Klampiose antradienio rungtynėse viską lėmė mažos detalės.
Komandos tarpusavyje žaidė jau trečią kartą per savaitę, todėl visi deriniai, žaidėjų labiau mėgstami judesiai bei stipriosios rankos kiekvienam yra puikiai žinomos. Sunku kuo nors nustebinti, todėl viskas susideda į kelis dalykus – žaidėjų norą, detalių išpildymą bei talentą.
Ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ nuo „Fenerbahče“ laikėsi vieno metimo atstumu, tačiau nepadarė darbo iki galo – keletas pozicinių klaidų bei keletas neatkovotų kamuolių gynyboje pakeitė serijos rezultatą „Žalgirio“ nenaudai ir pastatė kauniečius į sunkią situaciją.
Puolime atkovoti kamuoliai
Žalgiriečiai suteikė net 16 papildomų atakų savo priešininkams. Ir nors patys kauniečiai irgi pasižymėjo solidžiu puolime atkovotų kamuolių skaičiumi (13), antraisiais šansais turkai pelnė keturias taškais daugiau nei kauniečiai.
Jei pažiūrėsime į galutinį rungtynių rezultatą bei atimsime keletą turkų įmestų baudų po specialių pražangų rungtynių gale bandant gelbėti situaciją, gausime maždaug tuos pačius keturis taškus.
Kas lėmė tokį „Fenerbahče“ agresyvumą bei tokį didelį atkovotų kamuolių po varžovų krepšiu skaičių?
Po pralaimėjimo turkai buvo nusiteikę itin galingai bei savo agresyvumą ėmė demonstruoti nuo pirmųjų minučių. Puolime atkovotus kamuolius galima paaiškinti žaidėjų koncentracija, pasirinkta du prieš du gynybos taktika ir „Fenerbahče“ ūgio pranašumu.
Visų pirma, pirmajame kėlinyje žalgiriečiai keletą kartų pamiršo atsitverti savo žmogų ir tiesiog bėgo link krepšio (A.White'as) arba pavėlavo tai daryti (M.Grigonis). Vėliau, antrojo pradžioje, turkai pasiėmė du kamuolius puolime per vieną ataką, kada žalgiriečiai neparodė didelio noro pakovoti dėl geresnių pozicijų po krepšiu ir Šarui tai buvo gana – jis paprašė minutės pertraukėlės.
Dar keletą puolime atkovotų kamuolių „Fenerbahče“ aukštaūgiai nusiėmė dėl kauniečių agresyvios pikenrolo gynybos. „Žalgiris“ daugiau nei pirmose dvejose rungtynėse taikė stepouto gynybą.
Šiose situacijose turkų aukštaūgis baudos aikštelėje galėdavo užsiimti gerą poziciją, kol kauniečių aukštaūgiai dar tik į ją grįžinėdavo. Jei įmetama greitai, turkų aukštaūgiai (A.Duverioglu ir J.Vesely) savaime įgauna pranašumą. O „Žalgirio“ aukštiems žaidėjams nesisekė to pranašumo panaikinti ir tokiu būdu „Fenerbahče“ įgijo dar keletą papildomų atakų.
Skirtingas atsarginių žaidėjų indėlis
Rungtynių statistikoje prie jų pavardžių nespindi dideli skaičiai, bet svarbų vaidmenį šiose rungtynėse suvaidino nuo turkų suolo pakilę M.Mahmutoglu, S.Guleras bei A.Duverioglu.
Nors visi žaidė ne daugiau 10 minučių, šį laiką jie spėjo išnaudoti itin veiksmingai. Tuo metu nuo „Žalgirio“ suolo pakilus kai kuriems žaidėjams, komandos žaidimas smigo žemyn.
Kiekvienas iš šių trijų turkų atliko mažus, bet reikšmingus darbus. M.Mahmutoglu šaltakraujiškai smeigė du tritaškius (iš jų vieną lemiamą ketvirtajame kėlinyje), nors žaidė vos 6 minutes ir dažniausiai tiek laiko sėdint ant suolo pataikyti yra itin sunku.
S.Guleras puikiai dirbo gynyboje, perėmė du kamuolius, iš kurių vienas pasibaigė lengvais 2 taškais iš po krepšio.
A.Duverioglu per 10 minučių sugebėjo pasiimti 3 kamuolius puolime. Antrieji šansai ir lengvi taškai greitajame puolime turi aukso vertę šioje klampioje serijoje.
Kas nepavyko lemtingomis ketvirtojo kėlinio akimirkomis?
Švieslentė rodė minimalų kauniečių deficitą 53:54 po taiklaus N.Wolterso tritaškio, puikiai suvaikščiojo kamuolys ir žaidėjai, kai prieš tai „Fenerbahče“ dvigubino gynybą prieš centravusį Brandoną Daviesą. Iš po to ėjusių keturių turkų atakų trys pasibaigė taikliais metimais ir jos nulėmė, kad kauniečiai dabar šioje serijoje atsilieka. Kas įvyko?
Visų trijų atakų centre – K.Slouko ir J.Vesely pikenrolas viršuje ir žaidžiant į kairę pusę. Pusę, kuri yra priimtiniausia įžaidėjui iš Graikijos. Visi kiti žaidėjai išsidėstė ant tritaškio linijos – atstumai tarp žaidėjų dideli, todėl į pagalbą ateiti žalgiriečiams yra sunku.
Pirmose dviejose atakose B.Daviesas neatliko paties geriausio stepouto ir neprivertė K.Slouko varytis kamuolio nuo krepšio ar jį itin saugoti. Pirmoje atakoje jis atliko skip perdavimą į tolimąjį kampą N.Melli, kuris smeigė tritaškį. N.Woltersas turėjo padėti baudos aikštelėje ir nespėjo grįžti. Net jei ir būtų grįžęs, vargu, ar jo rankos būtų labai sutrukdžiusios aukštam italui.
Antroje atakoje, po dar prastesnio B.Davieso stepouto, K.Sloukas perdavė kamuolį J.Vesely po krepšiu ir šis krovė jį iš viršaus. Silpnojoje pusėje A.Milaknis liko viduryje tarp savo žmogaus ir J.Vesely, taip leisdamas šiam sudrebinti krepšį.
Lemiama rungtynių ataka galbūt nebūtų įvykusi, bet B.Daviesas nesugavo kamuolio, taip leisdamas „Fenerbahče“ turėti 16 papildomą ataką. Vėl Slouko-Vesely pikenrolas, perdavimas į baudos aikštelę, N.Woltersas rotuoja į baudos aikštelę, tačiau J.Vesely perduoda kamuolį į kraštą ir Melihas Mahmutoglu smeigia vinį iš kampo. Ar A.White’as turėjo pagal „Žalgirio“ taisykles rotuoti link jo, nesu tikras, nes tai komandos vidinis susitarimas, tačiau aišku, kad šis pikenrolas rungtynių gale padėjo „Fenerbahče“ komandai išsiveržti serijoje į priekį.
Išvada
Kauniečiai, palaikomi pilnutėlės arenos, buvo arti dar vienos pergalės šioje serijoje. Tačiau kaltinti gali tik patys save.
Smulkios detalės nulėmė dar vieną mačą šioje serijoje. Bus itin svarbu, kaip žalgiriečiai sureaguos į šį pralaimėjimą. Svarbiausia užduotis kitoms rungtynėms – kuo mažesnis skaičius antrųjų šansų bei lengvų taškų „Fenerbahče“ ekipai.
Praleista puiki galimybė, bet serijoje dar niekas neprarasta.
