Kęstutis Kemzūra įsitempęs sėdėjo Pirėjo „Olympiakos“ atsarginių suolo priekyje, arčiausiai sekretoriato. Kažką pasižymėjęs savo užrašuose, atidžiai žvilgtelėjęs į švieslentę lietuvis staigiai atsistojo prie LED reklamos ir pasilenkęs kažką šūktelėjo Davidui Blattui.
Amerikietis akimirką pagalvojo ir linktelėjo galva.
Tel Avivo „Maccabi“ tada sukilo į lemiamą šturmą 65:77 ir bandė prisivyti Pirėjo „Olympiakos“.
K.Kemzūra mačo metu žymisi, kiek „Olympiakos“ išmeta tritaškių, kiek jų praleidžia, kiek atkovoja kamuolių. Nors statistiką kas kėlinį atspausdina sekretoriatas, D.Blattui reikia tam tikrų skaičių nedelsiant.
Didysis K.Kemzūros darbas – analizuoti žaidimą rungtynių metu ir po jų. Ieškoti varžovų silpnųjų pusių ir paslėpti savąsias.
Lietuvis su dar vienu asistentu D.Blattui paruošia priešininkų žaidimo paveikslą. Pagalbos ranka K.Kemzūrai padeda geriau susitelkti į priešininkų ekipos žaidėjų individualių įgūdžių stebėjimą.
Jis susiplanuoja laiką taip, kad nereikėtų naktų leisti prie kompiuterio ekrano. Bet būna visko – po pralaimėjimų K.Kemzūra negali sudėti bluosto neperžiūrėjęs, kas buvo blogai ir ko komanda nepadarė pergalei pasiekti.
24sek kolegos Graikijoje pasakoja, kad „Olympiakos“ atsiliepimai apie lietuvį geri. K.Kemzūra įkūnija vieną labai stiprų mūsų tautiečių bruožą – esame tikrai darbšti tauta.
Tas ketvirtadienio vakaras Atėnų priemiestyje K.Kemzūrai buvo ramesnis. Graikai išsaugojo pergalę 88:80 ir laimėjo 3 kartą per 4 Eurolygos rungtynes.
D.Blattui ir K.Kemzūrai jau kulniuojant „Maccabi“ trenerių štabo link paspausti rankos, Pirėjo Taikos ir draugystės stadione nuaidėjo petardos sprogimas.
Niekas nė nekrūptelėjo – garsai krepšinio arenose Graikijoje jau seniai primena karo lauką.
Dar viena K.Kemzūros funkcija – rungtynių analizė Graikijos televizijoms.
Po pergalės prieš „Maccabi“ lietuvį prie savęs pasistatė Eurolygos transliuotojo „Nova Sports“ komentatorius.
Specialisto laukė ir saujelė Lietuvos žurnalistų, tad „Olympiakos“ atstovas spaudai, kuris kitaip nei kiti, rungtynių metu yra ant komandos atsarginių suolo, norėjo atvesti tautietį reporteriams.
Nors persiplėšk – K.Kemzūra vis dėlto liko prie graiko, nes su lietuviais jo laukė bemaž pusvalandžio interviu. Tokia jau dalia, kai Lietuvoje esi retai pasiekiamas.
K.Kemzūra Lietuvoje dirbo pusantrų metų – Vilniaus „Lietuvos ryto“ asistentu, o pasitraukus Jonui Kazlauskui – ir vyr. treneriu (2002-2004 m.).
Tačiau per 17 metų trenerio karjerą tai buvo vienintelis laikotarpis, kai strategas klubinį sezoną leido tėvynėje.
Be abejo, Turkijos, Rusijos, Italijos, Lenkijos ir Čekijos klubuose dirbęs K.Kemzūra stovėjo prie nacionalinės komandos vairo ir 2010-aisiais nustebino krepšinio pasaulį Turkijoje su jauna, bet labai energinga ir smagia Lietuvos rinktine iškovodamas planetos pirmenybių bronzą.
Bet K.Kemzūra Lietuvoje krepšinyje pastaraisiais metais yra daugiau stebėtojas, nei dalyvis.
„Žinau, kad jis žymus, bet gal leiskite jam pasisveikinti su savo buvusiu žaidėju?“ – interviu metu pertraukęs pokalbį, juokavo Davidas Blattas.
Už Lietuvos žurnalistų K.Kemzūros laukė „Maccabi“ gynėjas Scottie Wilbekinas, su kuriuo abu treneriai dirbo praėjusį sezoną Stambulo „Daruššafaka“ ekipoje.
Į Eurolygą Turkijos klubą atvedęs amerikietis lyg koks studentas prieš atsiskaitymą trypčiojo laukdamas K.Kemzūros.
Bet lietuvis mandagiai liko prie žurnalistų – jis turėjo daug ką papasakoti savo tautiečiams.
Davido Blatto priešingybė
D.Blattas yra pasakęs, kad su K.Kemzūra eitų ir į karą.
Tame kare amerikietis galėtų būti šaunamasis ginklas, o lietuvis – medicinos vaistinėlė. Arba kažkas panašaus, bet principas toks, kad tai vienas kitą papildančios priešingybės.
Kai amerikietis greitakalbe užtikrintu tonu žarsto pokštus ir improvizuoja ne tik savo sprendimais ant parketo, bet ir bendraujant su žmonėmis, tai K.Kemzūra yra gerokai ramesnis, labiau išlaikytas žmogus.
K.Kemzūra yra kaip kibiras su lediniu vandeniu žiežirbai D.Blattui reikiamu metu užgesinti.
Galbūt toks derinys ir leido taip susidirbti šiems specialistams, kad D.Blattas su K.Kemzūra darbuojasi jau ketvirtame klube: Maskvos „Dinamo“, Trevizo „Benetton“, Stambulo „Daruššafaka“ ir dabar – „Olympiakos“.
„Kai tik pradėjome dirbti, man tiko jo filosofija. Tikrai daug ko išmokau. Vasarą neturėjau lygiaverčio pasiūlymo, todėl priėmiau jo kvietimą. Daug laiko galvoti neturėjau, – šyptelėjo K.Kemzūra, įvertinęs darbo su D.Blattu metus. – Dirbti su juo tokioje komandoje, Eurolygoje, turėjo daugiau pliusų.
Geras jausmas grįžti į Eurolygą ir ruoštis rungtynėms prieš stipriausius trenerius bei geriausius krepšininkus Europoje.“
Kai D.Blattas prieš porą metų pakvietė K.Kemzūrą į Stambulo „Daruššafaka“, treneriai surėmė pečius dėl vieno tikslo po 10 metų pertraukos.
Per tiek laiko įvyko daugybė dalykų.
K.Kemzūra spėjo išbandyti save vyr. trenerio pareigose tokiuose klubuose kaip Maskvos srities „Chimki“ ar Krasnodaro „Lokomotiv“, su Lietuvos nacionaline komanda iškovojo pasaulio čempionato bronzą, treniravo Latvijos ir Austrijos krepšininkus.
D.Blattas spėjo su Rusijos nacionaline komanda tapti Europos čempionu, su Tel Avivo „Maccabi“ triumfavo Eurolygoje. Amerikietis debiutavo NBA ir treniravo LeBroną Jamesą, bet neradęs ryšio su NBA karaliumi, grįžo namo ir vėl pradėjo pildyti trofėjų lentynas.
„Visi mes kažkiek keičiamės. Blattas atsinešė iš NBA ir patirties, ir šiek tiek pasikeitė. Bet žaidimo principai liko tie patys. Jis labai greitai priima sprendimus, turi daug derinių, daug improvizuoja.
D.Blattas labai moka bendrauti su žaidėjais – ypač amerikiečiais. Geba juos kontroliuoti kartais per pokštus, o kartais per pakeltą balsą“, – apie kolegą pasakojo K.Kemzūra.
Dabar partneriai bando sugrąžinti Pirėjo „Olympiakos“ šlovingus laikus, kai raudonieji dukart iš eilės triumfavo Eurolygoje 2012 ir 2013 metais.
36-erių Vassilis Spanoulis ir 33-ejų Georgios Printezis vis dar yra „Olympiakos“ žaidimo širdis, bet treneriams reikės atrasti šviežesnių kelių pergalių link.
D.Blattas į Pirėjų atsivežė Nigelį Williamsą-Gossą, dėl kurio kovojo ir Kauno „Žalgiris“. Zachas LeDay, Aleksandras Vezenkovas, Janis Timma bei buvęs žalgirietis Axelis Toupane'as taip pat padės performuoti „Olympiakos“ veidą.
„Akcentavome, kad komanda būtų truputį jaunesnė, daugiau mestų iš trijų taškų zonos, išlaikytų atletiškumą, – teigė K.Kemzūra, apie komandos formavimą pasidalijęs įžvalgomis su D.Blattu. – Kaip matote, žaidžiame greičiau, intensyviau. Į tokį žaidimą komanda ir buvo orientuota.
Manau, tos ketverios rungtynės jau parodė, kad „Olympiakos“ propaguoja komandinį krepšinį. Spanoulis bei Printezis yra svarbūs ir rodo savo kokybę. Tad stengiamės juos integruoti ir išnaudoti jų tas stipriąsias savybes.“
Trenerių ėjimai „Olympiakos“ klube labai atsakingi. Juos kasdien įdėmiai seka ir analizuoja sporto televizijos kanalai, interneto portalai, radijo stočių balsai.
Čia net barmenas gali treneriams sudėlioti starto penketą ir pasakyti, kaip iš tikrųjų reikia žaisti.
Bet K.Kemzūra nieko kito ir nesitikėjo. Jis atvažiavo į vieną karščiausių Eurolygos taškų, kuriuose sieks iškovoti pirmąjį savo Eurolygos titulą. Tame kelyje jam kelią bandys pastoti ir Kauno „Žalgiris“.
„Daug žalgiriečių žaidimo nemačiau, bet seku rezultatus, stebėjau ikisezonines rungtynes.
Kiek girdžiu ir kiek perskaičiau bei pamačiau, įspūdis neblogas. Tik reikia kantrybės dėl pasikeitimų. Visi turi suprasti, kad po tokio fantastiško sezono reikia kantrybės. Kartais gali atrodyti, kad norėtųsi dar daugiau, nei buvo. Bet kantrybės – ne viskas iš karto.
Gali pasitaikyti ir sunkesnių rungtynių LKL. Ir mes krentame į duobelę po Eurolygos rungtynių. Tokių dalykų neišvengia nė viena Eurolygos komanda.
Svarbiausia, kad rėmai yra. Šarūnas žino kiekvieno žaidėjo gerąsias ir silpnąsias savybes. Jis stengiasi išspausti iš kiekvieno maksimumą. Turi savo filosofiją ir viskas tvarkoj.
Dabar visi kitaip žiūri į „Žalgirį“. Pavyzdžiui, „Anadolu Efes“ nėra silpna komanda ir tokią nugalėti nėra taip paprasta. Tad rezultatai kalba už save“, – dar prieš „Žalgirio“ ir „Panathinaikos“ mūšį 24sek pasakojo K.Kemzūra.
Rinktinė – minusas treneriui
„Lietuvių mafija...“ – linksmai mestelėjo pro K.Kemzūrą ėjęs jo bičiulis.
Nors nuo namų jį skiria beveik 2 tūkstančiai kilometrų, K.Kemzūra nepaleidžia Lietuvos krepšinio pulso.
Jam patinka, kad LKL darosi matomesnė ir konkurencingesnė lyga.
Jo akimis, toliau išsiskiria „Žalgiris“ ir „Rytas“, bet ir kiti klubai sugeba kartais nustebinti. Viskas natūralu – ribotas biudžetas neleidžia įsigyti geresnių krepšininkų.
„Tik toks pastebėjimas ar patarimas, kad labai gerai turėti viziją: ar dirbti su jaunimu, ar nesitenkinti tik rezultatu. Pavyzdžiui, kelti kitokius tikslus. Suprantu, kad nesame didelė šalis ir sunku rinkti tuos biudžetus. Bet gal tada galima eiti per darbo ir organizacijos kokybę, jaunų talentų atskleidimą. Gal čia būtų tas potencialas.
Net ir „Žalgiris“ minėjo, kad kiek bedidins biudžetą, žino, kur yra „Žalgirio“ limitas. Bet visumoje, man iš šalies Lietuvos krepšinis atrodo pozityviai“, – tikino K.Kemzūra.
Kiek kitaip jis žiūri į nacionalinių komandų krepšinį.
Pasikeitusi tarptautinio krepšinio sistema su rinktinių langais pakeliui į pasaulio čempionatą jam nepatiko.
Anot trenerio, kenčia visi: žaidėjai priversti rinktis tarp klubo ir rinktinės, komandos nepatenkintos, kertasi tvarkaraščiai.
Ypač gerai jis supranta į nedėkingą situaciją patekusius trenerius.
„Sistema yra negera visais atžvilgiais. Ypač sunku dirbti treneriams. Klubai nesidžiaugia turėdami rinktinėje dirbančius trenerius. Treneriui ieškant darbo rinktinė yra minusas, – neslėpė K.Kemzūra, pats vadovavęs Lietuvos, Latvijos ir Austrijos nacionalinėms komandoms. – Treneriams dabar reikia sukti galvą, kas atvažiuos, o kas neatvažiuos į rinktinę. Derintis.
Kas šiuo metu supras Adomaitį? Jeigu kažkas bus blogai, juk visi reikalaus jo atsakomybės.
Kitas dalykas, kiek gali ištreniruoti komandą per tokį trumpą pasiruošimą? Kokia ta trenerio įtaka?
Aš manau, kad sunku. Atvirai sakau – nepavydžiu Dainiui.“
K.Kemzūra nežino, kaip reikėtų keisti šią sistemą. Kadangi traukinys jau įsibėgėjo, o tarpinis finišas jau netoli, specialisto teigimu, geriausia viską užbaigti.
Bet K.Kemzūra norėtų, kad vadovaujantys žmonės pasižiūrėtų į situaciją iš šalies ir atsižvelgtų į krepšininkų interesus.
„Aš vis tiek linkstu prie to, kad žaisti vasaromis buvo geriau. Tų 2-3 savaičių po sezono kaip ir užtenka. Negali po sezono eiti į pliažą ir po trijų mėnesių vėl pirmyn. Niekas taip nebesportuoja. 2-3 savaites pailsi pasyviau, o po to vis tiek kažką darai.
Tais laikais, kai dirbau rinktinėje, toks ir buvo mūsų grafikas. Žaidėjams tai būdavo kaip pasiruošimas sezonui. Pavyzdžiui, Austrijos lygos žaidėjai vėliau turėdavo geriausius sezonus, nes turėdavo labai gerą pasiruošimą: ir fizinį, ir techninį.
Manau, būtų galima prie to sugrįžti. O dabar pasižiūriu į tvarkaraštį ir matau, kad jis užkištas.“
K.Kemzūros tvarkaraštis užkimštas ir sudėliotas 7 mėnesiams į priekį.
Graikijoje jam reikės pereiti graikiškų emocijų virdulį, minų lauką OAKA arenoje bei Pirėjo Taikos ir draugystės stadione, sunkių išbandymų kelią Eurolygoje.
Bet su D.Blattu liūdna nebus. Tai partneris, su kuriuo linksma ir nebaisu eiti į šį krepšinio karą.
