Laura Juškaitė pirmadienį pagaliau sulaukė geros žinios.
Tai buvo trečias testas per pastarąsias kelias dienas ir pirmasis neigiamas – tai reiškia, kad Lietuvos krepšininkė persirgo COVID-19 ir jai užsidega žalia šviesa.
„Lengvai persirgau, jaučiau tik peršalimui būdingus simptomus. Didžiąją izoliacijos laiko dalį jaučiausi gerai, o dabar jau gavau neigiamą testo rezultatą. Grįžtu į gyvenimą“, – džiaugėsi 23 metų Lietuvos krepšininkė.
Klubas šį sezoną pralaimėjo tik sykį
187 cm ūgio puolėja plačiais žingsniais kopia karjeros laiptais.
Skuode gimusi ir augusi L.Juškaitė būdama 13-os išvažiavo į Vilniaus krepšinio mokyklą, anksti užsivilko „Kibirkšties“ komandos aprangą, kurią greitai išaugo savo talentu.
Po veržlių metų Lenkijos klube „Gorzow Wielkopolski“, kuriame rinko po 16 taškų Europos taurės varžybose, praėjusį rugpjūtį lietuvė pakilo į dar aukštesnį lygį.
Iš po triumfo moterų Eurolygoje išnykusios Valensijos „Ros Casares“ regalijas perėmusi „Valencia“ prieš kelerius metus praėjo kelią nuo trečios lygos aukštyn, o šiuo metu yra viena stipriausių Ispanijoje.
Šį sezoną „Valencia“ laimėjo 22 rungtynes iš 23 Ispanijos lygoje ir Europos taurės varžybose, o lietuvė ekipoje atlieka pastebimą vaidmenį.
L.Juškaitė renka po 6,2 taško ir 2,7 kamuolio per 18 žaidimo minučių Ispanijos lygoje, stebindama veržliais prasiveržimais ir tritaškiais, tarp jų ir puskabliu per paskutinę atakos sekundę.
„Atvykus iš Lenkijos, lygių skirtumas jaučiasi. Valensijos klube esu viena jaunesnių, labai didelio vaidmens neturiu, bet klubas labai profesionalus, – pasakojo L.Juškaitė. – Jaučiu, kad paaugau kaip krepšininkė – nebūtinai rungtynėse, labiau treniruotėse.
Lenkijoje gaudavau daugiau kamuolių, žaisdavau daugiau minučių, beveik visad ketvirtoje pozicijoje, o Ispanijoje esu lengvoji puolėja, gaunu mažiau dėmesio puolime, bet jaučiu, kad tobulėju ir geriau suvokiu krepšinį.“
L.Juškaitei patinka klubo treneris Rubenas Burgosas Lopezas, neseniai Valensijos spaudai pripažinęs Šarūną Jasikevičių kaip vieną savo idealų.
Dėl COVID-19 L.Juškaitei teko praleisti Europos taurės varžybų „burbulą“, kur visas trejas rungtynes laimėjusi Valensijos ekipa nutiesė sau taką į atkrintamąsias kovas, o Ispanijos lygoje klubas žengia antras, laimėjęs 19 mačų iš 20.
Anot L.Juškaitės, komanda taikosi į abiejų turnyro finalus, o jos pačios ambicijos siekia dar daugiau.
„Turiu ambicijų anksčiau ar vėliau žaisti moterų Eurolygoje, – sakė ji. – Galbūt dabar puolime ir norėtųsi svarbesnio vaidmens, bet negali norėti per daug – komandoje žaidžia Ispanijos rinktinės žaidėjos, Australijos rinktinės krepšininkė – jų lygis labai aukštas. Su laiku išaugs ir mano vaidmuo. Man viskas čia patinka ir tinka, žiūrėsime, ar klubui tiksiu“, – sakė vienerių metų sutartį su „Valencia“ pasirašiusi lietuvė.
Vasariška šiluma ir ispanų kalba
G.Juškaitė jau buvo įpratusi prie griežtų karantino sąlygų Ispanijoje – nuo gruodžio Valensijoje buvo įvesta komendanto valanda, reiškianti, kad žmonės negali laisvai judėti po 22 valandos.
Todėl Valensijos krepšininkės vežiodavosi klubo išduotą raštą, jei grįždavo iš varžybų vėliau.
Dėl karantino L.Juškaitė nepatyrė daug pramogų, bet aplinka yra maloni – oro temperatūra Valensijoje savaitgalį siekė 17 laipsnių šilumos, o rungtynių su „Žalgiriu“ dieną pakils iki 25. Be to, miestas yra prisiglaudęs prie Viduržemio jūros, o tarp 800 tūkst. gyventojų yra ir daugiau lietuvių.
Viena jų moko L.Juškaitę ispanų kalbos kartą ar du per savaitę. Krepšininkė jaučia, kad suprasti ispaniškai sekasi vis geriau ir aikštėje, ir už jos ribų.
„Mokytoja jau sako, kad šneku neprastai, – sakė Valensijos klubo legionierė. – Kažkiek jau galiu susikalbėti parduotuvėje ir komandoje.
Įprastai per treniruotes treneris kalba ispaniškai, o jo asistentai išverčia. Per rungtynes visaip pasitaiko. Būna, jog per emocijas primaišo ispaniškų ir angliškų žodžių, bet nieko – svarbu, kad aišku būtų. O jei ko nors nesuprantu, pasitikslinu pas asistentus ar komandos drauges.“
Svajoja apie Europos čempionatą
Manto Šerniaus vadovaujama Lietuvos krepšinio rinktinė šią savaitę renkasi į stovyklą prieš 2021 metų Europos čempionato atrankos burbulą Stambule rungtynėms su Turkija ir Serbija, bet dėl COVID-19 pasekmių ten tikriausiai teks žaisti be savo rezultatyviausios žaidėjos.
Po 14 taškų per pirmąsias dvejas rungtynes rinkusi L.Juškaitė kol kas nesijaučia pasiruošusi.
„Dvi savaites praktiškai nesportavau, sportinė forma nėra pati geriausia, o ir klubas nenori rizikuoti. Dar reikės laiko grįžti į ritmą“, – sakė ji.
L.Juškaitė sako, kad viltis miršta paskutinė, bet Lietuvos rinktinės galimybės yra minimalios po pralaimėjimų grupėje Serbijai (72:81) ir ypač Turkijai (51:74).
| Vieta | Komanda | Pergalės | Pralaimėjimai |
| 1. | Serbija | 3 | 0 |
| 2. | Turkija | 1 | 2 |
| 3. | Lietuva | 0 | 2 |
Jei laimėtų abu kartus vasario 4–6 dienomis, lietuvės dar gali aplenkti turkes, kurios dukart pralaimėjo Serbijai. Bet į Europos čempionatą pateks grupės nugalėtojos ir 5 geriausios antrosios komandos – tarp jų įsiterpti dabar atrodo taip pat realu, kaip nukasti visą sniegą Lietuvoje.
„Prieš kiekvieną atranką dedu viltis patekti į Europos čempionatą, – atsiduso L.Juškaitė. – Kai tokia atrankos sistema, daug reiškia ir burtai.
Kaskart turime bandyti iš naujo. Aš dar nė karto nežaidžiau Europos čempionate, tad mano svajonių sąraše toks noras tikrai yra.“
Pastarąjį kartą 2015 metais Europos pirmenybėse žaidusi rinktinė ilgai laikėsi ant 31 metų G.Petronytės ir Kamilės Nacickaitės pečių.
Pamažu iš jų lyderystės vairą turės perimti kitos žaidėjos.
Eurolygoje žaidžia Eglė Šikšniūtė ir Laura Miškinienė, Turkijoje rezultatyvumu blyksteli 22 metų Gabija Meškonytė, o ryškiausiai talentei Justei Jocytei tėra 15-a.
„Auga jaunų perspektyvių žaidėjų. Justė labai talentinga, kaip tik pelnė pirmuosius taškus Eurolygoje – tai tik įrodo, kad ji tobulėja, kad Vilerbano ASVEL ja pasitiki“, – pažymėjo L.Juškaitė.
„Žalgirio“ varžovai atrodo pavojingi
Užsidariusi 2 savaites namie, L.Juškaitė peržiūrėjo ne tik daug serialų, bet ir krepšinio rungtynių.
Ji matė, kaip „Žalgiris“ su Thomaso Walkupo pergalingu reidu paskutinę sekundę nugvelbė pergalę iš Pirėjo „Olympiakos“, stebėjo ir „Valencia“ vyrų pasirodymą.
Valensijos vyrų ir moterų komandos veikia to paties klubo struktūrose, žaidžia toje pačioje arenoje ir kartais žaidėjų keliai persipina, nors šį sezoną tai atsitinka retai, – dėl pandemijos nėra bendrų renginių, pasakojo L.Juškaitė.
Ji mano, kad Bojano Dubljevčiaus, Vanjos Marinkovičiaus, Klemeno Prepeličiaus traumos trukdė Valensijos klubui žaisti stabiliau Eurolygoje, bet šie krepšininkai jau grįžo į aikštę ir dėl to „Žalgiriui“ gali būti sunkiau atsilaikyti prieš Ispanijos lygoje jau 10 pergalių iš eilės pasiekusius varžovus.
„Man asmeniškai „Valencia“ atrodo neprasta, konkurencinga, tiek Eurolygoje, tiek Ispanijos pirmenybėse į aštuonetą pretenduojanti komanda.
Turi jaunesnių žaidėjų, kuriais treneris Jaume Ponsarnau pasitiki. Man ši komanda atrodo patraukli. Aišku, buvo traumų, po jų žaidėjams reikėjo grįžti į sportinę formą, pastarąjį savaitgalį nerungtyniavo Derrickas Williamsas. Bet visi kiti pasveiko ir „Žalgiriui“ tai nebus naudinga“, – kalbėjo L.Juškaitė.
Sezono pradžioje ji buvo arenoje pasižiūrėti, kaip „Valencia“ vyrai kovoja su Šarūno Jasikevičiaus treniruojama „Barcelona“, yra mačiusi gyvai ir kitų rungtynių.
Nors į rungtynes Ispanijoje žiūrovai neįleidžiami, kažkur tuščios salės kamputyje ji matyt galėtų sekti ir trečiadienio vakaro dvikovą, jei ne COVID-19 liga, dėl kurios Lietuvos krepšininkė nekūrė planų ir šios savaitės pradžioje dar nežinojo, ar sieks patekti į areną.
„Valencia“ puolėjai nekils abejonių, kuriai ekipai skirti savo simpatijas.
„Neplosiu nė už vieną komandą, bet širdyje palaikysiu „Žalgirį“, – sakė L.Juškaitė. – Per šešis mėnesius netapau Ispanijos piliete, „Žalgiris“ man nuo vaikystės mylima komanda.“
