Antrą sezoną „Barcelona“ klubo aprangą vilkintis R.Jokubaitis sužaidė jau keturis mačus su „Žalgiriu“ ir visuose juose buvo naudingas.
Į žaliai-baltų krepšį mažeikiškis metė po 10,3 taško ir atliko po 4,8 rezultatyvaus perdavimo per susitikimą.
Tiesa, „Žalgiris“ ir „Barca“ pasidalino po dvi pergales – Kaune abusyk laimėjo žalgiriečiai, Barselonoje – katalonai.
Dabar dviejų R.Jokubaičiui brangių komandų akistatų bus mažiausiai trys, o galbūt net ir penkios, jei ketvirtfinalio serija pasisuks ypač dramatišku scenarijumi.
„Įdomi serija laukia, – likus porai dienų iki „Barcelona“ ir „Žalgirio“ kautynių starto Lietuvos žiniasklaidai kalbėjo R.Jokubaitis. – Ne tik mums, žaidėjams, ne tik sirgaliams, bet ir visai Lietuvai. Tokia serija bus pirmą kartą, kai dvi tokios lietuviškiausios komandos susitinka atkrintamosiose. Labai laukia, turbūt visi laukia. Jauduliukas yra, bet čia normalu, nes atkrintamosios, ir dar tokios ypatingos. Laukiam ir nekantraujam pradėti.“
22-ejų įžaidėjas prieš laukiančią seriją kalbėjo apie kovingą „Žalgirį“, katalonų pasiruošimą serijai, komandoje debiutavusį kitą lietuvį 16-metį Kasparą Jakučionį ir savaitgalį įvykusį NKL finalą, kuriame žaidė dvi Rokui svarbios komandos.
– Praėjusių metų atkrintamosios tau buvo pirmos, dabar antros. Yra kažkoks emocinis skirtumas, kai reikėjo startuoti prieš „Bayern“?
– Manau, jausmas panašus. Ir praėjusiais metais pradėjome su namų pranašumu, situacija buvo panaši. Į psichologinį aspektą paprasčiau gal reaguoju nei praėjusį kartą, kai net nežinojau, ko tikėtis. Šiemet gal jau ramiau, bet vis tiek, man prieš tokius įvykius tikrai jauduliukas būna ir tai yra gerai.
– Kaip vyksta „Barcelona“ pasiruošimas atkrintamosioms? Matome, kad ACB lygoje rotacijos padaugėjo, minutės padalinamos.
– Taip ir vyksta. Turėjome traumelių, bet dabar jau kaip ir viskas gerai. Per Ispanijos lygos rungtynes bandome jaunimą integruoti, tuos, kurie mažiau Eurolygoje žaidžia, kad duotume visiems pailsėti prieš ateinančią paskutinę sezono atkarpą. Taip ir vyksta pasiruošimas – turėjome trejas rungtynes prieš atkrintamąsias, visai neblogai viskas pasidėliojo, pailsinome lyderius, prikaupėme daug jėgų. Šiandien pradėjome ruoštis „Žalgiriui“, gynybos ir puolimo taktiką. Rytoj dar paskutinė treniruotė prieš rungtynes. Rutina panaši kaip ir viso sezono metu.
– Su „Žalgiriu“ žaisite trečią kartą šį sezoną. Kaip tavo akimis keitėsi pats „Žalgiris“ nuo paskutiniųjų rungtynių iki šios stadijos?
– Manau, kad visi galėtų sutikti, jog „Žalgiris“ yra kovingiausia Eurolygoje komanda viso sezono metu. Ir mus jie apžaidė, ir daug grandų su savo kovingumu. Aišku, buvo daug traumų, keitėsi žaidėjai, tad ir palyginus mūsų rungtynes spalį ir po to kovo mėnesį buvo pasikeitimų, du nauji žaidėjai atvyko, Keenano Evanso nebuvo.
Sunku dabar pakomentuoti, nes buvo visiškai skirtingos dvejos rungtynės. Faktas, kad ateinančios dvejos rungtynės bus dar kitokios – ir mes, ir jie ruošimės tam tikrus dalykus, bandysime vienas kitą nustebinti. Visą laiką atkrintamosiose reikia pamiršti, kas buvo prieš tai, kaip praėjo pirmos dvejos rungtynes, nes atkrintamosiose viskas kitaip ir visai kita istorija. Ir mes, ir „Žalgiris“ būsime paruošę kažką, ko nebuvo paruošta per reguliarųjį sezoną.
– „Barcelona“ per pastaruosius du sezonus laimėjo reguliarųjį sezoną ir buvo aiški favoritė ketvirtfinalyje, bet varžovus (Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Miuncheno „Bayern“) įveikė tik 3-2. Kiek yra šiemet tai akcentuojama, kai turite tokį patį favoritų statusą?
– Per praėjusius du sezonus viskas gerai sekėsi iki atkrintamųjų, bet tada prasidėdavo bangavimai. Nežinau, šiemet gal garsiai apie tai nešnekame, bet manau, visi – nuo trenerių iki žaidėjų – puikiai supranta, kad apie tai nereikia kalbėti ir padaryti tą darbą užtikrinčiau, pasimokant iš klaidų.
Turime dvejų metų pamoką, tai reikia to išvengti. Visi tai supranta. Mūsų komandoje daug patyrusių žaidėjų, buvusių tose situacijose – ir atkrintamosiose, ir finaliniuose ketvertuose. Apie tai daug nešnekame, bet viduje patys suprantame, ką turime padaryti geriau, kad išvengtume tokių bangavimų sezono pabaigoje.
– Šie metai „Barcelona“ atrodo skirtingi nuo praėjusių, kai gerai pradėdavote, bet atkrintamosiose krisdavote į duobę. Ar patys jaučiate viduje, kad dabar artėjate prie geriausios savo sportinės formos ir kiek tam trukdo dabartinės komandos sveikatos problemos?
– Palyginus su praėjusiu sezonu, šiemet visai kitoks sezonas. Ir žymiai labiau įtempta Eurolyga, turnyrinė lentelė iki paskutinių rungtynių nebuvo aiški, nebuvo aišku, kas bus atkrintamosiose. Šiemet sezono eigoje buvo pabangavimų, galėjome ne kartą įšokti į pirmą vietą lentelėje, bet neįšokdavome, vis pralaimėdavome prieš antros lentelės pusės komandas.
Nieko nenoriu sakyti, bet tokių pabangavimų praėjusiame sezone nebuvo, ėjome tiesiai tiesiai, tad gal tas ir pakišo koją paskutinėje stadijoje? Šiemet buvo ir daug gero krepšinio, daug ir nelabai gero. Daug šansų paleidome, daug rungtynių pralaimėjome, bet gal tokie pralaimėjimai pastiprino mus viduje.
Dabar artėja paskutinė sezono stadija, visos komandos turėtų būti geriausios formos, manau, kad ir mes įeiname ar gal jau net įėjome. Pamatysime poryt, kaip viskas bus, po pirmų rungtynių galėsime atsakyti kažką daugiau.
Bet manau, kad tie pralaimėjimai Ispanijoje ir Eurolygoje, kur pralaimėti neturėjome, sustiprino mus viduje ir gali net į naudą išeiti.
– Pats praleidai rungtynes prieš Madrido „Real“ Ispanijos lygoje praėjusią savaitę. Kaip vertini savo sportinę formą, ar esi 100 proc. pasiruošęs serijai su „Žalgiriu“?
– Buvau truputį atkritęs, kažkoks virusas buvo įsimetęs, su temperatūra porą dienų išgulėjau, gerai paprakaitavau. Visą laiką po ligos įsivažiuoti sudėtingiau.
Grįžau, sudalyvavau vienoje treniruotėje, tada į Granadą nuskridau, o po kelių dienų dar prieš „Gran Canaria“ rungtynės. Toks ir buvo atsistatymas, rungtynių metu turėjau atsistatyti. Bet dabar gerai jaučiuosi. Poryt laukia įdomumai, tai pasiruošęs esu.
– Daug kas Lietuvoje kalba, kad bet kuriuo atveju lietuviai džiaugsis – ar „Žalgiris“ laimės, ar jūs su Šaru ir „Barcelona“. Kaip pats reagavai, kai būtent su „Žalgiriu“ patekote į atkrintamųjų porą – apsidžiaugei, ar nuliūdai dėl to, jog kažkuriai iš komandų po ketvirtfinalio sezonas baigsis?
– Buvo įdomus jausmas (šypsosi). Su draugais, šeimyna padėliojome, pasiskaičiavome paskutiniame ture, kas nutiktų laimėjus mums, laimėjus „Žalgiriui“, bet kažkaip negalvojau, nes kai bandai pasirinkti varžovą, dažniausiai nudegi.
Būtume gavę „Žalgirį“, ar nebūtume, vis tiek „Žalgiris“ atkrintamosiose, o tas smagu. Smagu buvo, po rungtynių su „Valencia“ (paskutiniame reguliariojo sezono ture – aut. past.) iškart į rūbinę grįžę puolėme žiūrėti „Žalgirį“ su „Bayern“, kaip ten baigsis.
Žiauriai smagu ne tiek dėl to, kad patekome su „Žalgiriu“ į porą, o dėl paties „Žalgirio“, dėl sirgalių, kurie vyko į Miuncheną, dėl trenerio Kazio, kad tokį pasirodymą padarė. O po to jau prasidėjo tos mintys apie atkrintamąsias, kas ir kaip, bet čia kaip ir minėjau – varžovo nepasirinksi, su visais reikia kovoti. Visos komandos vertos būti „Top 8“.
– Abu pastaruosius kartus Kaune pralaimėjote prieš „Žalgirį“. Ar tikrai tiek skiriasi žaidimas su „Žalgiriu“ išvykoje ir namuose?
– Taip, du sezonus iš eilės pralaimėjome svečiuose, o namuose abu kartus laimėjome. Faktas, manau, kad kiekvienas sutiktų, kad „Žalgirio“ ir turbūt „Partizan“ arenose sudėtingiausia žaisti. Manau, kad ten atmosfera geriausia.
Namų komandai tai duoda stimulą, motyvacijos ir gali nugalėti bet ką – tą pamatėme jau šio sezono metu ir patyrėme patys. „Žalgirio“ arenoje man ir malonu žaisti, bet ir jauduliukas. Žinau, kas ten laukia mums atvažiavus. Manau, visi supranta, ne tik aš. Ta arena turi kažką ypatingo, o sirgaliai daro didžiulį darbą. Tikrai laukiu, kol atvyksiu ten, visą laiką malonu sugrįžti.
Žiauriai smagu ne tiek dėl to, kad patekome su „Žalgiriu“ į porą, o dėl paties „Žalgirio“, dėl sirgalių, kurie vyko į Miuncheną, dėl trenerio Kazio, kad tokį pasirodymą padarė.
– Su Kaziu Maksvyčiu teko padirbėti rinktinėje. Kuo šis treneris buvo išskirtinis, jei lygintume su ankstesniais „Žalgirio“ strategais ir tuo pačiu Šarūnu Jasikevičiumi?
– Vasarą ir rudenį pirmoji patirtis rinktinėje buvo ir jam, ir man. Tikrai geri atsiliepimai iš mano pusės. Tikrai labai gerai sutariame.
Man labiausiai įstrigo, kad jis pasitiki savo žaidėjais, kartais ir improvizacijai palieka vietos. Jis naudoja gerą laisvo ir sustatyto krepšinio mišinį. Visi žino, kad Kazio ryšys su žaidėjais superinis, o šiemet tą ir turi „Žalgiris“, tai ir yra jų privalumas, kad jie visi kaip šeima. Treneris tikrai gerai supranta žaidėjus, o žaidėjai – jį. Manau, kad kiekvienam žaidėjui būtų malonu pas tokį trenerį žaisti.
– Ar jau kalbėjaisi su kažkuo iš žalgiriečių apie laukiančią akistatą ir jei taip, kokios tai buvo kalbos?
– Truputį persimetėme keliais žodžiais su Lukošiūnu, bet taip juoko forma. Bet dabar tokia jaučiasi ramybė prieš atkrintamąsias, susikaupimas, tai per daug to bendravimo nėra.
Draugai, buvę komandos nariai – per atkrintamąsias tokie dalykai turi nueiti į šalį. Prisiminsime tuos dalykus jau po serijos, o dabar reikia susikoncentruoti į seriją, o tą patį, manau, supranta ir „Žalgirio“ žaidėjai.
– Minėjai palaikymą Kaune, bet „Žalgirio“ sirgaliai kažką panašaus norėjo sukurti ir Barselonoje. Vis dėlto daugelio jų bilietai buvo atšaukti, o „Žalgirio“ atstovų teigimu „Palau Blaugrana“ arenoje galės būti tik 140 lietuvių. Kaip pačiam būtų maloniau – žaisti arenoje, kurioje dalis tribūnų nusidažiusios žaliai, ar vien palaikomam „Barcelona“ sirgalių?
– Girdėjau tą situaciją ne kartą ir ne du. Reikia suprasti, kad mūsų arena Eurolygos mastais nelabai, kai palyginame su didžiausiomis arenomis, pavyzdžiui, „Žalgirio“. Taip ir išeina, kad jeigu kokie 800, jei ne daugiau, „Žalgirio“ sirgalių atvyktų, būtų užgožimas mūsų arenos.
Žinome, kad „Žalgirio“ fanai superiniai ir jie tikrai pakurtų, kaip ir Miunchene. Taip ir išėjo, kad liko tik tie 140 bilietų, kuriuos, manau, nupirko per kelias minutes. Sunku pakomentuoti tą situaciją, kad neleidžia nusipirkti lietuviams – toks yra įstatymas Ispanijoje, o aš stočiau tarp abiejų pusių.
O kaip būtų smagiau? Kai dabar žaidėme kovo mėnesį su „Žalgiriu“ ir buvo nemažai „Žalgirio“ sirgalių, smagu buvo, man patiko. Buvo toks mišinys tarp „Barcos“ ir „Žalgirio“ fanų. Bet tos rungtynės dar nedaug ką lėmė, nebuvo tokio ažiotažo. Smagu, kai daugiau sirgalių atvyksta, bet dabar gavosi, kad bus tik 140, nors gal ir daugiau lietuvių pasiderino bilietus.
– Kalbėjai apie savo jaudulį, o kaip į šitą seriją reaguoja Šaras? Ar pastebėjai kokių ženklų, galbūt teko kalbėtis su juo apie tai, ar jaučiasi iš jo papildomas jaudulys, emocijos prieš seriją su „Žalgiriu“, lyginant su serijomis prieš kitas komandas?
– Ne, kažkokių emocijų nemačiau, nekalbėjome. Bet manau, kad viduje, kaip ir jis minėjo viename interviu, kad myli „Žalgirį“ ir jam tai numeris vienas, bet dabar teks atkrintamosiose žaisti. Jis prieš kiekvieną seriją ar rungtynes nežiūri į varžovus, nežiūri į tai, kiek sentimentų keltų.
Reikės šioje serijoje visus sentimentus numesti į šalį. Ir „Žalgiris“, ir mes dėl vieno dalyko į šitą seriją vykstame – nugalėti. Tuos dalykus turime palikti po serijos.
– Kokios apskritai nuotaikos vyrauja Katalonijoje prieš šią atkrintamųjų seriją? Kalbant apie pačią aplinką, sirgalių dėmesį, spaudą, socialinius tinklus – kokios nuotaikos ir ar jaučiamas papildomas spaudimas iš aplinkos?
– Nelabai seku ispanišką žiniasklaidą, norisi nuo to atsiriboti. Spaudimo gal nesijaučia, bet aš galvoju, kad jis turėtų būti. Mes ateiname į šitą seriją su namų pranašumu, kaip ir į kiekvieną seriją prieš tai.
Gal tai kartais gali pakišti koją. Jeigu atvažiuoji neturėdamas ką prarasti, tikrai būna paprasčiau, bet mes į tai nežiūrime. Mums šita serija svarbi, kaip ir „Žalgiriui“, dėl to stengiamės į visus išorinius dalykus nekreipti dėmesio. Faktas, spaudimas turėtų būti, bet dirbame savo darbą, ruošiamės ir žiūrime į save. Reikia, manau, atsiriboti nuo tų dalykų ir tada matysime, kas nugalės.
– „Barcelona“ komandoje praėjusią savaitę debiutavo ir Kasparas Jakučionis. Pats iš arti matai jo progresą. Ar galėtum jį palyginti su kažkuriuo žaidėju iš jo žaidimo braižo ir po kiek metų jis taps tikru „Barca“ ekipos rotacijos žaidėju?
– Su Kasparu nedaug teko kartu pasitreniruoti, nes priešsezoninio laikotarpio metu, kai jis buvo su komanda, aš tuo metu dar nebuvau atvykęs.
Dabar, kai į treniruotes jį pakviečia ir debiutavo komandoje, atsirado iš karto pasitikėjimo, pradėjo treniruotis dar drąsiau, dar aktyviau. Visi palaiko tą jaunimą, nesvarbu, kas ateitų – Kasparas ar kas nors kitas. Ir man pačiam tas įstrigo, kad turime tokių patyrusių žaidėjų, iš kurių sulauki daug patarimų, daug paraginimų. Matyti, kad jam tai padeda.
Nežinau, su kuo jį palyginti, niekas nešauna į galvą, bet jeigu viskas dėliosis taip, kaip dabar, jeigu išliks toks paprastas, kas man labai patinka... Aišku, jis dar jaunas, bet labai paprastas, labai lengva su juo bendrauti. Ir kritiką priima, ją supranta, tai žingsnis po žingsnio tokiame klube kaip „Barcelona“ jis įsitvirtinti tikrai gali. Kada? Sunku pasakyti, bet tikrai tikiu, kad gali.
– Rungtynėse su „Granada“, kuriose K.Jakučionis debiutavo, šalia jo sėdėjo Nikola Mirotičius ir labai daug su juo kalbėjo. Ar būtent Mirotičius ir buvo labiausiai mentoryste užsiėmęs žaidėjas?
– Gali būti, taip. Miro pasakė, kad lietuviai geri ir nesugadinti žmonės, tą patį ir apie Kasparą pasakė. Kasparui einant į aikštę, Šaras pasakė derinį, o Kasparui išėjus į aikštę jis man irgi tą patį derinį perdavė.
Aš galvojau, kad jam jį pasakė Šaras. Bet po to, kai jis įmetė tą tritaškį, Kasparas man pasakė, kad pats sugalvojo, norėjo to derinio. Tai daug pasako. Jis tikrai drąsus. O gal ir Mirotičius galėjo jį paskatinti, kad tik išeisi ir taip užsitarnauk tą pasitikėjimą iš trenerio ir komandos draugų.
– Šeštadienį vyko Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalas, ten susitiko dvi tau svarbios komandos Mažeikių „M Basket“ ir Kauno „Žalgiris-2“. Ar jau pasveikinai žalgiriečius su pergale ir ar sekei finalines rungtynes?
– Pavyko pamatyti Mažeikius prieš Marijampolę pusfinalyje, bet „Žalgirio“ dublerių pusfinalio nemačiau. Kai sužinojau, kad finale žais Mažeikiai ir „Žalgiris-2“, tai realiai net nereikėjo nieko palaikyti.
Dubleriai jau pakartojo tai, ką buvome mes pakartoję prieš penkerius metus, kai nugalėjome „Vytį“ pusfinalyje ir prieš finalą jautėmės beveik kaip nugalėtojai. Manau, taip pat dubleriai jautėsi ir dabar. O Mažeikiai išėjo į finalą, tai jiems bilietas į LKL. Aišku, ta situacija su LKL nežinau, kokia bus, bet tikrai smagu, kad abi komandos išėjo. Dubleriai laimėjo, o dėl to jie dirbo visą sezoną.
Treneriui [Vytautui] Pliaugai didžiausi nuopelnai, kad taip sustovėjo visą sezoną. Bet ir už Mažeikius esu laimingas. Pamenu, dar senais laikais pats prie sirgalių būdavau, o dabar tokie sentimentai užklupo – smagu už Mažeikius. Tikiuosi, kad įsitvirtins LKL kažkokiu būdu ir gal pagaliau arena išaugs ir Mažeikiuose.
– Pats radai vietą ir išaugai „Žalgirio“ jaunimo sistemoje. Ką matai iš dabartinės dublerių sudėties, turinčius potencialo patekti į pagrindinę „Žalgirio“ komandą?
– Tai faktas, matau [Motiejų] Krivą. Manau, visi matome, nes jis jaunas žaidėjas, bet tokiame lygyje jau nepasimestų, o NKL iš viso dominavo. LKL tikrai nepasimestų, o Eurolygoje jau tas didesnis žingsnis, bet ateityje su tuo žaidimo laiku ir didesniu pasitikėjimu tikrai galėtų įsitvirtinti. Krivas be jokios abejonės. Po metų ar dvejų matau pagrindinėje komandoje ir ne tik kaip duodantį pailsėti lyderiams, bet ir gerai atrodantį Eurolygoje.
Liutaurą Lelevičių irgi galiu paminėti – aukšto lygio taškų rinkėjas. NKL tikrai dominavo. Šį sezoną jau gavo šansų ir pagrindinėje komandoje, manau, nebūtų jam sunku joje įsitvirtinti, nes savimi pasitiki. Dėl šių dviejų žaidėjų man abejonių nekyla.
O trečias – man visai iš dublerių įžaidėjas Kajus Kublickas patinka. Aš jį stebiu jau nuo tada, kai jis mažesnis buvo, rinktinėse žaisdavo, kai dar „Žalgirio“ trečioje komandoje. Toks šaltų nervų įžaidėjas, suvaldantis komandą. Norėčiau, kad ir jis gautų šansą. Jį irgi matyčiau „Žalgirio“ pagrindinėje sudėtyje.
