Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 05 23

Daugiau nei 36 mln. litų biudžetą surinkęs „Žalgirio“ klubas Eurolygoje nei nustebino, nei nuvylė

Šį sezoną Eurolygos finalo ketverto varžybose čempiono vardo siekė tik tos komandos, kurių biudžetas buvo ne mažesnis kaip 20 mln. eurų. Nė vienai kuklesnius pinigus turėjusiai ekipai nepasisekė sukurti stebuklo – taip pat ir Kauno „Žalgirio“ komandai, kuri per praėjusį sezoną, neoficialiais duomenimis, išleido 10,5 mln. eurų.
Rungtynių akimirka
„Žalgirio“ ekipa Eurolygoje pasirodė pagal galimybes. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Vienintelis praėjusio Eurolygos sezono netikėtumas – didžiausią biudžetą turėjusi Maskvos CSKA komanda finale nesugebėjo įveikti penktąją vietą turtingiausių komandų sąraše užėmusios Pirėjo „Olympiakos“ ekipos, kuri ir tapo čempione.

„Scanpix“ nuotr./Acie Law, Vassilis Spanoulis ir Georgios Printezis
„Scanpix“ nuotr./
„Olympiakos“ klubas Eurolygą laimėjo su penktu pagal dydį biudžetu.

Skaičiuojama, kad CSKA klubas praėjusiame sezone surinko 30,5 mln. eurų biudžetą, o „Olympiakos“ – 21,5 mln.

Tuo tarpu finalo ketverto varžybose Stambule kovojusios „Barcelona“ ir Atėnų „Panathinaikos“ turėjo panašų biudžetą – atitinkamai 25 ir 24 mln. eurų.

Tarp visų 24 komandų, kurios praėjusį sezoną kovojo Eurolygos turnyre, Kauno „Žalgiris“ su 10,5 mln. eurų biudžetu (apie 36,25 mln. litų) užėmė 14 vietą.

Panašiai Kauno klubui sekėsi ir aikštelėje. „Žalgiris“ pateko į „Top 16“ etapą, bet ten pralaimėjo visus šešis mačus ir galutinėje rikiuotėje kartu su Malagos „Unicaja“ pasidalino 15–16 vietas.

Skurdžiausiai praėjusį sezoną Eurolygoje gyveno Belgrado „Partizan“ (Serbija) klubas, kuris buvo surinkęs vos 4 mln. eurų biudžetą. Ne ką geriau rinkti pinigus sekėsi ir Tomo Pačėso treniruotai Gdynės „Asseco Prokom“ (Lenkija) komandai, kuri banko sąskaitoje turėjo 4,5 mln. eurų biudžetą.

Tačiau abi ekipos Eurolygoje žaidė skirtingai – „Partizan“ reguliariame sezone iškovojo 4 pergales ir turėjo galimybę prasimušti į „Top 16“ varžybas, tuo tarpu „Prokom“ tenkinosi vos 1 pergale po 10 mačų.

Didžiausią nesėkmę praėjusio sezono Eurolygos turnyre patyrė 17,5 mln. eurų biudžetą surinku Vitorijos „Caja Laboral“ (Ispanija) ekipa, kuri reguliariame sezone iškovojo 5 pergales, patyrė 5 pralaimėjimus ir net nepateko į „Top 16“ etapą.

Be „Olympiakos“ išsišoko ir Bilbao „Gescrap BB“ iš Ispanijos, kuri tik su 15–16 biudžetu (10 mln. eurų), mažesniu ir už „Žalgirio“, sugebėjo patekti į „Top 8“ etapą.

20112012 m. sezono Eurolygos klubų biudžetai (neoficialūs duomenys)
Vieta Klubas Šalis Biudžetas Pasiekimas
1 Maskvos CSKA Rusija 30,5 Finalas
2 „Barcelona“ Ispanija 25 Pusfinalis
3 Atėnų „Panathinaikos“ Graikija 24 Pusfinalis
4 Stambulo „Anadolu Efes“ Turkija 23 Top 16
5 Pirėjo „Olympiakos“ Graikija  21,5 Čempionas
6 Madrido „Real“ Ispanija 20 Top 16
7 Stambulo „Fenerbachce“ Turkija 19 Top 16
8 Sienos „Montepaschi“ Italija 18 Top 8
9 Vitorijos „Caja Laboral“ Ispanija 17,5 Grupės etapas
10 Tel Avivo „Maccabi“ Izraelis 17,2 Top 8
11 Milano „Emporio Armani“ Italija 17 Top 16
12 Malagos „Unicaja“ Ispanija 17 Top 16
13 Kazanės „Uniks“ Rusija 11,5 Top 8
14 Kauno „Žalgiris“ Lietuva 10,5 Top 16
15 Bilbao „Gescrap BB“ Ispanija 10 Top 8
16 Stambulo „Galatasaray“ Turkija 10 Top 16
17 Kantu „Bennet“ Italija 8,5 Top 16
18 Bambergo „Brose Baskets“ Vokietija 8 Grupės etapas
19 „Zagreb“ Kroatija 5,5 Grupės etapas
20 Nansi SLUC Prancūzija 5 Grupės etapas
21 Liublianos „Union Olimpija“ Slovėnija 5 Grupės etapas
22 Šarlerua „Spirou“ Belgija 5 Grupės etapas
23 Gdynės „Asseco Prokom“ Lenkija 4,5 Grupės etapas
24 Belgrado „Partizan“ Serbija 4 Grupės etapas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų