Pirmoji – Nida. 23-ejų krepšininkas gimė geografiškai unikaliame Lietuvos taške, išdygusiame tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros, kuriame populiacija siekia mažiau nei 3000, tačiau vasaros sezono metu Nida tampa traukos centru tūkstančiams turistų.
„Tai labai mažas miestelis, bet tikriausiai gražiausia vieta visoje Lietuvoje, – Eurolygos tinklalapiui sakė T.Sedekerskis. – Turime jūrą, tad Nida yra tobula vieta vasaros atostogoms, laiko praleidimui su draugais paplūdimyje. Manau, kad tai geriausia vieta augti Lietuvoje. Labai gražu, ramu, puiki bendruomenė, tad vaikams augti čia yra idealu.“
Nors T.Sedekerskis yra prisirišęs prie Nidos, jis buvo priverstas ją palikti ankstyvame amžiuje, kadangi krepšininko ambicijos ir potencialas tiesiog netilpo 3000 gyventojų turinčiame miestelyje.
„Krepšinį pradėjau žaisti dėl tėvų, kurie yra didžiuliai šios sporto šakos sirgaliai, – sakė „Baskonia“ atstovas. – Jie niekada nežaidė aukštame lygyje, bet žiūrėjo visas Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės rungtynes, tad krepšinį stebėti TV ekrane dar ankstyvame amžiuje pradėjau ir aš. Taip pamilau žaidimą, o kai pradėjau lankyti pirmąją klasę, pradėjau ir žaisti krepšinį.“
„Pagal savo amžių buvau labai aukštas, aukščiausias klasėje. Man sekėsi pakankamai gerai, man labai patiko žaisti krepšinį. Mano tėvai nusprendė, jei aš noriu rimtai žaisti krepšinį, turiu keltis į didesnį miestą ir krepšinio mokyklą, kurioje galėčiau tobulinti savo įgūdžius, kadangi tokios mokyklos Nidoje mes neturėjome“, – pasakojo krepšininkas iš Lietuvos.
Sedekerskių šeimyna nusprendė 12-metį Tadą perkelti į artimiausią didelį miestą Klaipėdą.
„Pirmuosius dvejus metus po du ar tris kartus per savaitę keliaudavau iš ryto į Klaipėdą, o po mokyklos grįždavau namo. Tokios kelionės trukmė į vieną pusę – valanda laiko – prisiminimais dalijosi T.Sedekerskis. – Po dvejų metų su tėčiu persikėlėme gyventi į Klaipėdą. Savaitę būdavome ten, o į Nidą grįždavome po rungtynių, kurios vykdavo savaitgaliais.“
Klaipėdoje perspektyvus žaidėjas neužsibuvo, kadangi jis greitai ėmė traukti didesnių klubų dėmesį.
„Vitorijos klubas manimi ėmė domėtis, kai man buvo 14 metų, – sakė T.Sedekerskis. – Mano agentas nusiuntė keletą video Ispanijos klubams, tad atsidūriau „Baskonia“ akiratyje. Jie pasikvietė mane peržiūrai, man sekėsi pakankamai gerai, tačiau artimieji galvojo, jog man dar per anksti keltis gyventi į Ispaniją, tad dar metus praleidau Lietuvoje. Derėjomės dėl kontrakto detalių, o būdamas 15 metų aš jau buvau pasiruošęs pokyčiams. Norėjau padaryti žingsnį, galvoju, kad tai buvo geras sprendimas.“
Lietuvis susikrovė lagaminus ir išvyko per 3000 kilometrų nuo Lietuvos nutolusią Vitoriją. Tai galėtų įbauginti bet kurį paauglį, tačiau T.Sedekerskis sako, kad buvo per daug užsiėmęs, jog galvotų šių permainų dydį.
„Tai buvo kardinalus pokytis, bet atvykęs į Vitoriją neturėjau laiko galvoti, jog pasiilgau šeimos, draugų ir artimųjų, kadangi turėjome labai daug treniruočių. Mokykla, treniruotė, salė, treniruotė. Grįždavau namo labai pavargęs, eidavau miegoti, o iš ryto – vėl į mokyklą, vėl į treniruotę“, – pasakojo T.Sedekerskis.
„Nebuvo laiko sėdėti ant lovos ir galvoti, jog pasiilgau namų. Salėje praleisdavome labai daug laiko. Laikas bėgo greitai, ateidavo Kalėdos, tad galėdavau grįžti namo pas šeimyną. Tačiau mano krepšinio įgūdžiai gerėjo, kūnas stiprėjo. Aš buvau laimingas“, – sakė nuo 2013-ųjų metų „Baskonia“ klubui priklausantis krepšininkas.
Jam niekada nekilo mintis palikti Vitoriją ir grįžti į mylimąją Nidą. Jis siekė išpildyti savo svajones „Baskonia“ klube bei surado naują vietą, kurią gali vadinti namais.
„Jau devyneri metai, kai Vitoriją ir „Baskonia“ galiu vadinti namais, – sakė T.Sedekerskis. – Visiems sakau, kad tai yra mano antrieji namai. Gražus miestas, o jūrą pasiekti galime per valandą. Tai šiek tiek primena man Nidą, kadangi Vitorijoje irgi yra labai ramu ir labai žalia. Puiki vieta krepšininkui susikoncentruoti tik ties žaidimu. Aš čia jaučiuosi puikiai. Turiu draugų, visi jie yra „Baskonia“ klubo nariai, darbuotojai. Aš juos pažįstu puikiai. Esu tikrai laimingas, džiaugiuosi, jog pasirašiau naują trejų metų sutartį. Noriu kažką laimėti, noriu iškovoti su „Baskonia“ titulų.“
