Žodis mafija – drąsus, stiprus, bet šiame kontekste – visiškai pagrįstas. Kaip kitaip pavadinti organizaciją, kuri ignoruoja pasirinkimo teisę, bando ją suvaržyti, o besipriešinančius gąsdina sankcijomis? O tos sankcijos tokios, kad apima dar bent kelis subjektus. Taip susidaro visas įbaugintųjų tinklas.
FIBA – tarptautinė krepšinio organizacija, kuriai priklauso 215 krepšinio federacijų. Dar nuo 1932-ųjų FIBA buvo vadinama tarptautinio krepšinio motina.
Bet šioje šeimoje atsirado kenkėjų. Nors FIBA skelbiasi, kad ji yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas – krepšinio plėtra, pastaraisiais metais vadovų galvas apsuko pinigai.
Pirmadienį FIBA oficialiai pristatė naująjį savo vaisių – Čempionų lygą. Tik FIBA projekto pavadinimas anekdotinis. „Čempionų lyga be čempionų“, – šypsojosi ir pats Eurolygos bosas Jordi Bertomeu, pastaraisiais metais kovojantis su FIBA revoliucionieriais.
Neišsipildę pažadai
FIBA klubinis turnyras turėjo tapti nauja dominuojančia krepšinio jėga Europoje. Bet mįslingai nuo pat pradžių pūstas burbulas greitai subliuško – FIBA turnyre nežais stipriausios žemyno komandos.
| Čempionų lygos formatas: FIBA Čempionų lyga startuos rugsėjo 27-ąją. 32 komandos bus suskirstytos į 4 grupes po 8 komandas. Po keturias geriausias pateks į kitą etapą. Po reguliariojo sezono komandos žais tarpusavyje aštuntfinalio, ketvirtfinalio principu, o čempionai balandžio 28-30 d. paaiškės finalo ketverte Paryžiuje. Lygoje dalyvaus 10 valstybių komandos: Lietuvos, Belgijos, Čekijos, Graikijos, Italijos, Izraelio, Lenkijos, Prancūzijos, Turkijos ir Vokietijos. |
FIBA kabliukas – 100 tūkst. eurų injekcija kiekvienai turnyro dalyvei ir papildomos premijos už rezultatus: už dalyvavimą aštuntfinalyje – 20 tūkst., ketvirtfinalyje – dar 40 tūkst. eurų. Už ketvirtąją vietą bus skirti papildomi 60 tūkst. eurų, trečiąją – 80, antrąją – 100, o čempionai gaus mažiausiai 340 tūkst. eurų. Viso klubai pasidalytų 4,2 mln. eurų.
Idėja – graži, o pinigai – solidūs. Bet jie neprilygsta tiems, kuriais FIBA žadėjo nunešti Eurolygą prieš paskelbdama grandiozinius Čempionų lygos planus. Viskas čia gerai, jei FIBA ir toliau organizuotų trečią pagal pajėgumą klubinį turnyrą. Tai lyg ir alternatyva į Eurolygos išrinktųjų ratą nepatenkančioms komandoms, kurios netilpo į naujo turnyro formato rėmus pagal tokius kriterijus kaip rezultatai, istoriniai pasiekimai, finansinės galimybės, stabilumo užtikrinimas, populiarumas, įtaka ir t.t. Bet FIBA ėmėsi nešvarių priemonių.
Atsukime laiką. Pirminiame FIBA plane buvo Čempionų lyga su 150 milijonų biudžetu ir stipriausiais Europos klubais. Bet Europos krepšinio veidas tik nusišypsojo ir toliau nužingsniavo kartu su Eurolyga.
Kauno „Žalgiris“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Vitorijos „Laboral Kutxa“, Maskvos CSKA, Tel Avivo „Maccabi“, Stambulo „Fenerbahče“, Stambulo „Anadolu Efes“, Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiakos“ ir Milano „Emporio Armani“ su Eurolyga sudarė 10 metų kontraktą, o naujojoje Eurolygoje 16 komandų per dešimtmetį išsidalys 360 milijonų eurų.
O kur dar 24-ios Eurolygos organizuojamos Europos taurės komandos, tarp kurių ketina būti ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ bei Klaipėdos „Neptūnas“. Likusios 22 – solidžios visų stipriausių krepšinio lygų komandos, todėl FIBA eilinį kartą liks su maždaug trečio kalibro klubais.
Realybė tokia, kad FIBA Europos krepšinio klubų žemėlapyje lieka nykštukai. Nuo 2000-ųjų Europos krepšinio jėgų skilimo, FIBA keitė turnyro pavadinimą 13 kartų, bet taip ir nebesusigrąžino įtakos didžiojoje scenoje.
Desperatiškas pasispardymas
FIBA desperatiškai daro viską, kad trečio kalibro turnyro etiketė vėl nebūtų užklijuota ant FIBA pavadinimo. Bet priemonės – gėdingos.
Oficialiai tokiais pranešimais FIBA dar nesimėto, tačiau užkulisiuose netyla kalbos, kad aklavietėje atsidūrusi organizacija griebsis paskutinio šiaudo – grasins diskvalifikacijomis: nuo klubinių komandų, iki rinktinių.
Situacija tokia, kad FIBA grasina visiems – ir krepšinio lygoms, ir federacijoms, ir klubams. FIBA dar bijo kovoti su 11 Eurolygos dalyvių, todėl nusitaikė į Europos taurės komandas tokiu būdu: jei šios sutiks su Europos taurės pasiūlymu ir pasirašys trejų metų sutartį, FIBA kreipsis į krepšinio lygą (pavyzdžiui, LKL) su prašymu diskvalifikuoti tą komandą iš čempionato (pavyzdžiui, „Neptūną“ arba „Lietuvos rytą“).
Jei krepšinio lyga komandos nediskvalifikuoja, FIBA atsisuka į krepšinio federaciją (pavyzdžiui, LKF) ir meta tos šalies rinktinę iš tarptautinio turnyro (pavyzdžiui, Lietuvos rinktinę iš olimpinių žaidynių).
Taip įbauginami visi. Klubai – netekti teisės žaisti šalies čempionate. Lygos – netekti stipriausių savo komandų ir rizikuoti populiarumu. O federacijos negali sudėjusios rankų stebėti situacijos, nes grasinama pašalinti rinktinę, pavyzdžiui, kad ir iš olimpinių žaidynių ar jų atrankos.
Nugalėtojų šioje istorijoje mažai, o pralaimėjimas gresia visam krepšiniui.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos krepšinio federacijai – grasinimas šalinti Lietuvos rinktinę iš Europos čempionato
Italai išsigando
Pirmieji realūs pavojaus varpai suskambo jau Italijoje. Kad grasinimai nėra laužti iš piršto, rašo ir prestižinis „La Gazzetta dello Sport“.
Italijos krepšinio lyga asamblėjoje savo komandoms užtikrino laisvą pasirinkimo teisę – žaisti Eurolygos organizuojamose varžybose arba FIBA turnyre.
Trys Italijos klubai – Rimanto Kaukėno, Darjušo Lavrinovičiaus ir Donato Slaninos Emilijos Redžo „Grissin Bon“, taip pat – Triesto ir Sasario klubai nusprendė pasirašyti trejų metų sutartį su Europos taure, bet įbauginta Italijos krepšinio federacija trenkė kumščiu per stalą ir reikalauja atšaukti sprendimą.
Įtaka ir grasinimai veikia. FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas taip pat yra Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narys. Jis gali turėti įtakos sprendimui paskirti 2024-ųjų olimpinių žaidynių organizatorių. O kaip tik jais pretenduoja tapti Roma ir Paryžius, todėl FIBA vedžioja aukščiausius tų šalių krepšinio organus už nosies.
Grandininė reakcija – FIBA pagąsdino Italijos krepšinio federaciją rizikuoti populiariausiu sporto renginiu visame pasaulyje, ši iškart suskubo apie tai pranešti Italijos krepšinio lygos vadovams, kuriems beliko informuoti klubus, kad aukščiausias šalies krepšinio organas prieštarauja priimtiems nutarimams. Tai yra leidimui elgtis demokratiškai – laisvai.
FIBA savivaliavimas
Savivaliavimą tarptautiniame krepšinyje FIBA pradėjo dar prieš keletą metų, kai patvirtino naują tarptautinių varžybų modelį. Sekdami futbolo pavyzdžiu, FIBA užsigeidė organizuoti krepšinio turnyrus FIFA įprasta tvarka – Europos ir pasaulio čempionatus – kas ketverius metus, kai anksčiau Europos krepšinio pirmenybės vykdavo kas dvejus metus.
FIBA planas paprastas: pasaulio čempionato įtaka pralenkti Europos čempionatą. Svarbiausias tarptautinis turnyras krepšinyje – olimpinės žaidynės, į kurias iki šiol komandos patekdavo per žemynų čempionatus. FIBA nori surengti pelningas pasaulio pirmenybes, kuriose spręstųsi olimpinių kelialapių likimas.
Sekdami futbolo modeliu, FIBA inicijavo naują tarptautinio krepšinio kalendorių – rinktinių langus, kurių metu – lapkritį, vasarį ir birželį vyktų atrankinės kovos. Pavyzdžiui, Lietuvos rinktinė lapkričio viduryje savaitei susiruoštų žaisti pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Graikija ir Turkija.
Pagal tokią sistemą, savaitei sustotų klubinis krepšinis – jokios Eurolygos, Europos taurės, NBA klubuose žaidžiantys europiečiai turėtų ištrūkti namo.
Tik bėda ta, kad nei Eurolyga, nei NBA tokiai idėjai nepritarė. Kadangi NBA yra per stipri organizacija ir jai nė motais FIBA žaidimėliai, su amerikiečiais FIBA net neketina kovoti. Bet pašokdinti Eurolygą bando.
Dar viena problema ta, kad Eurolyga nėra paprasta organizacija, dalijanti nurodymus klubams. Eurolygą valdo patys klubai. Iš esmės svarbiausią žodį posėdžiuose turi vienuolika dešimtmečio sutartis su Eurolyga sudariusių klubų, tarp kurių yra ir „Žalgiris“. O visi jie FIBA tarptautinių varžybų langams sako ne.
„Tai nesąmonė. Išreguliuotų pasiruošimą sezonui. Jau dabar žaidėjai atvažiuoja nesportavę, visi susirenka į komandą likus dešimt dienų iki sezono pradžios. Jei išvažiuotų į rinktinę, sugriūtų visas planas.
Pašalinkite iš klubo, pavyzdžiui, penkis žaidėjus. Lieka septyniese. Likę žaidėjai nei gali tinkamai ruoštis rungtynėms, nei normaliai sportuoti. Juk ir treneriai išvažiuotų. Visiškas chaosas. Žaidėjus savaitei paleisti atostogų? Tada jie išsimuštų iš ritmo. Visiška destrukcija. Nesuvokiama, – dar spalį 24sek pasakojo Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
– Viskas vilkinama ir galvojama, kad spaudimu ar kitais būdais pavyks pasiekti savo tikslų. Labai realu. Jau ir be NBA žaidėjų tie rinktinių langai yra nesąmonė krepšinio prasme.“
Praėjo pusmetis, bet dūmų dėmesys Europos krepšinyje nė kiek neprasisklaidė.
Teoriškai, pasaulio čempionato atrankos kovoms iškilo grėsmė vykti ne tik be NBA, bet ir Eurolygos ar Europos taurės žaidėjų. Jeigu FIBA ir Eurolygos karas nesibaigtų taikiai, pagal dabartinę situaciją Lietuvos rinktinėje pasaulio čempionato atrankoje neatstovautų nei Jonas Valančiūnas su Donatu Motiejūnu, nei Mantas Kalnietis, Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis, Mindaugas Kuzminskas, Antanas Kavaliauskas ar kiti. Ir taip – visose rinktinėse.
Atsimušusi į Eurolygos sieną, FIBA nutarė perimti Europos klubinio krepšinio vadžias į savo rankas, kad tarptautinį tvarkaraštį galėtų netrukdomai susidėlioti pagal savo poreikius. Čempionų lyga turėjo tapti krepšinio turnyru Europoje numeris vienas, bet projekto ambicijos žlunga.
Todėl FIBA iš esmės grįžta prie pirminio plano, tik tam pasitelktas šantažas.
Stebėtojo pozicija
Kaip įbauginti italai, taip lyg ant adatų ir Lietuvos krepšinio federacijos atstovai.
Paprašytas pakomentuoti informaciją apie FIBA grasinimus LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas slapukavo.
„Nenorėčiau komentuoti neoficialių žinių ar kalbų. FIBA posėdyje apie konkrečias sankcijas, kokios bus priimtos esamu laiku, sprendimo nebuvo. Buvo kalba tik apie tai, kas būtų, jei būtų… Todėl, spėlioti, kas bus ar gali būti, kol kas nėra prasmės”, – sakė vienas LKF vadovų.
M.Špokas: „Buvo kalba tik apie tai, kas būtų, jei būtų…“
Ši citata kelia nemažai klaustukų. Akivaizdu, kad FIBA posėdyje buvo pakeltas tonas, bet kas ir kaip – ne krepšinio mylėtojų nosiai. Tai jau seniai nebėra tik paprastas žaidimas, paremtas pagrindiniais olimpiniais principais.
2015-ųjų birželio 29-ąją M.Špokas ta pačia tema kalbėjo taip: „Yra taisyklės, kurias laužant kenčia federacija. Kas būtų, jeigu būtų? Reikia sudėlioti, kas bus“.
Tačiau atsakymais be tiesaus ir aiškaus sakinio apie tikrąją situaciją ilgai nebeišsisukinės ir LKF atstovai. Nors situacija vilkinama, ji po truputį artėja prie kulminacijos.
Artėja Rio olimpinės žaidynės, artėja ir Čempionų lygos atidarymas. Iki naujų startų bus atsakyta į nemažai klausimų.
Tik laikas parodys, kaip baigsis šis karas: protu nesuvokiama krepšinio destrukcija ar dar vienu logišku FIBA pralaimėjimu.
