Tokiais atvejais gaila, kad Eurolyga – ne NBA, ir neturime įdomiosios statistikos, kuri parodytų, kaip atrodo komandų pergalių-pralaimėjimų balansas atsiliekant bent 7 taškų skirtumu likus 2 minutėms. Jei ketvirtasis rungtynių kėlinys buvo tikri amerikietiški kalneliai, tai likusios rungtynės ėjo daugmaž vienodu ritmu ir mažai besikeičiančiomis abiejų ekipų taktikomis. Apie jas ir beprotišką lemiamą rungtynių kėlinį pakalbėkime plačiau.
„Olympiakos“ planas
Kaip mėgsta daryti ir kitos komandos, su šiek tiek mobilesniais bei ne tokiais aukštais priekinės linijos žaidėjais, taip ir „Olympiakos“ nuo pat rungtynių pradžios pasiūlė „Žalgiriui“ visko keitimosi taktiką. Puikiai suprantamas manevras, norint pristabdyti kauniečių gynėjų greitį bei jų kūrybą. Graikai pasiūlė žalgiriečiams įveikti juos per savo aukštaūgius ir, galima sakyti, kad iki šio plano įgyvendinimo pritrūko itin nedaug.
Pirmajame kėlinyje „Olympiakos“ nepavyko savo oponentų įvelti į lėtas, pozicines atakas, kuriose jie būtų priversti ieškoti pranašumų baudos aikštelėje. Išvydome ne iki galo susikoncentravusius graikus bei šviežius „Žalgirio“ žaidėjus, kurie neatleido varžovams už tokias klaidas kaip pagalbą nuo artimiausio žmogaus ar pasyvius susikeitimus prie gynėjo užtvaros gynėjui. Pirmoji pasibaigė P.Jankūno tritaškiu iš vietos, antroji – L.Lekavičiaus taikliu floateriu. Beje, pirmajame kėlinyje naudojant greitesnį žaidimą bei fantastišką kamuolio dalijimąsi, kauniečiams pavyko susikurti daug efektyvių tritaškių metimų iš vietos, iš kurių tikslą pasiekė net 4.
Kituose trijuose kėlinuose vaizdas pasikeitė. Dauguma „Žalgirio“ derinių neteko prasmės, kadangi jų pabaigoje laukdavo „Olympiakos“ išsikeitimas. Po jo tekdavo ieškoti pranašumų baudos aikštelėje ar bandyti tikėtis sėkmės iš gynėjų kūrybos 1 prieš 1, kuri, reikia pripažinti, penktadienio vakarą nebuvo pati efektyviausia. Visi kauniečių gynėjai pelnė tarp 4 ir 8 taškų, o prie to smarkiai prisidėjo switch-all gynyba bei po jos sekęs graikų susispaudimas prasiveržimų metu bei pakankamai nebloga jų aukštaūgių gynyba peritmetre.
Kita vertus, visko keitimosi gynyba visada yra proga spindėti aukštaūgiams. Tačiau iki šiol kauniečių planas prieš tokią gynybinę taktiką visada vis tiek būdavo gynėjų žaidimas 1 prieš 1 perimetre. Prieš „Olympiakos“ kauniečiai daug daugiau po krepšiu ieškojo fantastines rungtynes sužaidusio J.Lauvergne'o bei A.Rubito. Jei kamuolio nepavykdavo įmesti tiesiogiai, į high-low situacijas iškart atskubėdavo padėti papildomas komandos draugas. Toks judėjimas užkurdavo neblogą veiksmą prieš „Olympiakos“ išsikeitimus ir „Žalgirio“ puolimas 2-4 kėlinių metu balansavo ties 20 pelnytų taškų riba. Šiuose veiksmuose įmetant kamuolį daugiausiai figūravo M.Grigonio ir P.Jankūno pavardės, kurie rungtynės pabaigė su, atitinkamai, 6 ir 7 taškais, bet kartu ir 7, ir 2 rezultatyviais perdavimais.
„Žalgirio“ planas
Apie „Žalgirio“ planą gynyboje nieko naujo nepasakysiu. Tipinė Schillerio Ice (Weak) gynybos sistema, stumianti varžovus į silpnesnę jų ranką bei neleidžianti naudotis užtvaromis. Galime nebent panagrinėti, kaip ją sekėsi naudoti prieš du svarbiausius oponentų gynėjus – K.Slouką ir V.Spanoulį.
K.Sloukas sužaidė puikų pirmąjį kėlinį, užbaigęs jį su 9 taškais ir 1 rezultatyviu perdavimu. Tritaškiu jis pasižymėjo po Ice gynybos taikymo prieš A.Harrisoną, kuomet jį dengęs Th.Walkupas pernelyg daug padėjo būdamas vos per vieną perdavimą nuo amerikiečio ir K.Sloukas – vos tik gavęs kamuolį, pelnė 3 taškus. Vėliau, žinodamas apie itin gilią „Žalgirio“ pagalbą taikant šią gynybos sistemą, graikas atliko nuostabų perdavimą skersai aikštelės, po kurio taikliai iš toli atakavo Ch.Jenkinsas. Sloukas vis rasdavo būdų, kaip atlikti aštrų perdavimą į baudos aikštelę ar pačiam pelnyti taškus, todėl žalgiriečių susispaudimas baudos aikštelėje vis didėjo, po kurių netrūko ir gerų Ice gynybos momentų.
V.Spanoulis per 15 minučių nubaudė trimis tritaškiais ir net 2 iš jų – po Ice gynybos klaidų. Abu kartus „Žalgirio“ gynėjai nespėjo neleisti graikui naudotis užtvara, o tokia klaida palikdavo kauniečių aukštaūgius visiškai priešingoje pusėje. Spanoulis gauta laisve bei puikiu krepšio matymu naudojosi puikiai.
Holivudo filmo verta pabaiga
Labiau dramatišką ketvirtąjį kėlinį vargu ar sugalvosi. Jo pradžioje turėdami 7 taškų pranašumą (67:60) kauniečiai jį išbarstė vos per 3 atakas, kuomet K.Sloukas puikiai išnarpliojo Ice gynybos trūkūmus ir užsuko „Olympiakos“ puolimą, o Rokas Jokubaitis užsimiegojo varžovams perduodant kamuolį iš rankų į rankas (67:67).
Po šio mini spurto „Žalgiris“ sustabdė kraujavimą Grigonio tritaškiu po jau minėtos high-low kombinacijos atakuojant varžovų išsikeitimą. „Olympiakos“ atsakė super greitai išmestu Vezenkovu tritaškiu besibaigiant atakos laikui po kauniečių bandymo atlikti trigubą keitimąsi (70:70).
Nieko nelaukę, svečiai surengė dar vieną spurtą, kurio epicentre atsidūrė ne kas kitas, o gausybę svarbių metimų Eurolygoje įmetęs V.Spanoulis. Kol Marius Grigonis prametinėjo vieną metimą po kito nesugebant įveikti varžovų aukštaūgių, „Olympiakos“ legenda nubaudė jau minėtais 2 laisvais tritaškiais. Jie krito po žalgiriečių nesugebėjimo uždaryti jam kelią link užtvaros Ice gynybos metu. Tarp šių dviejų metimų dar įsiterpė ir laisvas Printezio metimas iš toli po kauniečių nesusikalbėjimo komandinėje gynyboje (72:79).
Šviesos tunelio gale nesimatant, ją uždegė pačių „Olympiakos“ klaidos. Sh.McKissicas sugebėjo pramesti laisvas iš po krepšio, o po tokios klaidos apakę graikai greitai praleido J.Lauvergne'o dėjimą greitoje atakoje (74:79). L.Jean-Charlesas kitoje atakoje puolime nespėjo laiku išmesti kamuolio, o gynyboje nuėjo į pagalbą nuo A.Milaknio, kuris laisvas smeigė tolimą bombą net ir būdamas metru toliau nuo tritaškio linijos (77:79).
Bet net ir čia „Olympiakos“ dovanėlės nesibaigė. Po dviejų atkovotų kamuolių puolime, Spanoulis savo firminiu stepbacku į dešinę pabandė uždaryti rungtynes, tačiau jo metimas atsimušė į lanką. Šiame momente svečiai pamiršo vieną iš pradinių krepšinio taisyklių – metimo metu bent 2 žaidėjai turi po akimirkos būti atsitraukę ties vidurio linija, taip saugodami nuo greitų atakų. „Olympiakos“ gynėjai liko ties savo tritaškiu linija ir visai pamiršo J.Lauvergne'a, kuris apsigynęs nuo Spanoulio metimo, liko stovėti nuošalėje. Dar vienas prancūzo dėjimas ir rungtynių svarstyklės išsilygino (79:79).
Juk tai turėtų būti pabaiga? Keliaujame į pratęsimą, tiesa? Ne šiame penktadienio vakaro trileryje.
Nesinori kalbėti apie teisėjus, bet tiesiog pasakykime tai, kad svarbiausiame rungtynių momente jie leido itin daug kontakto. Th.Walkupas, žinodamas, kad gali prasižengti už tai nesulaukęs baudų metimų į krepšį, labai agresyviai pabandė išmušti kamuolį iš K.Slouko ir tas jam pavyko. Amerikietis sugebėjo persivaryti kamuolį ir užbaigti ataką sunkiu metimu iš po krepšio. Kaip tikrame Holivudo filme L.Jean-Charlesui iki bloko trūko vos kelių centimetrų, nors tuo pačiu metu jam laisvai galėjo būti sušvilpta pražanga už kūno kontaktą su Walkupu.
Apibendrinimas
Neįtikėtiną mačą vainikavusi laiminga pabaiga suteikė progą džiaugtis dvejomis sausomis pergalėmis prieš „Olympiakos“ ekipą. Tai puikus būdas pakelti ekipos moralę po nesėkmingos dvigubos savaitės Rusijoje, bet dar svarbesnis šio taško aspektas – žvelgiant į perspektyvą. Kaip niekad lygioje kovoje dėl Eurolygos aštuntuko sausai laimėta serija prieš graikų ekipą gali būti kertinė.
