Tai – jau trečioji Kauno „Žalgirio“ nesėkmė Eurolygoje iš eilės, nors pirmoji susitikimo dalis Andrea Trinchieri kariaunai klojosi tarsi iš pypkės.
Iki ilgosios pertraukos Nemuno saloje koncertavęs Sylvainas Francisco į Pirėjo „Olympiakos“ krepšį įmetė 5 tritaškius bei pelnė 20 taškų, vos per vieną tašką buvęs nuo Keenanui Evansui priklausančio klubo dviejų kėlinių taškų rekordo.
Aikštelės šeimininkai per pirmuosius du kėlinius realizavo net 11 iš 17 (64,7 proc.) tritaškių bei pirmavo 52:40.
Savoje aikštelės pusėje „Žalgiriui“ sėkmingai sekėsi tvarkytis su „Olympiakos“ lyderiais Saša Vezenkovu ir Evanu Fournier. Smogiamasis Pirėjo ekipos duetas iki ilgosios pertraukos kartu įmetė 11 taškų ir surinko tik 5 naudingumo balus.
Vis dėlto „Olympiakos“ vedliai įsijungė antroje susitikimo dalyje, per kurią S.Vezenkovas surinko 19 taškų, o E.Fournier – 9.
Jei Graikijos grandas po ilgosios pertraukos įsibėgėjo, „Žalgirio“ dantys atšipo. A.Trinchieri kariauna trečiajame kėlinyje prametė pirmuosius 9 tritaškius, kol galiausiai dangtį nuo lanko paskutinėmis ketvirčio sekundėmis numušė Deividas Sirvydis.
Tuo metu pirmoje mačo pusėje dominavęs S.Francisco per likusius du ketvirčius įmetė tik 2 taškus, o Lonnie Walkeris lemiamas pusseptintos mačo minutės stebėjo nuo suolo.
„Olympiakos“ nuo trečiojo kėlinio pabaigos iki ketvirtojo kėlinio vidurio atkarpą laimėjo net 15:0.
Paskutinėmis mūšio akimirkomis „Žalgiris“ dar bandė kabintis į pergalę, bet galiausiai turėjo aštuntąjį kartą iš eilės pripažinti Pirėjo komandos pergalę.
Nesėkme paženklintame mače A.Trinchieri kariauna metė vos 8 baudų metimus ir pataikė 7, o nuo trijų taškų zonos realizavo 14 metimų iš 36 (38 proc.).
„Žalgiris“ suklydo net 19 kartų, o per pastarąsias trejas Eurolygos rungtynes fiksuoja 18 klaidų vidurkį.
„Jaučiu kartėlį, nes mes kovėmės labai stipriai, o pirmoji mačo pusė buvo nuostabi, – po mačo kalbėjo A.Trinchieri. – Mes strigome, bet nepasidavėme. Mes klydome. Mes dvitaškius realizavome 72 proc. tikslumu, o tritaškius – 38 proc. Atkovojome 8 kamuoliais daugiau nei varžovai. Vienintelis skaičius, kuris mus nužudė, buvo klaidos (19). Tikiu, kad arba tu pasimokai, arba miršti. Tai – evoliucija, apie kurią Darwinas kažkada rašė prieš daugybę metų. Tik tie, kurie sugeba prisitaikyti, gali išgyventi. Galiu kalbėti daug apie klaidas, apie varžovą, kuris šiuo metu yra geriausias lygoje. Mes sukėlėme jiems daug problemų, kaip ir jie mums. Vienintelis dalykas, kuris buvo blogas – galutinis rezultatas.“
– Kaip „Olympiakos“ sustabdė „Žalgirio“ tritaškius po ilgosios pertraukos?
– Neįmanoma žaisti prieš tokią gynybą, jei nemeti baudų metimų. Tai yra neįmanoma, neįmanoma. Dėl kontakto lygio, dėl varžovų fiziškumo. Ką galime pasakyti? Ar turėtume dvitaškius mesti 80 proc. tikslumu? Vyrukai, man viskas yra aišku. Tuomet prarandi pasitikėjimą savimi. Mes bandėme atakuoti. Tikiu, kad skaičiai viską parodo. Jei pramuši varžovą ties tritaškio linija, bet niekada nemeti baudų metimų, tuomet negali laimėti rungtynių. Tokia yra matematika.
– Ką kvestionuotinų epizodų metu arbitrai jums sakė?
– Pirmiausia, tai išeikvojau du „trenerio iššūkius“, kai, mano nuomone, neturėjau to daryti, kadangi situacijos buvo aiškios. Teisėjai yra du, o ne trys, tad buvo didžiulės komunikacinės bėdos. Bandžiau pasakyti, kad pasitikiu teisėju, kuris suskaičiavo tris sekundes Alenui Smailagičiui, bet vėliau keturiskart tris sekundes suskaičiavau Nikolai Milutinovui ar Sašai Vezenkovui. Bandžiau tai pasakyti, bet tai vaisių nedavė, tad komunikacijos lygis buvo žemiau vidutinio. Ir tiek, jokios techninės pražangos.
– Tritaškiai metimai yra efektyviausi metimai krepšinyje, bet ar jūsų auklėtiniai ne per daug jais pasikliauja?
– Norėčiau, kad nors kartą brėžtumėte liniją tarp taškų. Jei nemesi tritaškių, kaip tu žaisi? Turi mesti, o aš turiu aiškią priežastį tam. Jei dvitaškius pataikai 72 procentais, tuomet tritaškio linija atsiveria. Ką dar turėtume daryti? Jei turite gerą patarimą, tuomet išklausysime jo. Efektyviausi metimai krepšinyje – tritaškiai ir baudų metimai. Norėjome, kad varžovai išeitų iš baudos aikštelės, nes jie yra didžiuliai. Ir mums pavyko tai padaryti – jie išlindo, o mes juos pramušėme. Negaliu iš žaidėjų prašyti kažko daugiau, pasižiūrėkite į skaičius.
– Kaip pavyko S.Vezenkovą pirmoje mačo pusėje pristabdyti iki pelnytų 5 taškų?
– Tai yra geras klausimas. Trečiajame kėlinyje praradome šaltumą, o jis įmetė gal 6 dvitaškius be mūsų pražangų. Mes tinkamai nespaudėme kamuolio, kuris judėjo pernelyg lengvai. Tikiu, kad keliskart nebuvo sušvilptos trys sekundės varžovams, o tai mums daug kainavo. Kai turi žaidėją baudos aikštelėje daugiau nei tris sekundes, tai stipriai kerta per silpnąją pusę. Kartais arbitrai to nešvilpia, bet ilgas žaidėjo buvimas trijose sekundėse turi didžiulę reikšmę „silpnai pusei“. Jie dėl šios priežasties įmetė keletą tritaškių. Tikiu, kad buvome blogi, praradę šaltą protą, siekėme švilpukų žaisdami vienas prieš vieną, kurių negavome. Tai – patirties klausimas. „Olympiakos“ yra labiausiai patyrusi komanda. Mano žaidėjai labai stengėsi – Lonnie, Sylvainas, o tuomet varžovų fiziškumo ir patirties buvo tiesiog per daug. Net jei ir darėme savąjį dalyką, mes jau nebebuvome ten. Viskas visada prasideda nuo tavo emocinės būsenos. Jei esi gerai nusiteikęs ir žinai, ką darai, tuomet sulauki apdovanojimo už kietą žaidimą arba eini mesti baudų metimų.
„Olympiakos“ turi gynybą, kuri atima iš tavęs visą krepšinio džiaugsmą. Smūgiavimai, laikymai, graibymai... Mes labai gerai žaidėme pirmąsias 20 minučių, o vėliau šie dalykai mums labai daug kainavo. Mes neturėjome tinkamos energijos, bet patikėkite manimi, labai sunku žaisti, jei nemeti baudų metimų. Tai – neįmanoma.
– Ar jus tenkino A.Smailagičiaus ir B.Dunstono žaidimas šiandien, ar norėtumėte naujo aukštaūgio komandoje?
– Aš nedarau šių dalykų. Nebūnu patenkintas nė dėl vieno asmeninio pasirodymo, kai rungtynės yra pralaimimos. Ir viskas. Visi žaidėjai žaidė kietai, visi stengėsi, bet mums nėra mokama už pastangas. Arba padarai, arba ne. Jei ne, tuomet reiki analizuoti priežastis, o tuomet evoliucionuoti, kol padarai. Nenoriu kalbėti apie individualius žaidėjus. Aš treniruoju šiuos žaidėjus, kuriuos myliu. Jie mane užknisa, jie mane džiugina. Jie mane verčia verkti, jie mane verčia skrajoti. Tai – permainingų sezonų dalis. Aš lieku su savo žaidėjais ir tikiu, kad jei pradėsi badytis pirštu vadovybės kabinetuose, tuomet tą galėsi padaryti į daugybės žaidėjų pusę.
-
„Žalgirio“ tikslai 2025-iesiems: laukiamas šeimos pagausėjimas ir asmeninis tobulėjimas
-
Aiškėja, kada ant parketo sugrįš Keenanas Evansas
-
Po rekordinio, bet nesėkme pažymėto vakaro – S.Francisco apmaudas: „Negaliu taip klysti“
-
Kai pamatai, kas yra kas: „Žalgiris“ lemiamu metu užduso „Oly“ gniaužtuose
– Georgios Bartzokas teigė, kad „Žalgiris“ žaidžia įsimintiną sezoną, o kokia būtų jūsų žinutė, kad toks sezonas tęstųsi?
– Mums tiesiog reikia pergalės. Tik vienos pergalės, daugiau nieko. Šiandien tam buvo puiki proga. Turėjome blogiausią sezono mačą Belgrade prieš „Maccabi“, o šiandien žaidėme gerai. Nežaidėme puikiai, bet turėjome šansą laimėti. To neužteko. Turime persigrupuoti, suvyriškėti, toliau sunkiai dirbti. Gera pergalė absoliučiai pakeistų mūsų nuotaikas.
– Kalbėjote apie Ch.Darwiną, o kokį evoliucinį žingsnį po tokių rungtynių „Žalgiris“ turėtų žengti?
– Turime išmokti, kaip reikėtų žaisti prieš tokias fiziškas komandas. Turime išlaikyti žaidimą savo pusėje, o ne ten, kur nori varžovas.
