| Trečiadienis | EuroCup | „Partizan“ – „Rytas“ | 21:00 | Belgradas |
Tai buvo vienas jautriausių darytų interviu.
Vos sulaikydamas ašaras Chrisas Krameris kalbėjo apie epizodą, kuris netrukus keis jo gyvenimą.
18-ąją Europos taurės ketvirtfinalio minutę Valensijoje amerikietis pasileido į eilinę greitą ataką ir eilinį kartą bandė atsispirti nuo žemės metimui iš po krepšio, kaip jau tūkstančius kartų tai darė treniruotėse ir oficialiose varžybose.
Bet tai buvo neeilinė skausminga reido pabaiga.
30-metis nebeišsilaikė ore, sviedė kamuolį į dangų ir čiuožė į tribūnas. Ch.Krameris taip dejavo iš skausmo, kad buvo nejauku ne tik per „La Fonteta“ arenos turėklus persisvėrusiems sirgaliams, bet ir televizijos žiūrovams.
Akimirkai nuščiuvo visa Valensijos tvirtovė, su nerimu stebėdama skausmo perkreiptu veidu ant žemės besivartantį ir klykiantį krepšininką.
„Varčiausi ant žemės ir rėkiau, – vėliau pasakos Ch.Krameris. – Daugiausia iš skausmo, bet ir dėl to, kad supratau, jog nutiko kažkas blogo.“
Komandos draugai, Dainius Adomaitis, „Ryto“ ir „Valencia“ medikai sulėkė prie vilniečių kapitono. Ispanai atvežė neštuvus, bet Ch.Krameris, užsikabinęs ant komandos draugų pečių, nusiropštė iki rūbinės.
Ten „Ryto“ daktaras pačiupinėjo Chriso kelį ir pateikė skaudžią prognozę – bus plyšę kryžminiai kelio raiščiai.
„Kai mane atvedė į rūbinę, tai buvo emocinga akimirka, – kvapą sulaikė Ch.Krameris. – Užėjo daktaras ir testavo mano kelį. Jie nebuvo iki galo tikri, bet man pranešė, jog yra beveik įsitikinę, kad plyšo kryžminiai kelio raiščiai. Buvo daug emocijų... Paskambinau žmonai... Liejosi ašaros.“
Visa kita tapo istorija.
Be savo lyderio likęs „Rytas“ gerai priešinosi, bet užleido „Valencia“ į pusfinalį, o vėliau – ir į Europos taurės nugalėtojų sostą. Įsigytas amerikietis Derekas Needhamas bandė kompensuoti pagrindinio atakų organizatoriaus netektį, tačiau „Rytas“ nebeturėjo jokių šansų LKL finale prieš Kauno „Žalgirį“, serijoje sutryptas 0-3 istorišku vid. 23,7 taško skirtumu.
Vėliau „Rytas“ pateiks Ch.Krameriui jį įskaudinusį pasiūlymą. Amerikietis nusiims sostinės klubo kapitono raištį, užsidarys treniruočių salėje ir gaus Rimo Kurtinaičio kvietimą. Bet apie tai – Ch.Kramerio lūpomis interviu Eurolyga.lt.
Metai Vilniuje pakeitė gyvenimą
Ch.Krameris akimirką susimąstė paklaustas, kaip pavadintų savo knygą, jeigu ją rašytų apie tuos dvejus Vilniuje praleistus metus.
„Gyvenimą keičianti“, – atsakymą pateikė įžaidėjas.
„Pasikeitė mano ir žmonos gyvenimas. Į gerąją pusę, – pažymėjo Ch.Krameris. – Juk Vilniuje susilaukėme dukters. Vaikelio gimimas yra viena nuostabiausių patirčių, kokią gali patirti šeima.“
Amerikietis dėkojo „Baltic American Clinic“ klinikai, kuri neįtikėtinai pasirūpino Kramerių naujagimiu ir visada rodė didžiulį rūpestį.
„Ir ta trauma pakeitė mano gyvenimą. Pakeitė mano požiūrį. Ji priminė, kaip gera žaisti šį žaidimą, kurį taip myliu, – Eurolyga.lt sakė Ch.Krameris. – Visa tai... gyvenimą keičiantys dalykai.“
Ch.Krameris pasakoja, kad nelaimėse galima atrasti tikrąjį savo charakterį.
Amerikietis prisiminė visas tas akimirkas, kai kartais galbūt nenorėdavo treniruotis, blogai jausdavosi komandoje ar kovodavo su savimi.
„Bet trauma leido suvokti, kaip myliu krepšinį, nes juk bet kurią akimirką – tiek aikštėje, tiek už jos ribų – gali nutikti visko ir viskas gali būti atimta per vieną sekundę, – pasakoja Ch.Krameris. – Esu palaimintas, kad vėl galiu žaisti šį žaidimą, keliauti po pasaulį, išlaikyti savo šeimą. Manau, iš naujo pamilau šį žaidimą. Dabar noriu grįžti į aikštę ir būti toks, koks buvau.“
Jei atvirai, jaučiausi lyg būčiau gavęs riebų antausį į veidą.
Didžiausia pamoka, kurią Chrisas išmoko per tuos 7 mėnesius ilgos reabilitacijos, tai kaip nieko negalima priimti už gryną pinigą.
Jis tą kas kartą įsivertindavo šlubuodamas su įtvaru. Iš naujo mokydamasis bėgti.
Po dviejų mėnesių pirmą kartą sugrįžęs ant parketo ir prakišęs kamuolį tarp kojų. Po keturių mėnesių pirmą kartą vėl palietęs lanką.
Šypsodamasis, kai jo dukrelė Sophie ant operuoto kelio patupdė spalvotus drugelius, manydama, kad jie padės greičiau išgyti.
Deja, trauma ne tik sutvirtino požiūrį į krepšį, bet ir pakreipė jo karjerą dar toliau į Rytus.
Pabūgęs reabilitacijos ir sunkios traumos padarinių, taip pat susiveržęs diržus, Vilniaus „Rytas“ pageidavo pasilikti Ch.Kramerį, tik gerokai kuklesnėmis finansinėmis sąlygomis.
„Turėjau gauti vieną sumą, o jie atėjo siūlydami 60 proc. mažiau to, ką turėjau gauti. Jei atvirai, jaučiausi lyg būčiau gavęs riebų antausį į veidą, – Eurolyga.lt atviravo Ch.Krameris. – Tai, be abejo, buvo vienas faktorių.
Kitas dalykas – jie turėjo problemų su finansais. Vėluojantys mokėjimai, dar kartą sumažintas biudžetas...
Ar būtų buvę gerai grįžti į komandą, kuri mane puikiai pažinojo, ir būtų nevertusi forsuoti sugrįžimo? Be abejo!
Bet veltis į šią situaciją man ir mano šeimai buvo tiesiog nelogiška.“
Jeigu ne ta nelemta trauma, galbūt Ch.Krameris dar būtų vilkėjęs „Ryto“ marškinėlius ir šį sezoną vedęs klubą į naujas pergales.
Jo manymu, pavasarį „Rytas“ buvo pajėgus ketvirtfinalyje eliminuoti „Valencia“. Galbūt būtų atkakliau pasipriešinęs „Žalgiriui“, kurį vilniečiai vienintelį kartą tą sezoną nudobė būtent Karaliaus Mindaugo taurės finale, kai Chrisas Krameris žaidė geriausią savo krepšinį.
„Ar viskas galėjo pasisukti visai kitaip? Daugeliu atveju, ko gero, taip. Bet Dievas turėjo kitokį planą. Įvyko tai, kas ir turėjo – negaliu gyventi praeitimi. Turiu rūpintis tuo, kas manęs laukia Chimkuose“, – pridūrė 31-erių krepšininkas.
Nenustebinęs Kurtinaičio skambutis
Kas galėjo pagalvoti, kad „Ryto“ įžaidėjas po tokios sunkios traumos pirmą savo žingsnį ant parketo padės ne bet kur, o didžiojoje Eurolygos scenoje?
Ch.Krameris pasakoja, kad jam tai nebuvo didelis siurprizas. Mat jo agentai ištisus metus smarkiai dirbo, kad Chriso pavardė nuskambėtų kuo plačiau per visą Europą.
Ypač po jo pasirodymų iki traumos.
5 tritaškiai ir 18 taškų vien per pirmąjį kėlinį su „Neptūnu“ Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalyje, beviltiškai nuskandinę Klaipėdos klubą. 20 taškų ir 5 rezultatyvių perdavimų MVP pasirodymas herojiškame finale su „Žalgiriu“. 18,5 naudingumo balo svarbiausiose „Rytui“ Europos taurės rungtynėse su „Partizan“ ir „Monaco“.
Bet Rimą Kurtinaitį sužavėjo ne tik šie įspūdingi skaičiai.
Lietuvis žinojo, kad Ch.Krameris gali pasiūlyti daugiau nei įspūdingas rungtynes. Tai buvo lyderystė, begalinis pasiaukojimas ir komandai, ir krepšiniui bei didelis noras įrodyti, kad skeptikai neteisūs.
Pirmą kartą pakvietęs amerikietį į „Rytą“, antrą kartą Kurtis išsivežė jį į „Chimki“ žvaigždyną.
„Su Rimu palaikėme puikius santykius, todėl jo kvietimas manęs nenustebino, – Eurolyga.lt tikino Ch.Krameris. – Bet, aišku, labai apsidžiaugiau. Grįžti po traumos ir gauti galimybę debiutuoti Eurolygoje, tokioje puikioje komandoje, man buvo didžiulis įkvėpimas.“
Ch.Krameriui paskambinęs R.Kurtinaitis domėjosi apie jo traumą, reabilitaciją. Bet labiausiai žaidėją nudžiugino svarbiausi ištarti žodžiai.
„Treneris pasakė, kad jis nori manęs ir jis manęs lauks. Kaip krepšininkas, tu visada nori toks jaustis. Nori būti reikalingas treneriui, – pabrėžė Ch.Krameris. – Tai, kaip jis parodė man dėmesį, kaip kalbėjosi, mane pamalonino. Esu jam labai dėkingas už suteiktą šansą po tokios traumos. Daug žmonių tokios traumos atbaido, bet, manau, mūsų santykiai su Rimu, tas jo pasitikėjimas manimi „Ryte“, buvo didžiulė dalis, kodėl jis mane kvietėsi į Chimkus.
Aš labai gerbiu trenerį Kurtinaitį. Jis mums suteikia daug laisvės, o kaip žmogus jis tikrai labai geras. Jis vis teiraujasi apie mūsų šeimas, rūpinasi mumis, mūsų sveikata.
Aš esu jam labai dėkingas už man ir mano šeimai duotą šansą. Tikiuosi, galėsiu grįžti į savo lygį ir kartu laimėsime daug rungtynių.“
Jaudinantis sugrįžimas
Chimkuose Ch.Krameris sutiko ne tik R.Kurtinaitį.
Evaldas Kandratavičius, Aurimas Jasilionis bei Robertas Kuncaitis buvo tie lietuviai, kurių darbą įvertinęs R.Kurtinaitis pakvietė juos prisijungti prie turtingos Eurolygos organizacijos. Su visais šiais vyrais Ch.Krameris pirmą kartą susipažino būtent „Ryte“.
E.Kandratavičius paruošė Ch.Kramerį didžiajam sugrįžimui į aikštę.
Trenerių štabas su R.Kurtinaičiu, A.Jasilioniu ir R.Kuncaičiu nevertė amerikiečio skubotai grįžti į aikštę ir išlaukė tinkamiausio momento.
Lapkričio 7-ąją, praėjus 8 mėnesiams ir 2 dienoms po paskutinių oficialių rungtynių, Ch.Krameris pasirodė aikštėje, Eurolygos susitikime su Sankt Peterburgo „Zenit“.
Ta diena buvo jaudinanti. Ch.Krameris neslepia – labai nervinosi prieš didįjį sugrįžimą. Jam buvo sunku susikaupti dvikovai, bet vos tik krepšininkas pradėjo apšilimą, visos mintys bėgo į šalį. Juk tai buvo jo mėgstama veikla, kuria jis gyvena jau 31-erius metus.
191 cm ūgio krepšininkas per 23 minutes nepelnė nė taško, prametė visus tris metimus, bet atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir dar 4 atkovotais kamuoliais prisidėjo prie „Chimki“ pergalės Sankt Peterburge 87:73.
„Įdėjus tiek daug darbo vėl grįžti žaisti buvo kažkas nuostabaus“, – tikina Ch.Krameris.
Po rungtynių sėdėdamas rūbinėje jis prisiminė tuos ilgus 7 reabilitacijos mėnesius. Tą atkaklų darbą su jį paruošusia komanda JAV, o vėliau – ir E.Kandratavičiumi Chimkuose.
Ch.Krameris dar saugojosi, bijojo susižeisti, aikštėje buvo neryžtingas. Bet jam buvo gera tiesiog vėl žaisti krepšinį.
„Po rungtynių tiesiog buvau laimingas, kad galėjau grįžti ir padėti komandai. Svarbiausia – laimėti. Dabar man svarbus kiekvienas mažas žingsnelis. Ir tai buvo žingsnelis gera kryptimi. Tikiuosi, dar padėsiu keletą kitų, kad grįžčiau į tą lygį, kuriame buvau prieš traumą“, – teigė Ch.Krameris.
Per kitas dvejas Eurolygos rungtynes su Milano „Olimpia“ ir Madrido „Real“ Ch.Krameris jau rinko vid. 11,5 taško, 1 atkovotą kamuolį, 1 rezultatyvų perdavimą ir 11,5 naudingumo balo, pataikydamas 9 metimus iš 13.
Sykį jis veržėsi į baudos aikštelę, pranėrė pro Jordano Mickey gynybą, ir klasiškai išvengęs jo rankų malūno prakišo kamuolį persisukdamas dešine ranka po krepšiu nuo lentos.
Eurolygos debiutantas grįžta.
„Puikus jausmas, – apie debiutą Eurolygoje 31-erių pasakoja Ch.Krameris. – Aišku, visada norisi, kad tokie dalykai ateitų greičiau. Bet Dievas turi planą ir toks buvo jo planas man.“
