Prie įmantriausių patiekalų pastaruosius dvejus metus reiklią auditoriją pratinęs krepšinio virtuvės genijus šiemet ant stalų prieššventiniu laikotarpiu serviruoja stipriai prikepusią produkciją.
Tačiau eilės prie restorano durų ir toliau nemažėja. Panašu, kad netrumpės ir artimiausiu metu.
Krepšinio specialistai Sergejus Jovaiša, Steponas Kairys ir Rytis Vyšniauskas sutaria – Š.Jasikevičiaus keitimas problemos neišspręs, nes esminės klaidos buvo padarytos dar vasarą.
Sergejus Jovaiša, pasaulio čempionas, buvęs „Žalgirio“ krepšininkas:
„Plika akimi matyti, kad nemaža dalis žaidėjų yra ne to lygio, kurio reikėtų norint sėkmingai kautis Eurolygos turnyre. Tai yra akivaizdu. Sistema, kuri yra įgyvendinama kiekviename mače, bet vis kažko pritrūksta? Čia tikrai ne trenerio problema. Tiesiog neturime žaidėjų, kurie tuos sumanymus sėkmingai išpildytų. Po kiekvienos nesėkmės girdime nuomones, kad pritrūko vienos ar kitos detalės.
Šarūnas Jasikevičius? Jo kompetencija absoliučiai negalime abejoti. Akivaizdu, kad su kitais žaidėjais jis darytų viską kitaip. Visgi jo rezultatais ir su tokio lygio krepšininkais Kaune pastaraisiais metais buvo labai geri. Žmogus per vieną naktį tikrai nepasikeitė. Jo žinios tikrai niekur nedingo.
Tiesiog taip susiklostė situacija. Reikia pripažinti, kad šį kartą parinkti komandos branduolį nepasisekė. Net jei „Žalgiris“ ir pralaimės dar kelis mačus, neturėtume reikalauti Š.Jasikevičiaus skalpo. Ne tai yra problema. Perkelkime Šarūną į kokį nors geriau sukomplektuotą klubą ir iš karto pamatysime, kokius gerus ir stabilius rezultatus jis pradės demonstruoti.
Dabartiniam „Žalgiriui“ tikrai negalime priekaištauti dėl nusiteikimo dvasios. Matome, kad vyrai stengiasi, tiesiog galimybės yra tokios. Užšokti aukščiau gal ir galima viename ar kitame mače, tačiau demonstruoti stabilaus žaidimo jėgos neužtenka. Dabartinė komanda neturi vieno stipriai išreikšto lyderio, kuris galėtų ištempti rungtynes. Reikia, kad visi po truputėlį įneštų savo indėlį, o kai taip neįvyksta – šiek tiek pritrūksta“.
Steponas Kairys, krepšinio treneris:
„Šarūno klausimu mano nuomonė yra labai paprasta. Mano manymu, Lietuvos krepšinio visuomenė labai dažnai daro klaidą manydama, jog vienu atveju tas pats žmogus gali būti labai geras, kitoje situacijoje – labai prastas. Galime prisiminti Kęstutį Kemzūrą. Vienais metais jis buvo trečias pasaulyje, tačiau jau kitąmet už nepavykusius rezultatus labai brangiai sumokėjo. Taip būti negali.
Keisti trenerį reikia tada, kai specialistas nesugeba nieko gero nuveikti. Dabar mes turime Jasikevičių – specialistą, kuris pernai ir užpernai demonstravo išskirtinius rezultatus. Staiga jis tapo blogas? Jei būtų nuspręsta su juo atsisveikinti, tai būtų labai naivus ir trumparegiškas sprendimas. Absoliučiai neteisingas.
Užsitęsusi pralaimėjimų serija – tikrai ne Jasikevičiaus kaltė. Ne jis turi gelbėti „Žalgirį“. Tiesiog dabar skaudžiai tenka sumokėti už komplektacijos klaidas. Turime suprasti, kad žalgiriečiams tenka kovoti nepaprastai konkurencingoje aplinkoje. Vasaros metu turtingesnės Eurolygos komandos ūgtelėjo dar labiau. Mes šiek tiek smuktelėjome.
Pažiūrėkime į Željko Obradovičių ir Stambulo „Fenerbahče“. Turkams sezonas irgi nesiklosto taip, kaip jie norėtų, bet ar Željko atleidimas išspręstų problemą? Į ką jie jį keistų? Į Jasikevičių? Spekuliuojantys šiomis trenerių atleidimo temomis man labai primena Rusijos oligarchų mąstymą, kurie krepšinį vertina tik per pergalių ir pralaimėjimų prizmę. Laimėjai – esi geras, pralošei – blogas. Kitas klausimas, kurį jie užduoda treneriui: „Kiek tau reikia pinigų, kad nugalėtum CSKA?“ Man tokios spekuliacijos nepatinka“.
Rytis Vyšniauskas, Eurolygos rungtynių komentatorius:
„Nemanau, kad „Žalgiriui“ reikia keisti trenerį. Dėl ko reikėtų keisti? Dėl kažkokio trumpalaikio emocinio efekto? Nematau prasmės. „Žalgiris“ turi savo viziją, kurios kūrėjas yra Šarūnas Jasikevičius. Su jo sistema ir tikrai gan kukliu biudžetu Lietuvos čempionai dvejus metus paeiliui žaidė Eurolygos atkrintamosiose. Nebus taip, kad kasmet „Žalgiris“ pataikys su legionieriais, ateinančiais iš žemesnio lygio, o elitiniai talentai išlieka per brangūs.
Dabar aš matau, kad „Žalgiris“ gerai kovoja su stipriausiomis Eurolygos komandomis, visada turi aiškias žaidimo idėjas, komanda aikštelėje pasirodo taktiškai gerai pasiruošusi. Bet galiausiai kauniečiai pralaimi dėl varžovų žaidėjų aukštesnio meistriškumo ir didesnio talento.
Kai kuriuos pralaimėjimus aš galėčiau pavadinti psichologiniais, kai žalgiriečiai pralaimėjo silpnesnėms komandoms. Krepšininkai atrodydavo susikaustę ir nepataikydavo laisvi, bet daugeliu atvejų laikydavosi rungtynėse dėl gynybos.
Aš ir toliau matau „Žalgirį“ kaip visada labai stipriai varžovą išanalizavusią ir rungtynėms gerai pasiruošusią komandą. Yra situacijų, kur kauniečiams tiesiog nesiseka: patys nepataiko laisvi, o varžovų žaidėjai, prieš kuriuos logiškai rizikuojama, sumeta 4–5 tritaškius. Mano nuomone, atsiliepia ir padarytos klaidos komplektacijoje. Klubas ryškiai nepataikė su Alexu Perezu, o Thomaso Walkupo aš nė pro kur nematau pagrindinio laiminčios Eurolygos komandos įžaidėjo vaidmenyje. Patikimo, šaltakraujiško įžaidėjo trūkumas dažnai ir nulemia pralaimėtas įtemptas pabaigas.
Be abejo, už komandos komplektaciją atsakingas ir treneris, tačiau aš manau, jog Šaras turi pasitikėjimo kreditą net ir sudegti vieną sezoną, o kitąmet pradėti iš naujo, su ta pačia filosofija, ta pačia sistema, bet pasikeitusiais atlikėjais. Ir man tai atrodo logiška.
„Žalgiris“ tikrai nėra kažkoks superklubas, kuris kasmet turi patekti į „Top 8“, po gerų sezonų pasimiršo tai, kad Lietuvos čempionai Eurolygos kontekste ir toliau yra nykštukai pagal savo biudžetą. Tikrai galvoju, kad aukoti savo ilgalaikį įdirbį dėl trumpalaikio efekto būtų neprotinga. Kita vertus, natūralu, jog už rezultatą atsakingas lieka treneris, o kai organizacijoje treneris dar ir geriausiai apmokamas darbuotojas, klausimai neišvengiamai kyla ir kils“.
