Praradę didžiąją dalį rungtynių dienos pajamų iš bilietų ir atributikos pardavimų, klubai turės pasitelkti fantaziją ieškodami papildomų pajamų.
Vis dėlto klubus guodžia tai, kad pagrindiniai Eurolygos rėmėjai ir transliuotojai liko išvien su pajėgiausiu žemyno krepšinio turnyru.
Pagrindinis Eurolygos rėmėjas „Turkish Airlines“, nepaisant įvairių gandų, išlieka turnyro rėmėjų gretose, o Senojo žemyno krepšinio grandų kovas ir toliau transliuos visi pagrindiniai ir iki tol rungtynes rodę transliuotojai.
Tarp jų – ir TV3 grupė Baltijos šalyse, kurios sutartis šią vasarą baigėsi, bet partnerystė, anot A.Barko, buvo pratęsta praktiškai nepakitusiomis sąlygomis.
Pasak graiko, tai yra priežastis, kodėl Eurolygos prizinis fondas šį sezoną išaugs – dar praėjusią savaitę rašėme, jog Eurolyga A licencijas turinčioms komandoms, tarp jų ir Kauno „Žalgiriui“, ateinantį sezoną atrieks mažiausiai 1,5 mln. eurų premiją.
Eurolyga bando padėti savo klubams ir kitais būdais, ieškodama jiems galimybių uždirbti iš rėmėjų ir kompensuoti praradimus dėl tuščių arenų.
Turnyro vadovai skatina klubus kurti vis daugiau skaitmeninio turinio, tačiau šio aspekto rezultatai, anot „Eurohoops“, priklausys nuo kiekvieno atskiro klubo ir jo rinkos galimybių.
Praktiškai neabejojama, kad klubai tuščias tribūnas bandys išnaudoti didesnei rėmėjų sklaidai. Visose Eurolygos arenose tikimasi pamatyti antrąją reklamų eilę už aikštės, o rėmėjų pavadinimai veikiausiai švies ir ant tribūnas uždengsiančių drobių, kaip tą sėkmingai po sezono atnaujinimo darė Europos futbolo klubai.
Žinoma, tai nepadengs visų nuostolių, kuriuos komandos patirs negalėdamos parduoti bilietų, tačiau taip bus kompensuota bent dalis praradimų.
Tikėtinas ir „burbulo“ scenarijus
Nors Eurolyga šiuo metu dar tikisi išpildyti „planą A“ ir viliasi, kad tribūnose galės būti bent maža dalis aistruolių, Europai vis labiau grimztant po antrąja COVID-19 banga neatmetamos ir kitos alternatyvos.
Eurolygos atstovai bendrauja su epidemiologais ir Pasauline sveikatos organizacija (WHO), o galutinės rungtynių rengimo ir kelionių gairės turėtų būti apibrėžtos rugsėjį.
Tuo pačiu, Eurolyga veikiausiai ruošis ir blogiausiam scenarijui, kuriuo taptų į NBA panašus „burbulas“. Orlande vykdomame projekte kol kas neužfiksuotas nė vienas koronaviruso atvejis, o tai gali paskatinti tokį variantą išbandyti ir Eurolygoje.
Žinoma, tokiu atveju iškiltų nemažai sunkumų.
Pirmiausia, kiltų nepatogumų dėl tvarkaraščio, kuris priklauso ir nuo komandų rungtynių nacionaliniuose čempionatuose.
Tam, kad „burbulas“ suveiktų, klubai greičiausiai turėtų atsisakyti dalyvauti savo šalių pirmenybėse, kurių dauguma startuos spalį. Nebent jiems pavyktų susitarti dėl ryškių tvarkaraščio pokyčių.
Be to, „burbulo“ atveju greičiausiai būtų keičiamas ir turnyro formatas bei atsisakoma 34 rungtynių sezono.
Tačiau kol kas tokie svarstymai Eurolygos vadovų kabinetuose yra labiau teoriniai. Kol kas visos akys krypsta į Kauną ir Valensiją, kur rugsėjo pirmoje pusėje bus surengti du draugiški keturių komandų turnyrai – savotiškos repeticijos prieš galimą sprendimą kurti Eurolygos komandų „burbulą“.