Ryškaus tembro ir kreipinio „gerbiami sporto mėgėjai“ nepamirš tie, kurie matė, kaip „Žalgiris“ dominavo prieš Maskvos CSKA krepšininkus 1985–1987 m. SSSR pirmenybėse.
Vlado Garasto treniruojami Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Raimundas Čivilis, Gintaras Krapikas ir kiti trumpakelniai tų laikų žalgiriečiai tais laikais buvo keliami link dievų, kaip ir apie jų žygdarbius televizijos žiūrovams pasakojęs V.Janiūnas, nes ir krepšinis buvo daugiau nei žaidimas.
Pergalės prieš geriausius SSSR žaidėjus surinkusią CSKA buvo tarsi tostai už laisvę, 222 cm ūgio pavyzdys, kad lietuviai gali labai daug.
Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijai šiuo metu vadovaujantis 75 metų kaunietis vis dar žiūri daug krepšinio, bet dabar „Žalgirio“ žaidimas buvusiam krepšinio treneriui nebeteikia tokio malonumo.
„Nėra prošvaisčių, nėra ambicijų. Kad talento nėra, žinojau jau anksčiau, – vos pradėjus pokalbį kirto V.Janiūnas. – Nėra net ką lyginti su anų laikų „Žalgiriu“. Jis irgi pralaimėdavo, bet dažniau laimėdavo. Be to, ten žaidė vien lietuviai. O dabar kas žaidžia?“
Į Lužnikus susirinko generolai ir jų žmonos su gėlėmis, buvo užsakyti restoranai.
Dabartiniai žalgiriečiai visai nebėra „gerbiamieji“ V.Janiūnui, kuris pila kritiką kibirais visai „Žalgirio“ komandai, pradedant žaidėjais ir baigiant treneriu Šarūnu Jasikevičiumi, taip pat aistringai, kaip girdavo „Žalgirio“ vyrus per legendinius mūšius su CSKA.
– Vladai, kuri iš prieš tris dešimtmečius vykusių dvikovų jums yra įstrigusi labiausiai?
– Tai legendinis 1987 metų vasario SSSR finalo mačas. Ne todėl, kad per jį Arvydas Sabonis parodė garsųjį „ančiuką“ (savitą pergalės gestą, – aut. past.).
Mačas buvo žaidžiamas Maskvoje, Lužnikų salėje, kur suėjo daug žiūrovų. CSKA treneris Aleksandras Gomelskis darė daug, kad Sabas tada negalėtų žaisti.
Į Lužnikus susirinko generolai ir jų žmonos su gėlėmis, buvo užsakyti restoranai, nes mačas vyko vasario 23 dieną (tarybinės armijos dieną, – aut. past). „Žalgiris“ sužaidė kaip iš gaidų. Jei bent dalis tų laikų „Žalgirio“ žaistų dabar, galbūt galima būtų galvoti apie pergalę prieš CSKA.
– Kodėl manote, kad anų laikų „Žalgiris“ nugalėtų dabartinę komandą?
– Žinote, palyginimas būtų nedėkingas. Dabar žaidėjų bendras fizinis pasirengimas, žaidimo greitis yra kitoks. Kita vertus, kas iš to, kad Lukas Lekavičius, mano gimnazijos buvęs mokinys, bėga greitai?
Jei su Sabu, anų laikų „Žalgiris“ laimėtų. Vienas Sabas dabartinį „Žalgirį“ aploštų. Žinoma, jei būtų normalios sportinės formos.
Dabartinis „Žalgiris“ vidurio puolėjų net neturi. Ką sugeba brazilas (Augusto Lima)? Sužaisti gerai 1–2 rungtynes per sezoną? Antanas Kavaliauskas atvyko į Kauną, bet bijo mesti nuo baudų metimų linijos – nebent nebėra kur kamuolio dėti, tada meta.
Robertas Javtokas ištatuiravo visą kūną ir galvoja, kad kamuolys pats įkris? Neįkris.
Dar tas snaiperis (Artūras Milaknis) sekmadienį prametė 5–6 tritaškius (0/4 rungtynėse su „Nevėžiu“, – aut. past.). Tai koks jis snaiperis? Arba Kevinas Pangosas. Sužaidė porą rungtynių, o dabar vėl skaičiuoju, kaip prameta kokius penkis metimus pro šalį ir pataiko, kai nelabai bereikia.
– Ar ir tais laikais pasitaikydavo nemėgstamų žaidėjų?
– Aš neturėjau mėgstamų ar nemėgstamų žaidėjų. Sergejus Tarakanovas? Net ir jis buvo normalus geras žaidėjas. Nejaučiau neapykantos CSKA žaidėjams. Neapykantos buvo labiau dėl to, kad klubas norėjo sugriebti visus geriausius žaidėjus, pasidaryti SSSR rinktinę. Tačiau drauge A.Gomelskis buvo figūra. Jis daug pridarė, bet padarė ir gerų dalykų – mūsų žaidėjams leisdavo užsidirbti, galiausiai išvažiuoti į užsienį.
– Ar anų laikų „Žalgiris“ nugalėtų dabartinę Maskvos CSKA – Eurolygos lyderę, ginančią čempionų titulą?
– Galėtų kautis, bet nežinau, ar užtektų sveikatos. Tais laikais daug reikšdavo patriotizmas. Žaidėjai žinojo, kad žaidžia už Lietuvą.
Jie gerbdavo žiūrovus. Anais laikais, jei komanda žaisdavo prastai, klubo vadovai ir žaidėjai ateidavo į atvirus susitikimus su žiūrovais. O šie galėdavo užduoti klausimų.
Paklausčiau, kodėl jie atiduoda taip lengvai kamuolį, kaip antrokai ar trečiokai – taip pats Jasikevičius sakė. Nes nėra atsakomybės.
– Krepšininkai padaro tiek, kiek gali.
– Juokingai sakote. Mano pradinukai taip kamuolių nepraranda. Jei A.Milakniui, kuris stovi paskutinis, atima kamuolį iš rankų?
– Koks jums atrodo dabartinis krepšinis taktine prasme, palyginti su tų laikų „Žalgirio“ žaidimu?
Dabar nebėra tokių derinių. Kur matėte tokį derinį, kad ir NBA, kaip būdavo pas Joną Kazlauską?
– Dabar žaidžiamas labai primityvus krepšinis. Dažnai žiūriu ir NBA – ten taip pat žaidžia vienas prieš vieną ar du prieš du. Nėra tokių kombinacijų, kokias kurdavo Jonas Kazlauskas.
Dabar nebėra tokių derinių. Kur matėte tokį derinį, kad ir NBA, kaip būdavo pas J.Kazlauską? Aišku, dabar visi pataiko. Ne tik NBA, bet ir Eurolygoje. Viskas kitaip.
Manęs visi klausia: „Kaip tau, Vladai, Jasikevičius, kaip treneris?“ Aš neturiu, ką atsakyti, nes jis nėra dirbęs treneriu. Tiksliau, dirba juo vos vienerius metus, bet kol kas daugiau skeryčiojasi. Manau, kad jo laimė, kad vasarą nepaėmė į „Barcelona“, nes būtų ten sudegęs.
– Argi „Žalgiris“ sudegė? Galbūt „Žalgiris“ yra savo vietoje, lyginant klubų biudžetus?
– Tada nereikia pasakoti pasakų, kad mes būsime aštuonete. Labai gerai man prieš porą metų pasakė Modestas Paulauskas. Jis sako: „Pažiūrėk, dabar nėra talentingų žaidėjų „Žalgiryje“. Na, Jankūniukas jau sensta, o kas dar talentingas? Nėra tokių, kaip buvo tuomečiame „Žalgiryje“.
– Natūralu, dabar talentingiausi lietuviai žaidžia NBA.
– Bet ir ten jie kapanojasi. Jonas Valančiūnas talentingas, bet kažkodėl netinka ten vietos treneriams.
– Kas turėtų įvykti, kad „Žalgiris“ antradienį vakare pasiektų pergalę prieš CSKA?
– Aš iš šių rungtynių nieko nelaukiu. Netikiu, kad laimės, nebent stebuklas įvyktų. Gal ir blogai, kad netikiu. Vertėtų būti patriotu.
Aš ir esu patriotas, bet ką man daryti? Su kuo čia išloši? Vienas Kurbanovas (Nikita Kurbanovas – CSKA atsarginis puolėjas, – aut. past.) visus aploš ir apibėgs.
Ar rungtynes stebite per televizorių?
– Galbūt į tokį mačą, kaip su CSKA, ir nueisiu. Gal labiau pasižiūrėti, kaip CSKA žaidžia. Žinoma, šio klubo biudžetas yra didelis. Turėtų „Žalgiris“ daug pinigų, gal nusipirktų geresnių legionierių. Tačiau jau dabar „Žalgirio“ treneris kalba angliškai rūbinėje.
Gal būtų kitaip, jei žaidėjams po milijoną kas nors mokėtų, kaip R.Javtokui Vladimiro Romanovo laikais.
Dabar nėra tokių, kas uždengtų Milošą Teodošičių ar Nando de Colo. Kas sustabdys jų perdavimus ar prasiveržimus?
Nežinau, kodėl kai kurie žaidėjai prarado sportinę formą. Iš Palangos gražuolis Turkijoje uždirbtus pinigus atidavė kažkokiam aferistui ir baigėsi jo krepšininko gyvenimas – Renaldas Seibutis prarado metų atlygį, žinoma, kad jis išgyvena.
– Turite labai kategorišką nuomonę apie žaidėjus. Ką galvojate apie šių laikų krepšinio komentatorius?
– Visi labai geri ir aukšto lygio. Tegu komentuoja šimtą metų.
Vaidą Čeponį reikėtų paimti į Lietuvos rinktinę trenerio asistentu. Nes jis viską moka, viską žino. Nors aš tokio krepšininko, kokiu jis save pristato, kažkodėl nepamenu.
Nesakau, kad aš esu geriausias. Tačiau komentatoriaus darbą vertina ne žaidėjai ar treneriai, o žmonės.
Nesakau, kad aš esu geriausias. Tačiau komentatoriaus darbą vertina ne žaidėjai ar treneriai, o žmonės. Treneriai visada norėjo ir nori, kad jų nekritikuotų. Savo laikais turėjau auksinę taisyklę: jei gerai žaidi, sulauksi ir gero komentaro. Jei prastai žaidi, aš nesakydavau, kad štai, koks šaunuolis, netyčia prarado kamuolį, vėl netyčia.
Reikia daugiau savikritikos ir ambicijų. Linkiu „Žalgiriui“ gero, bet jau šešiolika metų nieko negalime pasiekti. Nėra talento. Kas iš to, kad dirba.
– Pats dar vadovaujate Gedimino sporto gimnazijai, ar ne?
– Taip, jau šešiolika metų. Daug krepšininkų praėjo ir dabar eina. Bet tikriausiai tai paskutinieji metai. Pakanka, ateina laikas leisti pasireikšti kitiems.
