Kauniečiai į Madridą jau ir taip išvyko kaip ryškūs susitikimo autsaideriai, o likus valandai dar liko ir be Arno Butkevičiaus, kuris susirgo.
Tai lėmė Dovydo Giedraičio žingsnį į starto penketą, nors jaunasis gynėjas per pirmus du turus ant parketo buvo praleidęs vos porą minučių.
Netikėtų kliūčių iš vėžių neišmuštas „Žalgiris“ priešinosi ir pirmajame kėlinyje tempiamas E.Ulanovo kelis sykius pirmavo, o po ilgosios pertraukos dusyk buvo priartėjęs iki „Real“ koviniu atstumu, tačiau galiausiai madridiečiai įrodė savo pranašumą 93:79.
„Ypač pirmoje pusėje labai daug prasileidome taškų. „Real“ geru procentu metė tritaškius. Turėjome kelias gynybas, bet nė viena gerai nedirbo. Per mažas kontakto lygis, kažkur pasisaugojimas, pasitaupymas ir per lengvai leidome skirstyti perdavimus, – rungtynes analizavo E.Ulanovas. – Antroje pusėje išėjome geriau, sugrįžome, lengvų taškų iškart buvo, bet bendrai jie daugiau kontroliavo tiek rungtynių tempą, tiek savo žaidimą. Jie pelnytai laimėjo ir parodė mūsų trūkumus, kurių turime šiemet ir būtent šioje sezono stadijoje.“
Nelikus A.Butkevičiaus, „Žalgirio“ kapitonas arė už du ir žaidė daugiausiai komandoje – 28 minutes. Jis pelnė 5 taškus (2/5 dvit., 0/2 trit., 1/2 baud.), atkovojo 6 kamuolius ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus.
Po mačo Ulė dalinosi mintimis apie netikėtą Arno netektį, atsistatymą per dvigubą savaitę ir D.Giedraičio pozityvias minutes.
– Kokie tie trūkumai, kuriuos išryškino „Real“?
– Žinome, kad „Real“ žaidžia gerai, ypač dabar. Bėga labai gerai į greitą puolimą, tai ir metimų selekcija turėtų būti geresnė. Suprantame, kad nėra gynybinė komanda, žaidžia puolimu, tad įsivelti į taškų lenktynes yra pražūtis. Su šituo nesusitvarkėme. Pradžioje per daug jiems davėme atkovoti kamuolių puolime.
– Kiek skaudi buvo Arno Butkevičiaus netektis ir kaip sekėsi kompensuoti jo trūkumą?
– Tik šiandien sužinojome, kad jis nežais. Komandai reikėjo greitai persiorientuoti. Žinoma, didelė netektis. Gynyboje šiandien būtų labai daug padėjęs, nes gali gintis per kelias pozicijas. Persiorientuoti reikėjo greitai tiek Doviui, tiek Tomui, nes momentais teko pereiti žaisti į trečią poziciją. Tikrai buvo nelengva. Manau, kad tai nemažai prisidėjo prie mūsų pralaimėjimo.
– Praėjusiuose Eurolygos mačuose turėjote didelius deficitus, bet sugebėjote laimėti. Šiandien vėl paleidote rungtynių pradžioje, nors paskui ir priartėdavote. Ar matote blogą tendenciją, kai vis paleidžiate varžovus pradžioje?
– Rungtynės ilgos, 40 minučių, tai gal blogai, kad turime visada vytis, bet tuo pačiu suprantame, kad anksčiau laiko negalime nuleisti rankų ir visko gali įvykti. Tikrai buvo tų šansų, bet tada Llullas įmetė skaudų tritaškį su pražanga. Išvengus tokių momentų, kai pelno daug taškų per vieną ataką, galima geriau pakontroliuoti rungtynes. Bet šiandien tai, kad paleidome nuo pradžių, leido jiems geriau pasijausti.
– Žaidei beveik 30 minučių. Ar bus iššūkis atsistatyti per dvigubą Eurolygos savaitę?
– Taip. Iš vienos pusės turiu kuo geriau pailsėti, nors po rungtynių nėra lengva išsimiegoti, o kitas dalykas, kad iš psichologinės pusės reikia kuo greičiau pamiršti rungtynes ir galvoti apie ateinančias su „Baskonia“. Nėra kada liūdėti, nėra kada džiaugtis. Eurolyga yra negailestinga ir kiekvienas taškas yra svarbus.
– Ar galima iš šitų rungtynių pasiimti kažką teigiamo, pavyzdžiui, tai, kad sugebėdavote sugrįžti?
– Buvo, žinoma, ir gerų momentų. Puolime susikurdavome neblogus metimus, surasdavome, ką atakuoti, gynyboje neleidome jiems lengvai žaisti to, ko jų treneris norėjo. Pagrindinė užduotis yra kuo ilgiau išlaikyti tą fiziškumą ir laikytis taisyklių, nes buvo momentų, kai kelias minutes visiškai išsijungdavome ir sugriūdavome, praleisdavome spurtą. Tokių išsijungimų negali būti po vieno blogo epizodo. Turime persiprogramuoti ir toliau žaisti.
– Dovydui Giedraičiui teko staigiai persiorientuoti – po 2 minučių per pirmus du mačus, starto penketas šiandien. Kaip jo pasirodymą įvertintum?
– Dovį norisi paraginti toliau eiti į priekį ir nebijoti prisiimti atsakomybės. Ne tik gynyboje, kur jis gauna daug užduočių, bet ir puolime, kad būtų dar pavojingesnis. Tikrai matome, kad gali žaisti. Džiaugiamės už Dovį. Kuo daugiau turėsime lygiaverčių žaidėjų, tuo labiau galėsime nustebinti varžovus.
