Nemuno sala antrą kartą šią savaitę drebėjo nuo Kauno „Žalgirio“ sirgalių keliamos gyvos bangos. O džiaugtis buvo kuo – Jure Zdovco auklėtiniai ėmė rodyti žaidimą, kokio nematėme jau seniai.
Pirmą smūgį šeimininkai sudavė antrajame kėlinyje, kai žybtelėjo antrasis „Žalgirio“ penketas. Šį sezoną dar mažai naudos davęs Edgaro Ulanovo, Zorano Dragičiaus, Tai Websterio ir Mareko Blaževičiaus ketvertukas per kėlinį surinko 18 iš 22 Kauno ekipos taškų.
Nors Turkijos klubas turėjo ryškų centimetrų pranašumą po krepšiu, bet didžiule energija spinduliavę žalgiriečiai kovą dėl atšokusių kamuolių laimėjo 29:22.
Irgi komandos identiteto sezono pradžioje dar ieškanti Stambulo „Fenerbahče“ puolime atrodė išsiderinusi. Žaidėjai nerado savo vietos ant parketo, išsidėstymas buvo prastas. Jie strigo prieš suspaustą arba besikeičiančią ginamaisiais „Žalgirio“ gynybą.
Janis Strelniekas trečiojo kėlinio pradžioje smeigė tolimą metimą ir kilstelėjo atotrūkį iki 15 taškų, bet tuomet į šturmą pakilo Stambulo krepšininkai, radę priešnuodį prieš Kauno ekipos gynybą ir pelnę 30 taškų per ketvirtį, daugiau nei per pirmuosius du kėlinius kartu sudėjus (29). Nando De Colo dvitaškis su sirena priartino Turkijos klubą per 5 taškų atstumą 64:59.
Pasitikėjimą savimi atgavęs Edgaras Ulanovas, kaip ir dvikovoje su PAO, prieš buvusią komandą žaidė labai užsikūręs, šįkart realizavęs tris tolimus metimus.
Įpusėjus lemiamam ketvirčiui tolimą metimą po eilinio Manto Kalniečio perdavimo smeigė Zoranas „Zoki“ Dragičius, vėl pakėlęs „Žalgirio“ pranašumą iki dviženklio 77:66.
Toliau drąsiai krepšį atakavęs Edgaras Ulanovas išprovokavo „Fenerbahče“ puolėjo pražangą, pataikė visus tris baudų metimus ir iš esmės uždarė rungtynes, galėdamas pasimėgauti sirgalių kuriamu vakarėliu tribūnose „žaliai balti, visada pirmi“.
Juodą atkarpą uždaręs E.Ulanovas antrą mačą iš eilės pelnė virš 20 naudingumo balų. Šįkart kairiarankis puolėjas įmetė 18 taškų (3/5 dvit., 3/4 trit., 3/3 baud.), atkovojo 5 ir perėmė 2 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko 21 efektyvumo balo rodiklį.
„Smagu pradėti skinti pergales per dvigubą Eurolygos savaitę. Antrą kartą visada sunkiau laimėti. Pavyko rungtynių eiga, jautėsi kraujo kvapas, kad tikrai galime laimėti ir einame geru keliu, – po mačo kalbėjo E.Ulanovas. – Pirmoje pusėje puikiai gynėmės, praleidome mažai taškų prieš gerą ir talentingą komandą. Trečias kėlinys buvo prasčiausias, nors jį akcentavome. Žinojome, kad varžovai po ilgosios pertraukos išeis susikoncentravę ir duos kontaktą. Keturios pražangos mums kišo koją, o jie gerai išnaudojo savo pražangas. Mačo pabaigoje žaidėme komandiškai. Rotacijos, susikalbėjimas, palaikymas, emocija ir tikėjimas... Mes pasiekėme pergalę.“
– Ar nebuvo dvigubos motyvacijos rungtyniauti prieš buvusią komandą?
– Jeigu atvirai, „Fenerbahče“ atvažiavo trečiadienį, o aš susitikau su daugybe komandos draugų. Jie treniruodavosi iškart po mūsų. Daug kalbėjome tiek su žaidėjais, tiek su štabo nariais. Išsiskyrimas nebuvo lengvas, nes buvau prisirišęs prie kai kurių žmonių. Turėjome tikrai gerą ryšį. Buvo jausmas, kad žaidžiu prieš buvusią komandą, bet daug nesureikšminau. Pernai prieš „Žalgirį“ buvo žaisti sunkiau. Vakar koncentravausi į rungtynes. Gerai, kad jie atvažiavo anksčiau, pavyko pasikalbėti ir ruoštis mačui. Po dvikovos paspaudėme rankas ir palinkėjome vieni kitiems sėkmės.
Nejaučiau jokio spaudimo. Koncentravausi kaip ir kiekvienoms rungtynėms. Eigoje mačo jaučiausi gerai, sekėsi gerai. Norėjosi dar geriau sužaisti. Gal buvo ambicija, kad rungtyniavau prieš buvusią komandą. Nepasisekė metai ten, bet jaučiu didelę pagarbą „Fenerbahče“. Nėra asmeniškumų ir noro jiems kažką įrodyti, labiau sau ir sirgaliams.
– Du iš eilės puikūs mačai. Kas nulėmė šį atsigavimą? – klausė jaunasis žurnalistas Aistis Michailovskis.
– Gyvenimas ne rožėmis klotas, pamatysi, kai paaugsi. Bus ir pakilimų, ir nuopuolių. Svarbiausia neužriesti nosies, kai sekasi gerai, ir nepasiduoti, kai nesiseka. Reikia laikytis ir būti savimi, kas tikrai nėra lengva. Stengsiuosi per daug nesureikšminti, nes sezono rezultatai netenkina nei klubo vadovybės, nei manęs paties. Smagu, neslėpsiu, bet ryt yra nauja diena.
– Kiek per šį sunkų laikotarpį teko atsiriboti nuo aplinkos?
– Turiu savų žmonių ratą, kuriais labiausiai pasitikiu – šeima ir draugai, kurie visada sako tiesą. Žinau, kada yra blogai. Pats save pakritikuoju, kaip ir visi. Suprantu kitus, kai būna blogai. Aš ir duočiau kritiką, jei kažkas blogai žaidžia, tai yra normalu. Galiausiai atsiremi į artimiausius žmones. Svarbiausia išlikti savimi. Laimėjome dvejas rungtynes – gerai, jei pralaimėsime kitas – pamiršta. Taip ir eina sezonas po sezono.
– Ar jautėsi, kad varžovai žino jūsų silpnąsias vietas?
– Manau, kad taip, galima su tuo sutikti. Aš ir žinau kai kurias tų žmonių stiprybes, nes praėjusį sezoną treniravausi su jais kasdien. Žinau dalykus, kuriuos jie dažniausiai naudoja. Kaip ir jie mano. Jie bandė kažkur rizikuoti, bandė neduoti žaisti man į kairę ranką. Tai pagrindas. Taip daro visos komandos. Analizės šiais laikais aukšto lygio, visi ruošiasi rungtynėms, o galiausiai panaudoji 3-4 variantą. Šiandien pavyko užpulti, pataikyti metimus, nusiimti kamuolius. Kartais nepadeda žinoti, vis tiek pavyksta tai padaryti.
– Mantas Kalnietis atliko pirmą karjeros dvigubą dublį. Kaip jums jo žaidimas?
– Matėte Manto perdavimą į nugarą tokiu momentu? Sakiau po rungtynių, žmogus mėgsta rizikuoti ir žaisti su ugnimi. Tuomet ištaisė klaidą su tritaškiu. Kai Mantas taip pataiko tritaškius, šiandien įmetė tris, visiems atsiriša rankos, o aikštelė išsiplečia, nes ateina pagalbos. 11 perdavimų, 28 minutės... Mantas turėjo tikrai geras rungtynes. Protingos pražangos gynyboje. Kartais būna sunku spausti varžovų mažiukus, bet su sava patirtimi priėmė gerus sprendimus. Keli momentai, kaip perdavimas nuo nugaros... Nieko, pamiršime.
– Galbūt komandą prikėlė sirgalių pokalbis po rungtynių su Vilniaus „Rytu“?
– Visada padeda, žinoma. Svarbiausia, kad sirgaliai suprastų, jog yra didelė šio klubo dalis. Jie turi didelę istoriją. Palaikymas, tradicijos... Gerbiame kiekvieną jų nuomonę ir žodį. Toks palaikymas ypač sudėtingu momentu padeda labai stipriai. Užsieniečiai yra turėję skirtingų patirčių, kai sirgaliai nusisuka. Džiaugiamės, kad turime tokius sirgalius. Mes kuriame istoriją kartu.
