„Fenerbahče“ atėmė iš „Žalgirio“ ne tik Artūro Milaknio taiklią rankelę.
„Žalgiris“ jau pirmosiomis minutėmis pasimetė aukščiausioje Eurolygoje scenoje ir padarė net 20 klaidų.
Pirmąjį tritaškį žalgiriečiai pataikė tik 26 minutę.
Pažabojo žaliai baltų energiją ir čempionišku žaidimu parašė pabaigą didžiausiai Eurolygos sezono pasakai.
„Koks komentaras... – ilgai galvojo A.Milaknis. – Tas, kad priešininkų komanda buvo žymiai agresyvesnė, pradėjo rungtynes visai kitaip.
Mes buvome tokie susikaustę. Ne ta komanda, kuri žaidė visada.
Jie mus išmušė puolime iš derinių, neturėjome nieko lengvo. Buvo stiprios, kontaktinės rungtynės, buvo sunku kažką pastatyti prieš.“
– Buvo kalbama, kad galbūt „Žalgiris“ žais atsipalaidavęs, o spaudimą jaus „Fenerbahče“, bet vis dėlto atėjus tam momentui galbūt ir pasireiškė ta patirtis?
– Ne veltui tai yra šnekama, lyg ir tas nesijautė, bet prasidėjus rungtynėms visi reaguoja į tą šansą, kurį turi dabar.
Visi supratom, kalbėjom, kad tai gali būti tavo vienintelis šansas gyvenime.
Gal visiems žmonėms ir ekspertams lengva kalbėti, komentuoti, kad „neturi, ką prarasti, ir taip esi nuveikęs daug tam sezone“, bet pas mus komandoje taip nebuvo.
Kiekvienas viduje jautėme, kad galime ir turim naudotis tuo šansu. Gal tas per didelis noras ir pakišo koją.
– „Fenerbahče“ gynyba uždarė žalgiriečių žaidimą prie perimetro. Ką jie padarė?
– Jie mus išanalizavo tikrai gerai, iškirsdavo iš tų derinių, kurių jie net nežinojo, manau.
Tuo agresyvumu, įžaidėjus spausdavo, jei gaudavai lengvą atitrūkimą, iškart susikeisdavo, pagalba pas juos gerai vaikščiojo. Neišnaudojome net pranašumų, kur būdavo mūsų stiprybė prieš gynybą, kuomet visi keičiasi. Aišku, jų penketas būna, kai keturi žaidėjai virš 2 metrų, tai žinote, ir pranašumo nelabai galima pavadinti pranašumu. Vienas kitam padėjo, išmušinėjo iš derinių, sunku buvo ir nubausti...
