„Žalgirio“ arenos šou programos balsas Andrius Žiurauskas per komandų pristatymą užkriokė su decibelų matuokliu rankose. Nuo kurtinančio triukšmo jame turėjo išsilieti ekranas.
Atmosfera buvo tokia fantastiška, kad sėdėdamas ant atsarginių suolo patenkintas Artūras Milaknis niūniavo sirgalių dainas.
Netrukus, trenerio iškviestas ir tradiciškai peršokęs LED reklamą ir žengęs ant parketo, Milas leido vieną tritaškį po kito, į parankę pasičiupo ir Marių Grigonį, bei kartu šokdino iš vietų 15 178 susirinkusius žiūrovus.
Pylos už mieguistą startą 4:11 išrašęs Šarūnas Jasikevičius iš pradžių santūriai, bet vėliau nebetvardydamas emocijų sutiko vieną po kito sėkmingus žaliai baltų išpuolius.
Jis smarkiai džiaugėsi ne tik tais metimais, kurie raitė „Žalgirio“ krepšių tinklelį ir varė iš proto turbūt triukšmingiausias tribūnas šį sezoną. Jis laimingas spaudė kumštį ir po gerų epizodų gynyboje, kuri pastaruoju metu smarkiai džiugina.
Penktadienio rungtynės su „Daruššafaka“ kauniečiams buvo geras įvadas į savaitgalį ir naktines linksmybes. Nors vakarėlis prasidėjo jau „Žalgirio“ arenoje.
„Nenoriu kartotis, bet visada reikia už tokį reiškinį, kaip šiemet, dar kartą padėkoti fanams. Esame pirma komanda pagal lankomumą. Buvo sunkių momentų, bet fanai visada buvo su mumis. Ir tai tikrai labai gražu.
Stengiamės iš paskutiniųjų patekti į aštuonetą. Ir dėl savęs, ir dėl jų. Visi šito norime.
Šiuo metu žaidžiame tikrai neblogą krepšinį. Mūsų kūryba yra žymiai geresnė nei buvo viso sezono metu. Ir tai labai matosi. Visada smagiau, kai primeti tų taškų ir visi gauna pasijusti gerai. Ačiū dar kartą“, – spaudos konferencijoje sakė Š.Jasikevičius.
– Kalbate apie kūrybą, kas pasikeitė puolime, kad atsirado daugiau kamuolio judėjimo ir daugiau rezultatyvių perdavimų?
– Čia nėra jokių paslapčių. Pasikeitė gynėjų žaidimas. Jie agresyvesni, geriau išpildo planą. Žino galimybes atakuoti. Paprasčiausiai žaidžia žymiai geriau.
Labai daug žaidėjų atsigavo po traumų. Kiti perpranta sistemą. Viskas susideda.
Ir naujokai, kaip Deonas, labai daug duoda. Neateisi čia ir nenuversi iškart kalnų. Viskam reikia laiko, viskas logiška. Atėjo kažkoks momentas, kai galime visi mėgautis.
– Ar nesusidarė įspūdis, kad dabar ir gynyba intensyvesnė nei anksčiau?
– Kai turėdavome aibę traumuotų žaidėjų, mes apsigindavome. Galvoju, kad neturėjome tiek talento puolime, tai gynyba mus tikrai laikė aibę rungtynių. Kažkur laimėdavome, kažkur ne, bet gynyba tikrai buvo tas dalykas, kuris mus gelbėjo.
– Rungtynes pradėjote 4:11, bet tada įėjo Deonas, prisidėjo sėkmingais epizodais gynyboje ir perlaužėte rungtynes. Kiek svarbi buvo jo figūra aikštėje?
– Toks įspūdis, kad jis visada atsirasdavo tinkamoje vietoje. Jis veteranas – jau supranta derinius, žino, kur būti kiekvienoje vietoje. Čia ne individualus sportas – visi penki turi veikti kaip kumštis. Jei vienas kažkur neteisingoje pozicijoje, apsunkina darbą kitiems keturiems.
Turime būti kaip toks geras mišinys. Visi žino, ką jie turi atlikti kiekvienoje situacijoje. Tai ateina su laiku.
– Kiek svarbu buvo tokiose rungtynėse išsilakstyti į ritmą grįžtantiems Woltersui ir Kavaliauskui?
– Labai svarbu. Nate'ui kažkiek nesisekė Tel Avive, nors susikūrė keletą gerų progų. O kaip treneris, tokiais momentais remiesi tuo, kas veikia. Jam reikėjo tokių rungtynių ir dėti žingsnius į priekį būti tuo Nate'u, kokiu jis buvo sezono pradžioje.
– Kiek spėjate skaičiuoti situaciją turnyro lentelėje?
– Aš visai neskaičiuoju. Perskaičiau porą straipsnių, kur buvo kažkokie variantai, bet buvo tiek tų variantų, kad galva net svaigti pradėjo. Ir ėjau kitų dalykų.
Sąžiningai sakau. Grįšiu namo, pažiūrėsiu lentelę, bet nėra tikslo skaičiuoti. Turbūt manimi netikite, bet čia mano žodis prieš jūsų žodį (šypsosi.).
