Nors oficialus Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) vadovas yra argentinietis Horacio Muratore, o „FIBA Europe“ prezidentas – turkas Turgay Demirelis, iš tiesų krepšinio paradui vadovauja P.Baumannas.
Europos krepšinio čempionato metu 49 metų šveicaras nusprendė replikuoti Ettore Messinai – Italijos rinktinės treneriui, išdrįsusiam kritikuoti FIBA per jos rengiamą šventę, kuri prasidėjo Tel Avive, Helsinkyje, Stambule ir Kluže, o tęsis tik Stambule, kur šeštadienį prasidės atkrintamosios kovos.
„E.Messina yra geras treneris, bet jis yra treneris – jis turi telktis į savo darbą, – pareiškė P.Baumannas, į neoficialius pusryčius pasikvietęs dešimt išsirinktų žurnalistų, tarp jų ir 15min atstovą. – Galbūt jie nėra patenkinti, nes patys negalės treniruoti savo rinktinių?“
E.Messina tikrai niekaip negalės lapkritį treniruoti Italijos rinktinės, Chrisas Flemingas – Vokietijos, nes šie garsūs krepšinio specialistai dirba NBA klubuose.
Nei jie, nei kelios dešimtys geriausių Europos krepšininkų, žaidžiančių NBA, negalės atvykti į pasaulio čempionato atrankos rungtynes 2017 m. lapkritį bei 2018 m. vasarį, nes tuo metu rungtynes žais klubai.
Iš viso 11 proc. šio Europos čempionato žaidėjų yra iš NBA ir jų nebus pasaulio pirmenybių atrankoje – keisdama krepšinio sistemą FIBA neišdrįso veltis į diskusiją su turtingiausia krepšinio organizacija, kurios žaidėjų atlyginimų vidurkis yra išaugęs iki 6,8 mln. dolerių per metus.
Tačiau FIBA įsivėlė į karą su Eurolyga, todėl pasaulio čempionato atrankos varžybose nebus ir elitinio Europos klubų turnyro žaidėjų.
Lietuvos B rinktinė vis viena bus gera
Lietuvos rinktinė veikiausiai kovos be dešimties NBA ir Eurolygoje žaidžiančių krepšininkų: Jono Valančiūno, Mindaugo Kuzminsko, Domanto Sabonio, Manto Kalniečio, Jono Mačiulio, Luko Lekavičiaus, Pauliaus Jankūno, Edgaro Ulanovo, Antano Kavaliausko, Artūro Milaknio.
Ironiška, tačiau Kinijoje rungtyniausiantis Donatas Motiejūnas turės palankesnes galimybes žaisti pasaulio čempionato atrankos rungtynes nei „Žalgirio“ žaidėjai, kurie tą pačią dieną žais Eurolygos mačus.
„Bet kiti žaidėjai žais su užrašu „Lietuva“, vadinasi, tai irgi geri krepšininkai“, – atšovė P.Baumannas.
Ne tik E.Messina, bet anksčiau ir Jonas Kazlauskas bei Šarūnas Jasikevičius, Željko Obradovičius ir Davidas Blattas, pasisakė prieš FIBA langų sistemą.
Šiame Europos čempionate E.Messina tik išryškino problemą: „Tai dar labiau pažemins federacijas, kurios bus priverstos surasti kitus žaidėjus, o paskui jiems pasakyti: ačiū, bet į čempionatą važiuos už jus stipresni žmonės. Tai žemina žaidėjus. Tai begalinė istorija. Man smalsu bus išvysti, koks bus kitas žingsnis, kas laimės šį protų mūšį, kuris tęsiasi jau dvejus metus.“
Iš tiesų idėja langų sistemą sugrąžinti į atrankos varžybas, kaip kad yra futbole, P.Baumannui gimė beveik prieš dešimtmetį. Jis ilgai kūrė ir gludino sistemą, kuri dabar kelia tiek daug aistrų. Tad kas gi yra tas P.Baumannas, sunervinęs ryškiausias krepšinio asmenybes?
Buvęs arbitras dabar užima daug kėdžių
Prieš 50 metų Bazelyje (Šveicarija) gimęs P.Baumannas pats jaunystėje yra mėgėjiškai žaidęs krepšinį, taip pat yra dirbęs teisėju ir arbitrų inspektoriumi Italijoje ir Šveicarijoje. Savo tėvynėje jis yra įgijęs ir trenerio diplomą bei yra treniravęs jaunimą ir rengęs krepšinio stovyklas Šveicarijoje.
Tačiau iškilti pasaulio krepšinyje šveicarui padėjo ne tai. P.Baummanas studijavo teisę San Reme (Italija) ir Lozanoje (Šveicarija), baigė Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) finansuojamas sporto organizacijos valdymo ir administravimo studijas Lione (Prancūzija) ir dar verslo mokyklą Čikagoje (JAV).
P.Baumannas lengvai susišneka italų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir anglų kalbomis.
Nors po studijų jis trumpai dirbo Šveicarijos bankų korporacijoje, jam pavyko peršokti į krepšinį ir atsidurti FIBA būstinėje Miunchene, kur 1994 m. pavasarį jis tapo tuometinio FIBA generalinio sekretoriaus Borislavo Stankovičiaus padėjėju. Įtakingam serbui pasitraukus, nuo 2003 metų šveicaras yra strateginis FIBA vadovas.
Lyg veiksmo krepšinyje trūktų, P.Baumannas aktyviai įsitraukė ir į IOC veiklą ir tapo vienu svarbiausiu olimpinių žaidynių komisijų nariu. Tikrinęs Pekino ir Londono pasirengimą žaidynėms 2008 ir 2012 metais, P.Baumannas vertino ir būsimų olimpinių žaidynių šeimininkių pasirengimo lygį.
Ir tai dar ne visi jo darbai. 2010 metais P.Baumannas išrinktas į Sporto arbitražo teismo tarybą, taip pat yra 2020 metų jaunimo žiemos olimpinių žaidynių Lozanoje organizacinio komiteto vadovas. Lyg būtų mažai, šveicaras pernai laimėjo 92 sporto šakų federacijas vienijančios „SportAccord“ organizacijos vadovo rinkimus Ženevoje.
Galbūt jo pareigų barai leidžia daugiau laimėti krepšiniui? Į olimpinę programą įtrauktos krepšinio trijulių varžybos, bet įprasto krepšinio komandų skaičius liks nepakitęs – olimpiniame turnyre, į kurį septynis kartus iškopė Lietuvos vyrų rinktinė ir nė karto moterų, ir toliau žais po dvylika komandų.
„Nebeprašome padidinti komandų skaičiaus, nes pagrindinis turnyras dabar bus pasaulio čempionatas“, – teigė P.Baumannas.
Lauks naujų dončičių ir markannenų
Pasaulio čempionate 2019 metais Kinijoje veikiausiai žais ne tie krepšininkai, kurie šalies garbę bus gynę atrankoje.
Ir panašiai bus ne tik Lietuvos rinktinei, bet ir Ispanijai, Prancūzijai, Vokietijai Serbijai, Kroatijai ir kitoms, kurių geriausi žaidėjai rungtyniauja NBA ir Eurolygoje.
P.Baumannas dėl to problemų nemato ir tikisi, kad taip atsiskleis nauji talentai. „Išaugs nauji dončičiai ir markannenai“, – sakė P.Baummanas.
Jis kartojo, kad dėl šios situacijos kalta Eurolyga ir jos didžiausi klubai, kuriems jų interesai rūpi labiau nei nacionaliniai federacijų reikalai.
Mes siūlėme: iškepkime pyragą ir tada dalinkimės.
P.Baumannas priminė, kad langų sistema pristatyta prieš šešerius metus. Per pastaruosius kelerius metus derybose tarp FIBA ir Jordi Bertomeu vadovaujamos Eurolygos iki susitarimo trūko visai nedaug.
Bet Eurolyga didino savo varžybų intensyvumą, nes daugiau rungtynių reiškė ir daugiau pajamų už bilietus, reklamą ir transliacijas. Anot P.Baumanno, Eurolyga norėjo sau pasilikti devynis mėnesius sezono, o FIBA varžyboms palikti tris mėnesius nuo liepos iki rugsėjo, kaip ir anksčiau.
„Mes siūlėme: iškepkime pyragą ir tada dalinkimės. Tačiau jie nori gauti visą pyragą iš karto“, – Eurolygą kritikavo P.Baumannas.
Jis teigė, kad FIBA durys visada atviros diskusijai, bet realybė yra kita.
Pernai pati FIBA ėmė smaugti Eurolygą, spausdama Europos taurės turnyro klubus pereiti į FIBA Čempionų lygą, už nepaklusnumą grasindama federacijoms išmesti jų rinktines iš olimpinių žaidynių.
Bylos tarp FIBA ir Eurolygos jau ilgiau nei metus klajoja po Europos teismą, o tai reiškia, jo teisiniai mūšiai truks ilgai.
Šiuo atveju padėtų nacionalinių krepšinio federacijų drąsūs žodžiai ar veiksmai, bet dauguma jų tyliai paklūsta FIBA, nedrįsdamos nurodinėti didžiausiems Eurolygos klubams.
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis iki šiol nėra išdėstęs aiškios pozicijos šiuo klausimu, nors FIBA langų sistemoje tikrai ne viskas turėtų patikti ir jam.
Pasaulio čempionato atrankos varžybos veikiausiai atneš daugiau išlaidų nei pelno federacijai, kuriai reikės apdrausti savo žaidėjus, bet uždarbis iš rungtynių nebus žymus, nes tik bilietų pardavimas liks lietuvių rankose – TV transliacijos ir didieji reklamos sandoriais liks FIBA galioje.
Kita vertus, kalbama, jog FIBA atrieks federacijoms didelę pinigų sumą iš pelno pasaulio čempionate Kinijoje, kur turtingų rėmėjų neturėtų stigti.
Tvirtindamas, jog finansiniai klausimai niekada nebuvo derybų su Eurolyga kliūtimi, P.Baummanas toliau laikosi savo.
Langų sistema dabar atrodo negatyvi, bet jei pravertume tuos langus, pamatytumėte šviesią krepšinio ateitį.
Esą krepšinis populiarumu artėja prie futbolo, Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalims ginčai su Eurolyga nerūpi ir yra nesuprantami, o mažesnės Europos šalys yra patenkintos, nes neturėdamos NBA ir Eurolygos žaidėjų dabar galės laisviau konkuruoti su stipriomis krepšinio valstybėmis.
Kreivų veidrodžių karalystėje kiekvienam rūpi sava teritorija ir kiekvienas įvykius mato pro savo langą.
„Langų sistema dabar atrodo negatyvi, bet jei pravertume tuos langus, pamatytumėte šviesią krepšinio ateitį“, – tikino P.Baumannas.
