| Eurolyga | Trečiadienis | „Maccabi“ – „Žalgiris“ | 21:05 | Tel Avivas |
„Žalgirio“ senbuviai Paulius Jankūnas, Artūras Milaknis ir Antanas Kavaliauskas dar dažnai kreipiasi į amerikietį sulietuvinta jo vardo versija.
A.White'ą dažnai pamatysite juokaujantį su pamatiniais „Žalgirio“ rūbinės vyrais. Greitai joje pritapęs 206 cm ūgio krepšininkas pats tapo reikšmingu rūbinės balsu.
A.White'ą dabar pažįstame kaip žalgirietį, kuriam už asmeninius rezultatus visada buvo svarbesni komandiniai. Tai vienas iš krepšininkų, kurie į kameras nebijo paatvirauti apie „šū**ną“ žaidimą, jei jis iš tikrųjų yra mėšlinas.
Dėl savo nuoširdumo, atsidavimo ir energijos A.White'as taip įsiliejo į „Žalgirio“ šeimą, jog žvelgiant į jį neatrodo, jog Kaune rungtyniauja tik antrąjį sezoną.
„Vos tik atvykau į Kauną, čia pasijutau labai gerai. Ypač lietuviškas branduolys man čia padėjo taip gerai apsiprasti – Milaknis, Jankee ir AK, – 24sek pasakojo A.White'as. – Mus sieja bendri pokštai ir daug panašių gyvenimo vertybių. Jie padėjo man čia jaustis laukiamam.
Europoje dažnai būna taip, kad kai amerikietis komandoje nesijaučia patogiai, jis negali pasiekti viso savo potencialo. Kaune to tikrai nėra.
Dabar aš irgi bandau padėti kitiems greičiau integruotis į komandą. Norėjau juos priimti čia taip, kaip pats buvau priimtas į Kauną.“
Kaip šeima, „Žalgiris“ pernai džiaugėsi didžiausiais savo pasiekimais Eurolygoje per du dešimtmečius. Bet šeimose būna ne tik džiaugsmingų akimirkų.
Tel Avivo „Menora Mivtachim“ arenoje Aaronas White'as šaudė tolimus metimus eidamas per tritaškio linijos 45 laipsnių bazes. Treniruotės pabaigoje jis dažnai pasilieka papildomoms metimų serijoms.
„Žalgirio“ sirgaliai jau turėjo pasiilgti amerikiečio tritaškių. Nuo gruodžio 19-osios puolėjas Eurolygoje pataikė vos vieną tolimą metimą. Šį sezoną tikslą pasiekė tik 6 jo tritaškiai iš 28 (21,4 proc.). Tai bent 17,1 proc. mažiau nei pernai (20/52, 38,5 proc.).
„Tai nervina!“ – juokėsi A.White'as.
Dabar žaidžiame krepšinį, kuriame bandome daugiau dalintis, nei ieškoti grąžos sau. Tai nebėra tik dviejų žmonių krepšinis.
Nervina ir dėl to, kad LKL čempionate jis pataikė triskart daugiau tolimų metimų (20/46) ir atakuoja gerokai aukštesniu procentu (43,5 proc.).
„Metu lygiai taip pat, tiesiog nekrenta. Net nežinau, ką pasakyti, – šypsojosi amerikietis. – Bandau su tuo dirbti papildomai. Bandysiu ir trečiadienį įsodinti porą (šypsosi.).
Aš tikrai stengiuosi pasilikti padirbėti papildomai. Kita vertus, negaliu dėl to nuleisti galvos. Nes jeigu pataikau viename, o nepataikau kitame turnyre, reiškia, nėra viskas blogai.“
Bet šį sezoną „Žalgiriui“ pritrūko ne tik A.White'o tritaškių.
Lygiai prieš metus žalgiriečiai po 27 Eurolygos turų turėjo 5 pergalėmis daugiau ir tupėjo pirmajame Eurolygos penketuke.
Dabar, su 11 pergalių, „Žalgiris“ skaičiuoja tik paskutines matematines viltis patekti į atkrintamąsias varžybas.
Traumos lyg koks neatremiamas gripo virusas žiemą guldė „Žalgirio“ žaidėjus. Vieno, antro, trečio krepšininko netekusi žaliai baltų komanda išsibalansavo ir iškrito per atkrintamųjų varžybų bortą. Bet A.White'as pasigedo ne tik sveikų krepšininkų.
„Manau, nėra vienos pagrindinės priežasties. Susidėjo daug smulkių detalių“, – 24sek pasakojo A.White'as, netrukus ėmęs vardyti reikšmingiausias.
Jis užsiminė apie apmaudžiai pralaimėtas rungtynių pabaigas, iššvaistytas solidžias persvaras.
„Tai ypač erzindavo. Ypač, kai žinai, jog galėjai turėti 4-5 pergalėmis daugiau“, – tikino A.White'as.
Bet pats asmeniškai amerikietis labiausiai pajuto gynėjų šluotos efektą. Po praėjusio sezono „Žalgiryje“ neliko nė vieno kuriančio žaidėjo: išvyko Kevinas Pangosas, Vasilije Micičius, Benas Udrihas, tas pats Paulius Valinskas. Pats A.White'as smarkiai pasigedo Kevino Pangoso.
Nemanau, kad Šaras pasidarė prastesnis treneris nei pernai. Gal rezultatai ir sezonas dabar kitokie, bet negali tikėtis kasmet patekti į finalo ketvertą.
„Visi, kas supranta krepšinį, žino, jog gynėjai krepšinyje svarbesni už aukštaūgius, – kalbėdamas prieš „saviškius“, šyptelėjo A.White'as. – Jie kontroliuoja žaidimo tempą ir perduoda trenerio žinutę į aikštę.
Mes su Brandonu grįžome į komandą, bet mes ne tie, kurie kontroliuoja žaidimą. Tad visiems teko prisitaikyti.
Aišku, čia nieko naujo – tai kiekvieno klubo darbo dalis. Mums dar visai pasisekė, kad pavyko išlaikyti tiek krepšininkų. Galėjo būti tikrai blogiau.
Bet pernai turėjome puikų ryšį su Pangosu. Manau, jis kėlė mano produktyvumą puolime ir visus įtraukdavo į žaidimą.
Galbūt šiemet sunkiau susižaidžiau su gynėjais. Pernai buvo daug „alley-oop'ų“, įkirtimų palei šoninę liniją. Daug dalykų, kurie ateina iš jausmo.
Nes su pačiais treneriais ryšys nepasikeitė. Puikiai sutariu su visu trenerių štabu – su šiais vyrais dirbti man labai patinka.
Manau, kad ir treneris Jasikevičius nepasidarė prastesnis treneris nei pernai. Gal rezultatai ir sezonas dabar kitokie, bet negali tikėtis kasmet patekti į finalo ketvertą.“
Kita vertus, pastaruoju metu į „Žalgirio“ žaidimą grįžo daugiau įkirtimų palei šoninę liniją, daugiau taiklių metimų iš toli ir daugiau grožio, kurio buvome pasigedę žaliai baltų puolime.
Tą pastebėjo ir Aaronas White'as. Jis sutinka, jog tokį puolimo pagyvėjimą galima sieti su Thomaso Walkupo pergrupavimu į atakų organizatoriaus poziciją.
„Manau, tai tikrai padėjo. Dabar žaidžiame krepšinį, kuriame bandome daugiau dalintis, nei ieškoti grąžos sau. Tai nebėra tik dviejų žmonių krepšinis, – atviravo A.White'as. – Šį sezoną pasitaikė daug atakų, kurių smaigalyje dažnai įstrigdavome su 1-2 žaidėjais.
Dabar geriau vaikšto kamuolys, atliekame daugiau rezultatyvių perdavimų. Visi įtraukti į žaidimą ir visiems nuo to tik maloniau.
Manau, dabar geriau jaučiasi ir tas pats Ulanovas. Jis yra toks žaidėjas, kuriam reikia tokių dalykų.
Aš, Ulė, sakyčiau, Milaknis žaidžia labai gerai tada, kai gerai juda kamuolys ir kai vieni dėl kitų aukojamės.
Manau, visi turime stengtis, kad ir toliau žaistume tokį krepšinį.“
A.White'as Tel Avive mėgaujasi saule. Ji vietinius lepina 300 dienų per metus.
Lietuvoje jam, ko gero, trūksta tik saulės. Visa kita jam ir jo šeimai Kaune labai patinka.
„Turbūt jau pastebėjote, kaip man ir mano šeimai patinka Kaunas, – 24sek pasakojo A.White'as. – Tai labai šeimai tinkamas miestas.
Čia viskas arti, greitai pasiekiama. O žmonės mums labai malonūs.
Kai priešpusantrų metų atvykau į Kauną, nežinojau, ko tikėtis. Bet tai, ką patyriau, buvo malonus siurprizas.“
Prieš keletą savaičių „Žalgirio“ arenoje A.White'ą lankė pažįstami iš JAV. Du aukšti vyrukai, slankioję prie parketo prieš Eurolygos susitikimą su Podgoricos „Budučnost“, buvo Washington Wizards atstovai. Vienas jų -klubo krepšinio operacijų viceprezidentas Tommy Sheppardas.
Jie A.White'ą Kaune lankė ne pirmą kartą. Beje, visai kaip Bonoje ar Sankt Peterburge, kai klausdavo apie artėjančio sezono planus ir derindavo schemas, kaip galėtų integruoti amerikietį į „Wizards“ ekipą.
Tačiau A.White'as į savo ateitį NBA žiūri ne per rožinius akinius, nors buvo per 10 minučių nuo vietos pagrindinėje komandos sudėtyje praėjusią vasarą, kai „Wizards“ paskutinę akimirką atšaukė savo ketinimus ir paliko A.White'ą žaisti „Žalgiryje“. Tada A.White'as įsitikino, kad kol susitarimas neįformintas dokumentuose, tol tai tėra tik kalbos.
Dabar jis susitelkęs sezono finišo tiesiajai, po kurios taps laisvuoju agentu.
A.White'o kontraktas su „Žalgiriu“ baigsis vasarą. Panašu, kad 26-erių legionierius būtų visai linkęs likti Kaune. Bet apie jo sprendimą greičiausiai nieko nesužinosime iki vasaros žaidėjų turgaus atidarymo.
„Man čia tikrai patinka ir su savo agentu tikrai kalbėsimės apie vasaros planus, – 24sek teigė A.White'as. – Gal nuskambės blogai, bet tada aš galvosiu apie tai, kas geriausia man ir mano šeimai.
Iš tikrųjų, situacija krepšinyje kiek keistoka. 10 mėnesių turi būti atsidavęs komandai, bet kai pasirašinėji kontraktą, turi žiūrėti, kas geriausia tau pačiam. Aš tą ir darysiu.
Bet dar net negalvojau apie savo vasaros planus ir nė neketinu to daryti, kol su “Žalgiriu„ nepabaigsiu šio sezono.“
