdėmiai stebi internete.
Niekada kišenėje žodžio neieškantis treneris turi savo nuomonę ir apie Kauno klubą neseniai supurčiusias permainas, kai darbo neteko Gintaras Krapikas. R.Kurtinaitis gyrė buvusį savo komandos draugą už pastaraisiais metais laikinojoje sostinėje nuveiktus darbus, bet pripažino, kad šis klubo vadovų sprendimas išėjo į naudą, o Š.Jasikevičius yra puikus pasirinkimas.
„Tokios permainos visuomet duoda sukrėtimą, kuris išeina arba į gera, arba į bloga. Mačiau, jog dabar kauniečiai žaidžia su kur kas didesne energija. Žiūrėsime, kaip seksis, laukia labai įdomus mačas“, – penktadienio dvikovos nuotaikomis jau gyveno R.Kurtinaitis.
Eurolygos „Top 16” etapo starte „Chimki“ namuose patiesė Bambergo „Brose Baskets“ (78:61), Vitorijos „Laboral Kutxa“ (76:68) ir Maskvos CSKA (91:89), tačiau svečiuose neatsilaikė prieš „Barcelona“ (70:87).
F grupės viršūnėje R.Kurtinaitis norėtų likti ir po penktadienio dvikovos, tačiau pripažįsta, kad lengvos kovos nesitiki, kadangi „Žalgiris“ jau taip pat nėra tas, kuris beviltiškai buvo malamas į miltus vienose Eurolygos rungtynėse po kitų.
„Nuotaikos tikrai yra neblogos. Sėkmingai pradėjome „Top 16“ etapą, pastaruoju metu demonstruojame neblogą formą. Krepšininkai pradeda geriau jausti tiek mane, tiek vienas kitą, todėl ir mūsų rezultatai tapo dar stabilesni. Vienintelė šių savaičių problema – iš rikiuotės šlaunies traumą patyręs iškrito Paulas Davisas. Jis mūsų klubui labai svarbus žaidėjas, beveik trečdalis visos komandos, tad bus labai įdomu, kaip toliau seksis be jo“, – 24sek kalbėjo R.Kurtinaitis.
Nežinau, kuo visa tai baigsis, tačiau jei yra koks nors tvarkaraštis, tikiuosi, jog jo ir bus laikomasi. Negalima tiek nuolaidžiauti vienam klubui.
– Visas tris pergales „Top 16” etape jūsų auklėtiniai iškovojo savoje aikštėje. Ar tai reiškia, kad namuose komanda žaidžia su kur kas didesne energija? – 24sek pradėjo pokalbį su kauniečiu.
– Namuose visuomet žaisti yra lengviau, tačiau tikrai nepasakyčiau, jog esame namų komanda. Galbūt mūsų rezultatai namuose tą ir rodo, tačiau svečiuose esame sužaidę daug gerų rungtynių. O kad laimime savoje aikštėje, mane džiugina.
Dar nuo tų laikų, kai pats žaidžiau „Žalgiryje“ Europos taurėse, treneris Vladas Garastas skaičiuodavo paprastai: norint žengti į kitą etapą privalome laimėti visas rungtynes namuose ir dar vieną kitą dvikovą svečiuose. Džiaugiuosi, kad kol kas taškų savoje aikštėje „Top 16“ etape niekam neišdalijom.
– Iš pirmų penkių „Top 16“ dvikovų jūsų komandai net keturis kartus teko žaisti namuose. Ar jus tenkina toks tvarkaraštis?
– Netenkina, tačiau taip jau išėjo. Praėjusios savaitės rungtynės su Bambergo „Brose Baskets“ turėjo vykti išvykoje, tačiau Vokietijos klubas tuo metu neturėjo salės, tad mačas buvo perkeltas į mūsų aikštelę.
Tvarkaraščio kaitaliojimas gerokai užtruko. Mums net teko kreiptis į Eurolygą oficialiu raštu, nes šešerių, kaip buvo suplanuota iš pat pradžių, rungtynių savo aikštėje žaisti tikrai nenorėjome. Nežinau, kuo visa tai baigsis, tačiau jei yra koks nors tvarkaraštis, tikiuosi, jog jo ir bus laikomasi. Negalima tiek nuolaidžiauti vienam klubui.
– Permainos „Žalgirio“ trenerių štabe jus nustebino?
– Nepasakyčiau. Jei komanda nerodo rezultatų, tenka ką nors keisti, o dažniausia praktika, kad atleidus vyriausiąjį trenerį jo vieton laikinai stoja buvęs asistentas. Šis modelis yra klasikinis.
Kažką komandai turbūt reikėjo daryti, tačiau vadovaujami Gintaro Krapiko tiek šį, tiek praėjusį sezoną žalgiriečiai žaidė tikrai neblogai. Turbūt tikrai nereikia daug kalbėti apie „Žalgirio“ ir Eurolygos stipriausių klubų biudžetų skirtumus. Krepšinyje galbūt ir ne visada pinigai lemia žaidimo kokybę, tačiau dažnu atveju suvaidina labai svarbų vaidmenį. Taigi negalime tikėtis, kad kiekvieną kartą „Žalgiris“ lygiaverčiai kovos su „Barcelona“ ar Madrido „Real“. Pralaimėjimai tokiems klubams yra dėsningi.
Šiuo atveju kažką turbūt visgi reikėjo daryti, tačiau nemanau, kad po šių permainų komandos žaidimas labai pagerės ar pablogės. „Žalgiris“ sužaidė tikrai nuostabias rungtynes praėjusią savaitę su Pirėjo „Olympiakos“, tačiau sunku pasakyti, kokia to priežastis.
Šoko terapija visada duoda savo rezultatų – kartais išeina į gera, kartais į bloga. „Žalgirio“ atveju viskas išėjo į gera, tačiau ar šios permainos tikrai bus naudingos komandai, pamatysime sezono metu.
Noriu pabrėžti tik vieną dalyką – labai gerą G.Krapiko darbą per visus tuos metus, kuriuos šis treneris atidavė klubui. Šarūnas Jasikevičius, žinoma, taip pat turi daug potencialo ir aš tai labai vertinu.
Būna tokių krepšininkų, kurie nuo mažens, dar bėgiodami aikštelėje jau yra treneriai, nes turi galvoti už visus. Šarūnas – vienas tokių. Tapti geru treneriu tokiam žaidėjui, kuris aikštėje puikiai išmanė ir suprato krepšinį, yra kur kas lengviau nei tam, kuris išmano teoriją. Linkiu jam visko ko geriausio.
– Ar „Žalgirio“ žaidimo braižas, atėjus naujam treneriui, pasikeitė?
– Per tokį trumpą laiką pakeisti ką nors labai sudėtinga – jei žaidėjas nepataiko baudos metimo, tai nepataiko (šypsosi). Tačiau vienas dalykas matomas plika akimi jau dabar – energija ir žaidėjų požiūris į darbą.
Noriu pabrėžti tik vieną dalyką – labai gerą G.Krapiko darbą per visus tuos metus, kuriuos šis treneris atidavė klubui.
Daug mačiau „Žalgirio“ rungtynių ir esu pastebėjęs, kad anksčiau, jei žaidėjas sėdėdavo ant suolo, tai su tokiu vaidmeniu jis buvo susitaikęs ir jausdavosi pakankamai komfortiškai.
Atėjus naujam treneriui, viskas pasikeitė. Š.Jasikevičius dažnai sodina ant suolo jo sumanymų aikštėje neišpildžiusius krepšininkus ir leidžia pabandyti kitam. Atsirado visų žaidėjų noras eiti į aikštę ir kažką įrodyti.
Ir žinoma, ne aš vienas, bet ir visa Lietuva matė, kaip po rungtynių komandos gerbėjai krepšininkams dėkojo ir dainavo dainas. Tai reiškia, kad šios permainos ir pagerėjęs žaidimas teigiamai išjudino visą šalies sporto visuomenę.
– „Žalgirio“ komandoje penktadienio mače jau nebus Manto Kalniečio. Tai palengvina jūsų užduotis ar kaip tik daryti namų darbus prieš dvikovą tampa sudėtingiau?
– Sunku pasakyti. Mantas yra labai geras žaidėjas, tik šis sezonas jam nevykęs. Jis yra labai pavojingas ir žaidžia gerai su stipriomis komandomis, naudingas savo patirtimi, sugebėjimu suvaldyti komandą. Žinoma, pastarieji keli mačai „Žalgiryje“ jam nenusisekė, tačiau jis buvo labai svarbi Kauno komandos dalis. Žiūrėsime, kaip komandai seksis be jo.
Teko skaityti, kad klubas ieško naujo įžaidėjo, nes Lukas Lekavičius šį sezoną nedemonstruoja tokio žaidimo kaip praėjusį. Pernai jis buvo visiškas tiek „Žalgirio“, tiek Eurolygos atradimas. Šį sezoną Luko žaidimas banguoja ir nežinau, kokia to priežastis. Kaip bebūtų, komandai reikia dar vieno įžaidėjo, nes be L.Lekavičiaus šioje pozicijoje rungtyniaujančio krepšinio „Žalgiris“ nelabai ir turi.
Šarūnas Jasikevičius turi daug potencialo ir aš tai labai vertinu. Būna tokių krepšininkų, kurie nuo mažens, dar bėgiodami aikštelėje jau yra treneriai, nes turi galvoti už visus.
– Pirmadienį jūsų vadovaujamas klubas nesunkiai 113:83 laimėjo VTB Jungtinės lygos dvikovą prieš Loimos „Bisons“ ekipą iš Suomijos. Tokios rungtynės – proga leisti atsipūsti komandos lyderiams ar jau ruošėt namų darbus prieš penktadienio akistatą su „Žalgiriu“?
– Per tokį mačą pernelyg nepaeksperimentuosi, todėl nieko ir nerepetavome. Man svarbiausia, kad visi lyderiai išliktų sveiki ir pailsėtų.
Šį sezoną tenka žaisti daug rungtynių, kiekvieną savaitę vyksta bent po du mačus, prisideda kelionės. Tai atima daug laiko. Kai kurie komandos žaidėjai Eurolygoje žaidžia po 30–35 minutes, nes kito pasirinkimo tiesiog neturiu – privalome laimėti. Taigi tokios VTB Jungtinės lygos rungtynės kaip tik ir yra proga patausoti lyderius ir leisti pažaisti visiems dvylikai žaidėjų.
Noriu pasidžiaugti, kad šiemet neblogai sukomplektavome ekipą. Paprastai turėdavome aštuonis pagrindinius krepšininkus, o likę keturi dažniausiai būdavo iš antros ar trečios komandų.
Šiemet visi dvylika krepšininkų – lygiaverčiai. Žinoma, kai kurie jų nežaidžia Eurolygoje, nes jaučiu, kad trūksta pasitikėjimo ar kitų savybių, tačiau per VTB Jungtinės lygos rungtynes tai yra puiki proga leisti pasireikšti ir jiems.
Jonas Kazlauskas pasakė labai aiškiai ir tiksliai: „Jei sugebėsi priversti jį žaisti gynyboje, turėsi puikų krepšininką.“ Džiaugiuosi, jog man tai pavyko.
– Pirmadienį „Žalgiris“ LKL čempionato rungtynėse sutriuškino Kėdainių „Nevėžį“, prie kurio vairo stovi jūsų klube ne vienerius metus dirbęs Ramūnas Cvirka. Galbūt kalbėjotės su treneriu apie būsimus savo varžovus Eurolygoje?
– Nors su Ramūnu sutariame labai gerai, nes kartu dirbome ne vienerius metus, konsultuotis su kitais neturiu įpročio.
Paprastai aš dirbu pats ir matau, kas yra kas. „Žalgirį“ ir taip pažįstu labai gerai, žinau visus jo žaidėjus. Kokios nors papildomos informacijos man nelabai ir reikia. Prieš dvidešimt metų gal tokia papildoma informacija ar varžovų komandos žaidimo vaizdo įrašas ir turėjo reikšmės. Šiais laikais viskas yra pasikeitę. Jei tik yra galimybė, aš stebiu beveik visas LKL rungtynes internetu tiesiogiai, taigi matau labai daug komandų.
– Pastaruoju metu ypač įspūdingai pradėjo rungtyniauti jūsų komandos ryškiausia žvaigždė Aleksejus Švedas. Gynėjo statistiniai rodikliai ypač šoktelėjo prasidėjus „Top 16“ kovoms. Kokia tokio pagerėjusio žaidimo priežastis? Galbūt specialiai ką nors pakeitėte „Chimki“ žaidime?
– Sezono pradžioje Aleksejus žaidė NBA krepšinį, kur komandos draugai nėra labai svarbūs. Krepšininkui rūpėjo asmeninis žaidimas ir dėl to mes net turėjome keletą darbinių konfliktų.
Pabrėšiu – darbinių, bet tikrai ne asmeninių. Džiaugiuosi, kad pagaliau krepšininkas suprato, ko aš iš jo noriu, o man pavyko jam išaiškinti, kokio vaidmenis aš tikiuosi. Keletą pastarųjų mėnesių aš jam neturiu jokių pretenzijų. A.Švedas rungtyniauja tikrai labai gerai, ypač pagerino žaidimą gynyboje.
Prieš pasirašant sutartį su juo, konsultavausi su Jonu Kazlausku, kuris treniravo Aleksejų Maskvos CSKA komandoje. Jonas pasakė labai aiškiai ir tiksliai: „Jei sugebėsi priversti jį žaisti gynyboje, turėsi puikų krepšininką.“ Džiaugiuosi, jog man tai pavyko.
O kalbant apie puolimą, jis yra didžiulis talentas, labai gerai realizuoja nestandartinius sprendimus. Nenorėjau, kad jis žaistų vienas, ir labai smagu, jog man pavyko jį įpaišyti į komandos žaidimą. Pastaruoju metu jis mūsų klubui atneša labai daug naudos ir jokių pretenzijų aš šiam žaidėjui neturiu.