„Nuostabus jausmas. Tai nuostabu, – sakė Sylvainas Francisco. – Sirgaliai mums įpūtė geros energijos ir dienos pabaigoje turime pergalę. Žaidėme pirmąsias rungtynes ir laimėjome. Kas gali būti geriau?“
Rungtynes žalgiriečiai pradėjo pakiliai: žaisdami greitai puolime ir kietai gynyboje, šeimininkai pirmoje pusėje dominavo ir po Igno Brazdeikio metimo su sirena susikrovė dviženklį pranašumą (43:31).
„Buvome labai agresyvūs, – pirmojo kėlinio dominavimą aiškino prancūzas. – Mes juos spaudėme, vertėme juos daryti dalykus, kurių jie nėra įpratę daryti. Laprovittolą ir Punterį vertėme mesti sunkius metimus, o mes labai gerai dirbome po krepšiu. Darėme tai, ką reikėjo daryti, ne viskas pavyko, bet buvome labai agresyvūs ir taip juos prispaudėme.“
Visgi po pertraukos „Žalgiris“ sustojo: per trečiąjį ketvirtį sukrapštė vos 7 taškus ir iš persvaros liko tik 2 taškai (48:50).
„Trečiajame kėlinyje jie tiesiog trenkė mums atgal, buvo kieti, o mes to nesitikėjome, – sakė S.Francisco. – Mes turėjome atsakyti jiems lemiamame kėlinyje ir tiesiog būti geresni.“
Nervingas buvo ir ketvirtasis kėlinys ir likus 6,5 minutės katalonai kvėpavo į žalgiriečių nugaras (54:57), tačiau tuomet ryškiausiomis spalvomis sužibo S.Francisco. Gynėjas per paskutines 4,5 minutės tiesiog sprogo: surinko 15 taškų, o jo šaltakraujiškas tritaškis atšokus į šoną likus 18 sekundžių uždarė rungtynes (72:65).
„Turėjau laisvę, žiūrėjau į tai, kas prieš mane gynėsi, – sprogimą komentavo mačo herojus. – Visi žengė žingsnį į priekį ir darė tai, ką turėjo daryti. Visa susiklosčiusi situacija leido atsiskleisti mano žaidimui, būti labiau pasitikinčiam savimi, ypač greitajame puolime. Pataikiau vieną tritaškį ir pajutau, kad esu karštas.
Tiesiog buvau agresyvus. Buvo mintis veržtis po krepšiu bei pritraukus gynybą žinojau, kad kažkas bus laisvas. Tiesiog žinojau, kad turėjau žaisti savo krepšinį, tą ir padariau. Vienu metu buvau per daug agresyvus, bet kai nusiraminau, viskas stojo į vietas, susikūriau savo metimus ir atidaviau perdavimus laisviems komandos draugams.“
– Sylvainai, ar turite paskutinių minučių šaltakraujiškumo geną?
– (Juokiasi). Aš tiesiog žaidžiu. Kai ateina laikas nulemti mačą – aš čia. Manau, kad tai yra geras dalykas.
– Tai beveik yra taisyklė, kad po pirmojo sezono Eurolygoje žaidėjai gražiausiomis spalvomis atsiskleidžia antrojo metu. Ar taip jaučiatės ir jūs?
– Aš tiesiog noriu žengti žingsnį po žingsnio. Mano pirmieji metai buvo skirti prisitaikymui, renkant informaciją. Antrajame sezone noriu turėti geresnį ryšį su komandos draugais. Aš žaidžiu savo žaidimą, bet svarbiausia yra komanda. Aš manau, kad antrasis sezonas man bus geresnis. Na, bet pažiūrėsime, niekada negali žinoti, dar tik sezono pradžia.
– Ką galite pasakyti apie darbą su Andrea Trinchieri?
– Tai yra nuostabu. Man labai patinka, kad jis prisitaiko prie žaidėjų. Jis mums sako, ką mes turime daryti ir kai ateina laikas žaisti vienas prieš vieną, mes tiesiog išsidėstome ir darome darbą. Procesas vyksta sklandžiai ir žengiame vis didesnį žingsnį į priekį. Su šia komanda galime būti vis geresni ir geresni.
– Ignas Brazdeikis pelnė pirmuosius 6 taškus iš prasiveržimų. Ką galite pasakyti apie A.Trinchieri ir tai, kaip jis išnaudoja stipriąsias žaidėjų puses?
– Nuostabu. Jis tiesiog įpučia pasitikėjimo žaidėjams, sako: „Žaisk savo žaidimą.“ Jis padaro viską, kad žaidėjai būtų tinkamoje pozicijoje išnaudotų savo stiprybes. Tai veikia gerai. Džiaugiuosi už Iggy, nes jis turėjo sunkų sezoną „Olympiakos“. Gera matyti jį sugrįžus prie to, ką jis darė anksčiau.
– Daug sezonų „Žalgiris“ turėjo stiprų startinį penketą, bet trumpesnį atsarginių žaidėjų suolelį. Dabar atrodo, kad visi išėję gali žaisti. Kiek esate pavojingi Eurolygoje su tokiu ilgu suoleliu?
– „Žalgiris“ turi daugiau ginklų nei praėjusį sezoną. Keenanas Evansas – didžiulė pagarba jam – jis darė puikius dalykus, bet kai patyrė traumą, kiti žaidėjai turėjo per 2-3 dienas žengti į jo vaidmenį. O dabar turime Iggy, mane, Wallace'ą, kurie gali kurti. Turime Mattą (Mitchellą). Daug pasitikinčių žaidėjų. Šis „Žalgiris“ turi daugiau ginklų nei praėjusį sezoną. Turime viską sudėlioti į vietas.
– Atrodo, „Žalgiris“ žaidžia daug greito krepšinio. Kiek ta laisvė padeda atsiskleisti jūsų ir kitų gynėjų žaidimui?
– Toks krepšinis tinka visiems mūsų žaidėjams, kas yra labai gerai. Man žaisti tokį krepšinį ir pasirūpinti, kad kiti bėgtų bei turėtume lengvus tritaškius, labai tinka. Dienos pabaigoje laimi ta komanda, kuri meta daugiausia tritaškių ir atkovoja daugiausia kamuolių. Mums bėgti, mesti laisvus metimus suteikia papildomo pasitikėjimo.
