Pirėjo „Olympiacos“
Praėjusį sezoną Graikijos superklubas dar kartą įrodė, kad nepaisant to, kokius krepšininkus savo sudėtyje turi, jis vis tiek išlieka viena grėsmingiausių jėgų šiandieniniame Europos krepšinyje, ypač kai prasideda lemiamos sezono kovos.
Giannio Sfairopoulo vadovaujamo Eurolygos vicečempiono paveikslas gana smarkiai pasikeitė. Komanda atsisveikino su Bryantu Dunstonu (išvyko į Stambulo „Anadolu Efes“), Kostu Slouku (Stambulo „Fenerbahce Ulker), Brentu Petway (Sasario „Dinamo“) bei abiem buvusiais žalgiriečiais Oliveriu Lafayette'u (Milano „Olimpia“) bei Tremmelu Dardenu (Stambulo „Bešiktaš“).
Vietoj jų komandą papildė Danielis Hackettas (iš Milano „Olimpia“), Patricas Youngas (Stambulo „Galatasaray“), D.J.Strawberry (Izmiro „Pinar Karsiyaka“), Giannis Athinaiou (Atėnų AEK), Nikola Milutinovas (Belgrado „Partizan“) bei Vassilis Toliopoulas (Rodo „Kolossos“).
Grupės varžybose „Olympiacos“ problemų tikrai neturės, o antrajame etape vis daugiau atsakomybės guls ant Vassilio Spanoulio pečių. Nors Graikijos krepšinio legenda paseno dar vieneriais metais, galima neabejoti, jog atėjus lemiamoms kovoms, jis vėl demonstruos patį geriausią krepšinį.
B grupėje konkurenciją Pirėjo ekipai gali sudaryti nebent buvusio „Olympiacos“ trenerio Dušano Ivkovičiaus treniruojami Stambulo „Anadolu Efes“ krepšininkai, o sezono tikslas ir šį kartą išlieka toks, koks ir pastaruosius keletą metų – Finalo ketvertas.
Stambulo „Anadolu Efes”
Sezonas Turkijos ekipai prasidėjo gana sėkmingai. „Anadolu Efes“ laimėjo šalies Supertaurę ir taip bent iš dalies atsirevanšavo Izmiro „Pinar Karsiyaka“ ekipai už praėjusį sezoną pralaimėtą čempionato finalą.
Šį sezoną „Anadolu Efes“, kaip ir kasmet, pasitinka labai optimistinėmis nuotaikomis ir kelia sau tikslą laimėti visus turnyrus, kuriuose žais, taip pat ir Eurolygą.
Finalo ketvertas – tikslas, kurį ši komanda kelia jau daug metų, tačiau atrodo, kad šiemet šis tikslas yra realesnis nei kada nors.
Tarpsezonio metu Dušanas Ivkovičius sugebėjo prisivilioti solidžius naujokus: Jaysoną Grangerį (Malagos „Unicaja“), Bryantą Dunstoną (Pirėjo „Olympiacos“), Alexą Tyusą (Tel Avivo „Maccabi“), Derricką Browną (Krasnodaro „Lokomotiv Kuban“) ir Joną Dieblerą (Izmiro „Pinar Karsiyaka“). Visas šis derinys tikrai yra pajėgus užlopyti spragas, kurios atsivėrė išvykus Stratui Perperoglou („Barcelona“), Dontaye Draperiui (Krasnodaro „Lokomotiv Kuban“) ir Stephanui Lasme (Stambulo „Galatasaray“).
Šiuo metu Turkijos klubas turi, ko gero, vieną geriausiai subalansuotų sudėčių visame žemyne, tad labai įdomu kaip Dudai seksis šį žvaigždyną suvaldyti.
Vitorijos „Laboral Kutxa“
Baskai šį sezoną turi naują trenerį Velimirą Perasovičių, tad neabejotinai krepšininkams teks kurį laiką pratintis prie kroato taktinių schemų ir filosofijos.
Praėjusį sezoną „Laboral Kutxa“ tik per plauką nepateko tarp aštuonių pajėgiausių žemyno komandų, tad šiemet Vitorijos klubo vadovai viliasi, kad ekipai pavyks peržengti šį slenkstį ir pratęsti gražias baskų krepšinio tradicijas.
Pasipildęs tokiais Europoje žinomais krepšininkais kaip Ioannis Bourousis (Madrido „Real“), Jaka Blažičius (Belgrado „Crvena Zvezda“) ar Kristjanas Kanguras („Varese“), „Laboral Kutxa“ yra pajėgi įgyvendinti šį tikslą.
Manoma, kad ne mažiau svarbūs vaidmenys baskų ekipoje šį sezoną bus skiriami ir kitiems dviem naujokams Alberto Corbacho („Obradoiro“) ir Darko Planiničiui (Podgoricos „Buducnost“).
Nors klubą ir paliko komandos ramsčiais vadinti Fernando San Emeterio („Valencia“) ir Mirza Begičius („New Orleans Pelicans“), Vitorijos klubas kelia tikslą grupėje užimti 3–4 vietą, o vėliau prasibrauti ir į atkrintamąsias varžybas.
Milano „Olimpia“
Jei sistema neveikia, ją reikia perkrauti. Tokios politikos nusprendė šią vasarą imtis Milano klubo vadovybė. Nors italai daugybę metų „popieriuje“ yra vertinami kaip rimta jėga Europos krepšinio pasaulyje, darbais to įrodyti niekaip nepavyksta.
Šį sezoną „Olimpia“ pradeda pasikeitusi iš pagrindų. Komandą papildė net 11 naujokų, o tai reiškia, kad ekipos treneriui Jasminui Repešai teks kaip reikiant pasiraitoti rankoves, norint tinkamai sustyguoti komandos žaidimą. Pirmas Eurolygos grupių etapas tam kaip tik labai tiks.
Klubą prieš šį sezoną papildė Jamelis McLeanas (Berlyno „Alba“), Krunoslavas Simonas (Krasnodaro „Lokomotiv Kuban“), Oliveris Lafayette'as (Pirėjo „Olympiacos“), Milanas Mačvanas (Belgrado „Partizan“), Stanko Baračas (Zagrebo „Cedevita“), Charlesas Jenkinsas (Belgrado „Crvena Zvezda“), Andrea Cinciarini (Emilijos Redžo „Grissin Bon“), Robbie Hummelis („Minessota Timberwolves“), Gani Lawalis (Atėnų „Panathinaikos“), Daniele Magro („Pistoia“) ir Andrea Amato („Casale Monferatto“).
Iš pirmo žvilgsnio šis kolektyvas pagal pavardes galėtų pretenduoti į finalo ketvertą, tačiau labiau tikėtina, kad Milano klubo lubos šį sezoną bus „Top 8”.
Zagrebo „Cedevita“
Buvusio Kauno „Žalgirio“ legionieriaus Veljko Mrščiaus šį sezoną Europoje laukia nelengvas uždavinys. Pakilti aukščiau nei penkta vieta grupėje bus nepaprastai sunku, kadangi Kroatijos klubas pirmoms keturioms grupės komandoms nusileidžia tiek piniginės storiu, tiek krepšininkų pasirinkimu.
Kroatams belieka kovingumas ir šiuo koziriu „Cedevita“ pabandys naudotis. Zagrebo komandai tai bus vos trečiasis sezonas Eurolygoje ir antrasis iš eilės. Iki šiol klubas grupės varžybų etape yra laimėjęs daugiausiai tris pergales, tad šį rodiklį reikėtų pagerinti pirmiausia.
Namų darbus kroatai atliko tikrai neblogai. Visi trys komandą papildę naujokai gaus svarbius vaidmenis ir turėtų vesti „Cedevita“ į priekį. Iš Brindizio „Enel“ atvyko Jacobas Pullenas, o iš Kazanės UNIKS – Jamesas White'as. Stambulo „Fenerbahce Ulker“ marškinėlius pernai vilkėjęs Luka Zoričius turėtų cementuoti komandos žaidimą po krepšiu.
Kita vertus, mažesnius biudžetus turintiems klubams paprastai vasaromis ne viskas būna vien rožėmis klota. Komandą paliko Stanko Baračas (Milano „Olimpia“), Marko Tomasas ir Roko Leni Ukičius („Varese“), tad „Top 16” etapas šio sezono „Cedevita“ ekipai prilygtų svajonės išsipildymui.
Limožo CSP
Daugiau nei dešimtmetį Prancūzijos klubai nesugeba tinkamai priešintis stipriausioms žemyno komandoms. Neabejojama, kad panašų vaizdą matysime ir šiemet. Pagal sudėtį, Philipe'o Herve auklėtiniai turėtų nusileisti ne tik didžiajam grupės ketvertui, tačiau ir Zagrebo „Cedevitai“.
Klubo tikslas – „Top 16”, tačiau pasiekti jį bus nepaprastai sudėtinga. Vieninteliu Prancūzijos klubu, kuriam yra pavykę patekti tarp šešiolikos stipriausių žemyno komandų lieka „Pau-Orthez“, tačiau šis pasiekimas užfiksuotas dar 2007 metais.
Prancūzams kortas gerokai sujaukė ir prieš sezono startą Randy Culpepperio gauta trauma. Komandos lyderis iškrito iš rikiuotės mažiausiai mėnesiui, tad P.Herve iš naujo teko sukti galvą, kuo šį žaidėją pakeisti.
Tikėtina, kad lyderio vaidmens gali imtis iš Miuncheno „Bayern“ atvykęs patyręs vokietis Heiko Schaffartzikas ar iš „Strasbourg“ prisiviliotas Ali Traore. Visgi kovojant su stipriausiomis žemyno komandomis vien jų indėlio greičiausiai neužteks.
