Vienas pagrindinių pretendentų į naudingiausio Eurolygos krepšininko apdovanojimą prieš išvyką į Ispanijos Karaliaus taurės turnyrą kalbėjosi su „Mundo Deportivo“ žurnalistu Jose Ignacio Huguetu.
Katalonų dienraščiui N.Mirotičius pasakojo apie tai, kaip jaučiasi jau pusantrų metų praleidęs Barselonoje, papasakojo, kaip Šaras pakeitė komandą nuo praėjusių metų, atskleidė, kad mėgaujasi prieš jį nukreipta Madrido „Real“ sirgalių neapykanta ir pasidalijo nemaloniais potyriais iš dienų, kai sirgo koronavirusu.
Pateikiame įdomiausius klausimus ir N.Mirotičiaus atsakymus.
– Ar „Barca“ yra favoritė laimėti Karaliaus taurę?
– Normalu, kad žmonės daug kalba apie taurę, išreiškia savo nuomonę. Žinoma, mes atvykstame į turnyrą geru momentu, pasitikėdami savimi ir su dideliu troškimu laimėti. Bet žinome, kas yra taurės turnyrai, kaip juose galima nusvilti. Praėjusiais metais turėjome blogą patirtį, nors taip pat atvykome būdami ant bangos. Tačiau tai praeitis. Turime pasitikti turnyrą ir žaisti savo krepšinį.
– Kaip vertini pirmąjį oponentą „Unicaja“ klubą?
– „Unicaja“ visada yra sudėtingas varžovas. Turi prisiminti, kad pernai jie žaidė finale. Jie sužaidė geras pastarąsias rungtynes prieš Fuenlabradą, laimėjo apie 20 taškų skirtumu. Tai Eurolygos lygio komanda. Turime būti atsargūs, kad jie mūsų nenustebintų. Turime būti pasiruošę nuo pat pradžios, padaryti savo darbą ir gerai žaisti visas 40 minučių.
– Kaip jautiesi praleidęs jau pusantrų metų Barselonoje?
– Pirmiausia, esu laimingas, o tai svarbiausia. Atvykau čia mėgautis, būti laimingu. Nuo pirmos dienos, kai čia atvykau, visi su manimi elgėsi nuostabiai. Visi kalba apie krepšinį, atpažįsta veidus, klausinėja mūsų... Praėjusį sezoną sirgaliai užpildydavo areną, net jei žaisdavome nesvarbias rungtynes. Gaila, kad dar nelaimėjome nė vieno titulo, bet praėję metai buvo sudėtingi dėl COVID-19, nesužaidėme viso Eurolygos sezono, o Ispanijos čempionato finale žaidėme tik vienerias rungtynes, kuriose gali nutikti visko. Tačiau tai ne pasiteisinimas, mes tiesiog pralaimėjome. Tačiau dabar jau nauji metai, su naujais veidais, naujomis viltimis laimėti. Tikimės, kad įgyvendinsime tikslus, kuriuos čia visi žino – turime kovoti dėl visų titulų. Manau, kad esame teisingame kelyje.
– Minėjai, kad tavo žaidimo stilius pasikeitė. Ką turi omenyje?
– Jeigu pažiūrėsite į mano paskutinius metus Jungtinėse Valstijose, aš buvau eilinis „gauk perdavimą ir mesk“ žaidėjas. Kai būdavau laisvas, mesdavau iš toli arba dalyvaudavau greitose atakose. To iš manęs buvo tikimasi – išmesti 5–6 tritaškius, pataikyti 2–3, atkovoti kelis kamuolius. Ir visi buvo laimingi. Žinojau, kad galiu komandai duoti daugiau. Bet kaip visada, komandoje buvo kelios žvaigždės ir viskas sukosi aplink jas, krepšinis buvo paliktas nuošalyje. O čia, kaip matote, kur kas daugiau žaidžiu nugara į krepšį, žaidžiu vienas prieš vieną. Ir labai džiaugiuosi galimybe galėdamas mesti paskutinius metimus ir išplėšti pergales.
– Kiek suprantu, jautiesi geriau išnaudojamas.
– Žymiai geriau. Ir aš to norėjau. Turime laimėti titulus ir esame teisingame kelyje.
– Prieš šį sezoną keli žaidėjai (Malcolmas Delaney, Kevinas Pangosas, Ante Tomičius, Pau Ribas) paliko komandą, o atvyko tik vienas (Nickas Calathesas). Bet komanda atrodo kur kas solidžiau. Kur slypi to priežastys?
– Pagrindinė priežastis ta, kad mes ilgiau esame kartu, geriau vienas kitą pažįstame. Dar pridėjus trenerį Šarą ir Nicko Calatheso smegenis, tai suteikia tau stabilumo. Tai viena priežasčių, kodėl šiemet esame tokie pastovūs.
– Prieš sezoną apie Š.Jasikevičiaus atvykimą sakėte, kad „komandai reikėjo kažko tokio“. Ką turėjote omenyje?
– Daugybę dalykų. Jau prieš sezoną sakiau, kad buvau nustebintas Šaro krepšinio supratimo lygio. Jis vis dar jaunas, bet jau dabar nuostabu, kiek daug jis žino ir kaip gerai perduoda tai žaidėjams. Be to, dėl jo pakvaišę sirgaliai. Kai sužinojome, kad jis atvyksta, visi buvo laimingi.
– Ar Mirotičiaus „Barca“ tapo Šaro „Barca“?
– „Barca“ yra „Barca“, kiti dalykai nesvarbūs. Tai bus visų „Barca“, jei tik laimėsime. Visi turės savo dalį. Šaras jau buvo čia žaidęs ir laimėjęs titulus, tad esu įsitikinęs, kad jis laimės ir būdamas treneriu. Asmeniškai esu sužavėtas juo. Kaip žmogus jis yra neįtikėtinas, labai gerai supranta savo žaidėjus. Gali su juo pasikalbėti ir žinai, kad jis tave supras ir palaikys nepaisant visko.
– Koks pagrindinis skirtumas tarp praėjusių metų ir šių metų „Barcos“?
– Komanda. Esame kur kas geresni kaip komanda.
Kaip žmogus jis yra neįtikėtinas.
– Šaras suteikia šansus jauniems žaidėjams, kurie anksčiau buvo menkai išnaudojami, pavyzdžiui, Rolandui Šmitui ir Artiomui Pustovyjui. Tai sumažino tavo minučių skaičių. Kaip su tuo susigyveni?
– Kaip susigyvenu? Esu laimingas dėl kitų. Esu laimingas dėl Sergi Martinezo, dėl Pustovyjaus, dėl Šmito, dėl Leandro Bolmaro, nes jie yra žaidėjai, galintys žaisti, galintys duoti minučių. Jie naudojasi kiekviena akimirka aikštėje. Šaras dirba puikiai, nes tam, kad laimėtume, mums reikia visų. Negali kiekvienose rungtynėse žaisti po 30 minučių ir tikėtis išlaikyti formą. Kai turi žaisti, žaidi, kai turi ilsėtis, jis suteikia tau poilsio. Tai mums padeda.
– Ką „Barca“ dar turėtų patobulinti, kad būtų ta komanda, kurios tikisi Šaras?
– Jis prašo mūsų daug dalykų, bet svarbiausia prašo būti...
– Šunsnukiais?
– (Juokiasi) Nenorėjau to sakyti, bet kadangi jau pasakei...
– Jasikevičius pats taip sakė viename interviu, kurį davė sezono pradžioje.
– Taip, turime būti šunsnukiai. Eiti į kiekvienas rungtynes su nusiteikimu, kad neturėtume laimėti tik 20 taškų, jei galime laimėti 35-iais. Manau, kad tai teisingas požiūris. Jei komanda nori tapti nugalėtoja, ji turi elgtis kaip tokia, eiti tuo keliu. Negali būti švelnus, vieną dieną žaisti stipriai, kitą silpnai. Turi kiekvieną dieną pasitikti su tuo pačiu nusiteikimu.
– Kalbant apie „šunsnukius“... Ar Facundo Campazzo išvykus į NBA, jums pasidarė lengviau?
– Šito reiktų klausti Madrido „Real“ atstovų, kaip jiems sekasi prie Campazzo. Mums sekasi gerai, nesvarbu, ar su Campazzo, ar be. Turime galvoti apie save ir savo krepšinį. O dėl gyvenimo be Campazzo turi jaudintis Madridas.
– Ar žaisdamas prieš Madrido „Real“ jauti papildomą motyvaciją (N.Mirotičius praeityje pats žaidė „Real“ klube – red. past.)?
– Jaučiu motyvaciją, nes tai „El Clasico“ rungtynės. Prieš visas geriausias Europos komandas – CSKA, „Anadolu Efes“, „Real“ – esu labai motyvuotas. Keisčiausia prieš Madridą žaisti be sirgalių, nes jie tau nešvilpia...
– O ką rinktumeisi – žaidimą be ar su sirgaliais?
– Su sirgaliais.
– Nepaisant visko, ką jie tau išsako?
– Taip, taip. Sugebu su tuo tvarkytis. Pirmose rungtynėse žinojau, ko tikėtis, bet norėjau tai patirti. Per laiką pripranti. Man patinka žaisti su sirgaliais, net jei jie priešiški. Madridas turi puikius sirgalius, tad laimėjus jų akivaizdoje pasijunti geriau.
Man patinka žaisti su sirgaliais, net jei jie priešiški.
– Pratęsėte kontraktą su „Barca“ ir liksite iki 2025-ųjų.
– Taip, tai tiesa, pratęsiau kontraktą praėjusią vasarą, kai pridėjome dar dvejus metus. Esu labai laimingas ir dėkingas už tokį pasitikėjimą.
– Ar matai save baigiantį karjerą Barselonoje?
– Kai pagalvoju apie 2025-uosius, tai atrodo labai toli ateityje.. Man jau bus 34-eri. Žingsnis po žingsnio, metai po metų, taip žiūriu į gyvenimą ir nežinau, koks bus rytojus. Žinoma, pratęsiau sutartį, nes noriu čia pasilikti ilgiau.
– Ar žaidėjai jaudinasi dėl sunkios ekonominės klubo situacijos?
– Šiuo metu esu ramus, kadangi vadovai perduoda mums ramybę. Darome savo darbą. Žinoma, praėjusį sezoną, kai jie paprašė pagelbėti, su džiaugsmu sutikome tą padaryti. Dabar žinome, ką klubas daro ir norime, kad viskas grįžtų į normalias vėžes. Kad sirgaliai grįžtų į areną ir galėtų vėl džiaugtis sportu. Esame įsitikinę, kad šis klubas išgyvens viską, tai juk „Barca“.
– O ar „Barcelona“ prezidento rinkimai ir nežinomybė veikia komandą?
– Ne. Žinome, kad labai greitai bus naujas prezidentas ir tai mums suteikia tikėjimo. Klubui reikia kažko, kas galėtų perimti jo vairą.
– Be ekonominio aspekto, pats buvai užsikrėtęs ir persirgai koronavirusu. Ar buvo labai blogai?
– Tiesa ta, kad buvo sunku. Pirmosiomis dienomis nejaučiau jokių simptomų ir galvojau, kad viskas taip ir praeis, bet po 48 valandų situacija komplikavosi. Man skaudėjo raumenis, sukilo temperatūra. 48 valandos tęsėsi labai ilgai. Net nelabai noriu apie jas šnekėti, nes tai buvo sunkios dienos.
– Bet prisimenu, kad „Twitter“ rašei, jog nesitikėjai, kad tave tai paveiks taip stipriai.
– Taip, buvo sunku. Nieko neveikiau lovoje ir kenčiau skausmą. Nesu tas, kuris dažnai talpina įrašus „Twitter“, tad nežinau, kodėl tai parašiau. Tuo metu kentėjau.
– Kentėjai, nors esi jaunas ir sportiškas atletas...
– Noriu pasinaudoti galimybe ir perduoti žinutę. Žmonės turi gerbti taisykles, dėvėti kaukes, laikytis atstumo. Ir dar noriu padėkoti visiems, kurie išreiškė palaikymą po mano žinutės.
Nieko neveikiau lovoje ir kenčiau skausmą.
– Ar įsivaizduoji, kiek koronaviruso testų jau pasidarei nuo pandemijos pradžios?
– Net neklausk, prašau, kiekvieną kartą, kai išgirstu tą žodį... Manau, kad dariausi jau daugiau nei šimtą testų. Pasidariau toks dirglus šioje vietoje (paliečia veidą), kad daugiau nebegaliu (juokiasi). Jie turi rasti kitų būdų testuotis nuo COVID-19.
– Kas sunkiau – darytis koronaviruso testą ar žaisti be žiūrovų?
– Sudėtingiau žaisti be žiūrovų. Nes galų gale, juk testas trunka tik kelias sekundes.
– Kaip manai, ar dar žaisite su žiūrovais šį sezoną?
– Aš visada bandau būti optimistiškas. Tikiuosi, kad balandį galėsime žaisti priešais savo aistruolius.
