Tai ne statistikos protokolo klaida.
26-ąją rungtynių minutę „Žalgirio“ procentai buvo tokie: 72,2 proc. dvitaškių, 75 proc. tritaškių ir 100 proc. baudų.
Toks kosminis krepšinis sukrovė „Žalgiriui“ net 20 taškų persvarą 56:36.
Tačiau taip mesti visas 40 minučių neįmanoma. O ilgainiui „Žalgirio“ žaidimo brokas išlindo kaip nuorūkos po daugiabučių balkonais nutirpus sniegui. Lietuvoje, aišku – Malagoje sniegas paskutinį kartą iškrito 1954-aisiais.
16 klaidų per tris kėlinius (viso – 23), visiškai nekontroliuojama situacija po savuoju krepšiu (varžovai sugriebė 18 kamuolių puolime) ir gynybos taisyklių nesilaikymas leido „Unicaja“ priartėti 58:64.
Turiu pasakyti, kad teisėjavimas buvo labai blogas. Ypač ketvirtame kėlinyje ir pratęsime
Ar dėl prastos kondicionavimo sistemos, ar dėl įtampos, „Martin Carpena“ arenoje darėsi karšta tiesiogine to žodžio prasme.
„Si se puede!“ – šūkavo viltį atgavę andalūzai. Arba lietuviškai – „taip, mes galime“.
Šaras bandė atsivėsinti gurkšnodamas vandenį ir šluostydamasis prakaitą tai rankšluosčiu, tai rankomis, tai švarku, bet geriausiai būtų atvėsinęs geras žaidimas.
Tačiau Malagoje jau greičiau būtų prapliupęs lietus, nei „Žalgiris“ tobulu žaidimu tą vakarą būtų užbaigęs mačą. Tik priminsime, kad Malagoje saulė šviečia 320 dienų per metus.
Šaras sunkiai rado tinkamus žmones varžovui pribaigti.
Keli taiklūs metimai ir tiksli gynyba likus žaisti 2 min. 43 sek. atstatė skirtumą 70:59, o „Unicaja“ sirgaliai pradėjo skirstytis. Bet tai buvo veltui iššvaistyti 30-40 eurų už bilietą.
„Žalgiris“ prisižaidė, Vasilije Micičius galėjo įtvirtinti pergalę, bet su drebančiomis rankomis prametė abi baudas. O tada sekė Ray'aus McCallumo didvyriškas metimas, išplėšęs pratęsimą 72:72.
Paulius Jankūnas kapitoniškais šūksniais ragino komandos draugus per susibūrimą.
„Žalgiris“ grįžo ant parketo nebe toks drebantis ir svarbiausia – pergalingas. Po stebuklingo Edgaro Ulanovo metimo su sirena.
Kad ir kas ten įvyko tą beprotišką vakarą Malagoje, kurį kolegos andalūzai spėjo pavadinti metų rungtynėmis, svarbiausia, kad iš jų „Žalgiris“ grįžo su pergale 85:83.
Norėčiau tau pasakyti, kad nubraižiau labai gerą derinį... Bet braižiau derinį visai į kitą pusę.
„Mes dominavome žaisdami puikų krepšinį. Paskui, normalu, ispanai žaidė labiau fiziškai ir kažkur pasimetėme. Neatlaikėme spaudimo.
Bet turiu pasakyti, kad teisėjavimas buvo labai blogas. Ypač ketvirtame kėlinyje ir pratęsime. Jiems nieko neliko, tik pradėti žaisti fiziškai. Bet mus išmušė iš vėžių kai kurios pražangos, kurios išėmė iš rotacijos pagrindinius žaidėjus.
Nežinau... Man dabar nereikėtų kažko sakyti, gal reikėtų pažiūrėti video, ar aš teisus. Bet su žaidėjais ir treneriais kalbant atrodė, kad buvo labai daug neaiškių švilpukų.
Mes nepadarėme paprastų dalykų, bet svarbiausia, kad namo grįžtame su taškeliu“, – atsiduso Š.Jasikevičius.
– Turbūt paskutinė ataka, išplėšusi pergalę, nebuvo suplanuota taip, kaip išėjo?
– Norėčiau tau pasakyti, kad nubraižiau labai gerą derinį... Bet braižiau derinį visai į kitą pusę (šypsosi.).
– Kaip apsunkino užduotį išsaugoti pergalę be išsibaudavusių Kavaliausko ir Jankūno?
– Reikia pripažinti, kad daugelis žaidėjų tokioje atmosferoje žaidžia pirmą kartą, kai viskas prieš tave. Kai kurie išplaukia gyvi į krantą, kai kurie – ne.
Bet čia kiti dalykai. Pasiimame tašką ir važiuojame namo.
O ką galėjau leisti? Liko arba Songaila, arba Daviesas.
– Edgaras Ulanovas pats minėjo, kad jam tai nebuvo geriausios rungtynės, bet jis pataikė pergalingą metimą. Ką tai pasako apie žaidėją?
– Negaliu atsakyti... Jis tikrai su charakteriu. Jam gal sunku dėl tos kojos, neturi ritmo, nežinau. Labai keista, kad jis žaidė taip prastai.
Iš kai kurių žaidėjų neprašau hailaitų, tritaškių ar prasiveržimų. Jie turi atlikti paprastus dalykus. O mes nesilaikome taisyklių. Kaip pametėme galvą nuo trečio kėlinio... Vis keičiau žaidėjus, kas gali padėti, bet su laiku nebebuvo žaidėjų.
Imame tą pergalę ir važiuojame, bet nuo trečio kėlinio... Ir pirmą pusę nebuvo kažkas tokio įspūdingo, tik labai gerai pataikėme.
Nežinau... Pergalė!
– Brandonas Daviesas per pagrindinį žaidimo laiką neatkovojo nė vieno kamuolio, bet pratęsime – du kritinius gynyboje ir puolime. Kas leido tikėti šiuo žaidėju lemiamomis akimirkomis ir ko amerikiečiui trūksta, kad po krepšiu būtų tvirtesnis?
– O ką galėjau leisti? Liko arba Songaila, arba Daviesas (šypsosi.).
Patirties, galvoju, patirties. Jis labai gerai dirba, atsiduoda darbui, bet galbūt jam tie visi greičiai... Kai viskas sulėtės, jam bus paprasčiau į viską reaguoti. Mes juo labai tikime. Esu įsitikinęs, kad jis gerins žaidimą.
– Turbūt Kevinas Pangosas buvo žmogus, kuriam turėjote mažiausiai priekaištų?
– Problema tik ta, kad jis ko gero buvo vienintelis žmogus, ant kurio laikėsi visa komanda. Dee Bostas dar nėra tos kondicijos. Micičiaus sprendimai irgi buvo nelabai kokie...
Bet kai yra tiek rungtynių, normalu, kad ne visi gali sužaisti. Bet Kevinas sužaidė puikias rungtynes.
– Antanas Kavaliauskas žaidė jausdamas nugaros skausmus. Kaip jam pavyko susitvarkyti?
– Žaidė gerai. Kovojo, padėjo.
Yra čia pas mus tų tokių kovotojų, kurie stengiasi. Neabejoju, kad jie daro viską su procedūromis, pasiruošimu, kad tik padėtų komandai.
– Martynas Sajus debiutavo šį sezoną pasirodydamas aikštėje jau penktąją minutę. Kaip jam pavyko atstovėti baudos aikštelėje?
– Nereikėjo tik gal tos nesportinės pražangos... Žmogus du mėnesius nežaidęs, sportuoja tik savaitę, turėjo gal dvi treniruotes. Įėjo tik padaryti baudelių ir duoti pailsėti. Tik gal blogai, kad viena buvo nelabai protinga tyčinė.
Tačiau gerai, kad žmogus stengiasi.
– Labai ankstyvas žvilgsnis į „Baskonia“. Vitorijos klubas sutriuškino „Real“...
– Man Pedro Martinezas yra vienas geriausių Europos trenerių. Įsivaizduoju, paruoš komandą labai gerai ir „Baskonia“ su juo eis į priekį.
Rezultatai, kuriuos jis pasiekė su visomis komandomis, kalba už save. Su juo „Baskonia“ kovos dėl aštuntuko ir bus puiki komanda.
