| Eurolyga | „Žalgiris“ – „Real“ | 20:00 | Kaunas |
Nors „Real“ treneris Pablo Laso svajoja, kad L.Dončičiui tai dar ne paskutinis sezonas Madride, prognozuojama, kad 18-metis kitąmet bus pašauktas NBA naujokų biržos viršuje.
Remiantis įvairiausiomis prognozėmis, L.Dončičiui numatomas žemiausiai penktas naujokų biržos šaukimas. Bet, pavyzdžiui, ESPN J.Mačiulio komandos draugui numato 1-ąjį šaukimą ir karjerą „Chicago Bulls“ klube.
Joks Europos perimetro žaidėjas dar nebuvo pašauktas pirmuoju šaukimu.
Ir jaunųjų talentų kelią iki NBA sekančio ESPN žurnalisto Mike'o Schmitzo teigimu, NBA naujokų birža dar nematė tokio tobulo Europos talento.
„Prašau, įleiskite mano sūnų į treniruotę“
L.Dončičius yra Slovėnijos krepšinio garsenybės Radoslavo Nesterovičiaus krikštasūnis, buvusio slovėnų krepšininko Saša Dončičiaus sūnus.
R.Nesterovičiaus teigimu, jau nuo septynių mėnesių krepšinio kamuoliukas pateko į mažas Luka rankutes.
Tada pasakiau kažkam, kad jis man primena jauną Draženą Petrovičių. Jis buvo žudikas berniuko veidu.
Luka tėvas buvo talentingas, kūrybingas ir Slovėnijoje gerai vertintas žaidėjas. Su juo Slovėnijoje rungtyniavęs Goranas Dragičius prisimena, kaip grįžęs į aikštę po ilgosios pertraukos ant parketo nuolat matydavo berniuką, per 15 minučių pauzę mėčiusį į krepšį.
Tai buvo Luka Dončičius.
Atvestas į pirmąją krepšinio treniruotę 7 metų berniukas buvo toks geras, kad vos po 16 minučių pratybų Grega Brezovecas nuvedė jį į 3–4 metais vyresnių vaikinukų treniruotes.
Per laisvadienius L.Dončičius prašydavosi į treniruotes su vyresniaisiais. Nors treneris liepdavo jam eiti ilsėtis ir žaisti su žaislais, kitądien sulaukdavo tėvų skambučio, kurie maldaudavo įleisti berniuką į treniruotę.
Dar jaunystėje jis tapo trigubų dublių mašina. Svarbiausia, kad iš bendraamžių išsiskyrė ne tik savo fizine, bet ir vidine branda, kovingumu, neįtikėtinais krepšinio instinktais.
L.Dončičius dalydavo perdavimus per nugarą, permesdavo per varžovų gynybines užtvaras, kiaurai tarp priešininkų. Valdė kamuolį taip, kaip 10 metų krepšinį žaidžiantis profesionalas.
„Negali išmokti tokių dalykų. Neįmanoma. Jis tą gavo vos gimęs“, – įsitikinęs buvęs L.Dončičiaus treneris Lojze Šiško.
Treneris stebėjosi, kad žudiko instinktą aikštėje turėjęs, užtikrintu rimtu veidu žaidęs vaikinas po finalinio švilpuko vėl virsdavo berniuku – nuolat šypsodavosi ir juokaudavo su savo bendraamžiais.
L.Dončičiaus talentą pastebėjo „Real“ jaunimo programos direktorius Alberto Angulo. Ispanas pakvietė slovėną atstovauti Madrido komandai Karaliaus taurės turnyre, kurio finale L.Dončičius į „Barcelonos“ krepšį suvertė 20 taškų.
Grįžęs į Liublianą L.Dončičius trylikamečių turnyro Romoje finale pelnė 54 taškus (39 pirmoje pusėje) ir surinko trigubą dublį.
„Tada pasakiau kažkam, kad jis man primena jauną Draženą Petrovičių. Jis buvo žudikas berniuko veidu. Jam sekėsi žaisti taip lengvai“, – pasakojo ilgametis „Olimpijos“ klubo vadovas Srečko Besteras.
„Jam 16?!“
Išskyrus vieną brazilą, „Real“ tokio amžiaus – 13 metų – vaikų iš užsienio į savo programą nesikviesdavo. Tačiau Madrido klubo vadovai nusprendė pasiūlyti L.Dončičiaus šeimai atiduoti berniuką į „Real“ rankas.
Buvo ir daugiau pasiūlymų, bet L.Dončičių ir jo tėvus sužavėjo turtinga „Real“ talentų kalvė.
Pirmuosius 2–3 mėnesius be tėvų Madride paliktas vaikinukas neslėpė, kad iš pradžių buvo sunku, tačiau jis greitai perprato ispanų kalbą, šios šalies kultūrą, o krepšinio aikštėje, visai kaip Slovėnijoje, ėmė dominuoti žaisdamas su 3–4 metais vyresniais priešininkais.
Pakviestas į „Real“ treniruotes L.Dončičius mokėsi iš tokių gynėjų kaip Sergio Llullas bei Sergio Rodriguezas.
Galiausiai jis debiutavo pagrindinėje komandoje vos 16-os.
Maskvos CSKA aukštaūgis Kyle'as Hinesas nepamirš, kaip pirmą kartą susipažino su L.Dončičiumi.
„Pasižiūrėjau į skautų paruoštą žaidimo planą prieš Madrido komandą ir išvydau Dončičiaus profilį. Negalėjau patikėti, kad jam 16 metų“, – ESPN sakė K.Hinesas.
Rusai ruošėsi, kad L.Dončičius gaus daugiau minučių, nes S.Llullas negalėjo rungtyniauti dėl traumos. CSKA trenerių štabas norėjo patikrinti slovėną versdamas atakuoti jį iš toli – vis provokavo suteikdamas erdvės ir susispausdamas gynybai baudos aikštelėje.
L.Dončičius tada per dvi minutes įmetė tris tritaškius, o mačą baigė su 12 taškų ir 5 atkovotais kamuoliais per 13 minučių.
2016-ųjų vasarą L.Dončičius praleido dirbdamas su kompanija, kuri padeda paruošti NBA atletus. Tad į Madridą slovėnas grįžo gerokai sutvirtėjęs fiziškai, kad galėtų žengti dar vieną žingsnį į priekį ir taip talento perpildytoje „Real“ komandoje.
Jau per pirmąją treniruotę L.Dončičius prasiveržė palei galinę liniją ir sudrebino krepšį galingu dėjimu.
„Dievulėliau, jam tik 17? Buvo neįtikėtina“, – efektingą epizodą prisimena amerikietis Anthony Randolphas.
Vėliau Slovėnijos pilietybę gavęs puolėjas NBA rungtyniavo vienoje komandoje su tokiais Europos talentais kaip Danilo Gallinari, Ricky Rubio ar Evanu Fournier. Bet nė vienas iš jų A.Randolphui nepaliko tokio įspūdžio, kaip L.Dončičius.
„Nenoriu, kad jis pasipūstų, tačiau Dončičius yra vienas didžiausių talentų, kokius sutikau per savo karjerą. Ypač tokio amžiaus, – neslėpė A.Randolphas. – Tai neįtikėtina. Jo dydis, žaidimo skaitymas, mentalitetas... Jis toks universalus. Tas vaikis, po šimts, gali rinkti trigubo dublio statistiką, kai tik tą perpras.“
L.Dončičius 2016–2017 m. sezoną buvo vienintelis Eurolygos žaidėjas, kuris, skaičiuojant statistiką per 40 minučių, turėjo bent 15 taškų, 8 atkovotų kamuolių ir 8 rezultatyvių perdavimų statistiką.
Tai buvo puikus apšilimas prieš Europos čempionatą, kuriame Slovėnija šokiravo visą žemyną.
Manija tik prasideda
Būrys NBA skautų knibždėjo Stambulo arenoje, kai slovėnai ketvirtfinalyje palaužė Latviją su Kristapu Porzingiu, o L.Dončičius pelnė 27 taškus.
Pusfinalyje surinkęs 11-a taškų, 12-a atkovotų kamuolių ir 8-is rezultatyvius perdavimus L.Dončičius eliminavo Ispaniją su broliais Gasoliais ir Ricky Rubio.
Europos čempionato finale jis nebaigė mačo dėl čiurnos traumos, bet 2017-ųjų pirmenybėse L.Dončičius dominavo taip, kaip niekada nedominavo joks jaunas Europos talentas.
„Jam tai išėjo natūraliai, – pasakojo slovėnų treneris Igoris Kokoškovas. – Jis bebaimis. Jis dievina kovą. Ir jam patinka būti ant didžiausios scenos.“
„Žinote, noriu tapti žaidimo herojumi, – sakė 18-metis. – Visada norėjau kamuolio rankose. Esu prametęs keletą labai svarbių metimų, bet iš jų reikia mokytis. Reikia toliau eiti į priekį. Net jei turi labai geras ar blogas rungtynes, juk priešaky laukia dar tūkstančiai mačų.“
Labai mažai tokių krepšinio sensacijų virsta realybe ir išpildo lūkesčius. Daugelis tokių pasimiršo, nes per anksti pasiekė savo piką, o galbūt neatlaikė šlovės. Panašu, kad L.Dončičius bus išimtis.
„Mačiau daug tokių žaidėjų, kurie būna ant bangos ir nebevaldo situacijos, – pasakojo G.Dragičius, Europos čempionate gyvenęs su L.Dončičiumi viename kambaryje. – Ir jei tai apsuka jų galvas, po kelerių metų niekas apie juos nieko nebežino. Bet nemanau, kad tai gresia Lukai.“
Nuo dabar iki pat birželio L.Dončičius bus nuolat lyginamas su Europos krepšinio legenda Draženu Petrovičiumi. Jį, ko gero, vadins geriausiu visų laikų NBA naujokų biržos talentu iš kitų žemynų.
NBA skautai užguls Madridą, bandys išnaudoti kiekvieną savo kontaktą Ispanijoje ar Slovėnijoje, valandų valandas studijuos jo žaidimo įrašus.
L.Dončičiaus manija tik prasideda, tačiau slovėnas jau seniai ruošėsi šiai kelionei.
Gali būti, kad ketvirtadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje kauniečiai paskutinį kartą gyvai galės išvysti L.Dončičiaus talentą. Nes jam jau per ankštos Europos arenos.
