Europos krepšinyje trenerio svarba yra daug didesnė nei kituose pasaulio kampeliuose, tačiau ilgą laiką trūko bendradarbiavimo už aikštės ribų.
Daugelį metų problemos ne ant parketo buvo „nurašomos“ trenerio kompetencijai.
„Buvome suinteresuoti tik dėl savo komandos ir asmeninės gerovės. Niekada negalvojome apie kitus“, – Eurolygos trenerių seminaro įžanginėje kalboje tarė Stambulo „Fenerbahče“ vairininkas Željko Obradovičius.
Situacija ima keistis. Per pastaruosius dvejus metus Eurolygos treneriai nusprendė įkurti Eurolygos trenerių tarybą – organizaciją su plačiomis ir didelėmis ambicijomis.
Viena iš ambicijų jau įgyvendinama – seminarai, kurie pritrauktų trenerius iš viso pasaulio norinčius patobulinti savo žinias. Idėja pasiteisino su kaupu, nes jau pirmame seminare susirinko 200 trenerių iš 36 skirtingų pasaulio šalių.
Egzistuoja sena patarlė trenerių pasaulyje, jog visada turi būti pasiruošęs krautis lagaminus ir keliauti kitur. Tai buvo viena iš praėjusio Eurolygos sezono problemų – iš 16 trenerių lygiai pusė nepabaigė sezono tame klube, kuriame jį pradėjo.
Eurolygos treneriai turi milžinišką įtaką komandos žaidimui ir tokia trenerių kaita nėra logiška.
Eurolygos trenerių tarybos įkūrimas nėra visiškai susijęs su jau pavadinimą „didžiųjų trenerių skerdynių“ įgavusiu įvykiu, tačiau manoma, jog toks klubų vadovų poelgis buvo paskutinis lašas perpildytoje trenerių kantrybės taurėje.
Treneriai pajuto, jog laikas solidarizuotis ir vienyti jėgas Eurolygos lygmenyje. Reikėjo kurti broliją, kurioje susirinks aršūs oponentai išmanantys krepšinio subtilybes tam, kad apsaugotų savo teises šalia parketo.
Produktas – Eurolygos trenerių taryba, kuri buvo pristatyta kovo mėnesį. Pirmuoju jos prezidentu tapo Ž.Obradovičius, o viceprezidentu – Madrido „Real“ strategas Pablo Laso. Vykdančiuoju organizacijos direktoriumi tapo Goranas Sasičius.
Kol kas taryba dar tik kuriasi, bet nuo pirmų momentų neliko abejonių dėl vieno – čia renkasi tik elitiniai treneriai.
Jei nori tapti geriausiu, turi mokytis iš geriausių. Seminaruose galimybę suteikti naujų žinių duoda tokie treneriai kaip Ettore Messina, Xavi Pascualis, Šarūnas Jasikevičius, P.Laso ar Ž.Obradovičius.
Visi jie dalinosi savo išmintimi įvairiuose seminaruose, bet niekada nebuvo vienu metu tame pačiame seminare. Tris su puse dienos didžiausi Europos krepšinio genijai dalinosi savo idėjomis ir išmintimi, o tokia patirtis jauniems treneriams yra neįkainojama.
Tuo tarpu tarybos nariams, tai yra smagioji dalis. Draugystė ir ryšiai gali būti sukuriami nelaužant kitų įsipareigojimų.
Eurolygos strategai gavo progą leisti laiką kartu ne tik tarpusavyje, bet ir su savo šeimomis, kalbėtis apie sportą bei džiaugtis Viduržemio jūros saule.
Treneriai pajuto, jog pagarbos lygis jų atžvilgiu sumažėjo ir reikia imtis priemonių. Neįmanoma kontroliuoti klubo vadovybės žingsnių, tačiau paramą vienas kitam išreikšti įmanoma visada.
Prestižiniame Europos turnyre kovos liks aršios, tačiau sukurti ryšiai padės treneriams įtvirtinti savo statusą ne tik Eurolygoje, bet ir visoje Europoje.
