14 tūkstančių „Žalgirio“ sirgalių prieš ketvirtąjį kėlinį stojosi iš vietų ir pradėjo vikingų skanduotę.
Juos įaudrino pasiaukojantis Kauno „Žalgirio“ žaidimas. Žalgiriečiai nusibalnojo visus kelius, kai išsitiesdavo ant parketo, kad tik pačiuptų tą brangų kamuolį. Ko gero, visose 50/50 situacijose kamuolį išplėšdavo „Žalgirio“ žaidėjas.
Vieningas „ŽAL – GI – RIS“ iškart prisiminimais sugrąžino į Eurolygos ketvirtfinalio seriją su tuo pačiu „Olympiakos“.
Tada, kai visa „Žalgirio“ arena nusidažė žaliai, aistruoliai irgi išmoko siausti pagal vikingų dūžius.
Ir visai kaip tąkart, „Žalgiris“ ketvirtadienį pademonstravo laiminčios Eurolygos atkrintamųjų varžybų komandos žaidimą.
Pirmiausia – gynybą. Ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ praleido tik 16 taškų.
Palyginimui, per 8 iš 9 pirmųjų Eurolygos sezono rungtynių, žalgiriečiai per lemiamą dvikovos atkarpą praleisdavo vid. net 25,75 taško.
Tai buvo pražūtingi, bet išgyvendinami skaičiai.
Brandonas Daviesas Eurolygos ketvirtfinalyje skriaudė graikus 17 taškų ir 19,8 naudingumo balo vidurkiu, bet šįkart ne jo šuoliai virš lanko, o rankų ilgis, aukštis ir greitis uždusino „Olympiakos“ komandą.
Brandonas įmetė „tik“ 12 taškų, tačiau gynyboje taip sėkmingai keitėsi dengiamaisiais ir sugaudė „Olympiakos“ gynėjus, kad šie mėtė desperatiškas plytas per irklų ilgio amerikiečio rankas.
Kai prie Vassilio Spanoulio atsistojo Leo Westermannas, net norėjosi, kad dengti graiko grįžtų Brandonas Daviesas.
„Brandonas pridaro problemų gynėjams savo mobilumu. Gal reikės tą daugiau išnaudoti. Jam pačiam patinka. Jis labai kovingas. Jam patinka žaisti prieš geriausius perimetro žaidėjus. Jei pasakai, kad gali apsiginti, jis dar labiau užsiveda“, – po pergalės tikino Šarūnas Jasikevičius.
Koks nepailstantis buvo Marius Grigonis.
„Žalgirio“ arenoje ketvirtadienio vakarą mes jį matėme trijuose taškuose: arba besismaginantį po taiklių tritaškių (jis yra smagiausią emocijų po taiklių metimų repertuarą turintis žalgirietis), arba krentantį ant parketo dėl riedančio kamuolio, arba verčiantį klysti varžovus.
Ne tik rekordiniais 19 taškų, bet ir savo gynyba M.Grigonis užsitarnavo tokį Š.Jasikevičiaus pasitikėjimą, kad paskutiniąsias 11,5 minutės 25-erių lietuvis žaidė be keitimo. Palyginimui, tiek jis neišbuvo aikštėje bent 4 šio sezono Eurolygos rungtynėse.
Kitas „Olympiakos“ sielos vagis buvo Aaronas White'as. Amerikietis savo dėjimais taip įaudrino „Žalgirio“ aistruolius, kad ketvirtajame kėlinyje šeimininkai žaidė šešiese prieš penkis. Beje, jis išniro ir kaip naudingiausias „Žalgirio“ pergalės kalvis (19 naud.).
Jis vienodai sėkmingai užėmė ketvirto numerio poziciją kartu su Antanu Kavaliausku. Šis „Žalgirio“ manevras žaisti su dviem centrais yra Šaro spjūvis į krepšinio madas.
Bet toks aukštas penketas su 208 cm ūgio B.Daviesu ir 208 cm ūgio A.Kavaliausku, išrūkus G.Printezio tritaškės artilerijos parakui, padarė didžiulę įtaką rungtynių lūžiui.
Su dviem bokštais uždarę tunelius po krepšiu N.Milutinovui ir G.Printeziui, žalgiriečiai vertė „Olympiakos“ mesti žemo procento tritaškius.
O puolime jiedu vėl įtvirtino „Žalgirio“, kaip dažniausiai nugara į krepšį žaidžiančios Eurolygos komandos, statusą.
Dar reikėtų išskirti, kaip patikimai komandai po pertraukos vadovavo Nate'as Woltersas.
Pirmoje rungtynių dalyje Šarui vėl teko desperatiškai leistis į patikimo atakų dirigento paieškas. Mat pirmosiomis minutėmis Nate'as Woltersas kartais vėluodavo su sprendimais, Derrickas Waltonas neįvesdavo kamuolio po krepšiu, o Leo Westermanno vėlavimas gynyboje „Žalgiriui“ kainavo per brangiai.
Bet būtent N.Woltersas dirigavo komandai tada, kai žaliai balti žaidė geriausias atkarpas.
Remiantis Mykolo Stumbro statistikos duombaze, su N.Woltersu aikštėje po pertraukos „Žalgiris“ įmetė 22 taškais daugiau nei „Olympiakos“.
14 taškų, 7 atkovoti kamuoliai, 6 rezultatyvūs perdavimai ir vos 1 klaida švietė jo statistikos eilutėje.
N.Woltersas įmesdavo į krepšį svarbiausiais momentais, kai reikėdavo truktelėti komandą. Po pertraukos amerikietis pelnė 12 taškų.
Remiantis M.Stumbro pateikiama statistika, „Žalgiris“ po pertraukos turėjo tris kertinius penketus, kurie skriaudė „Olympiakos“ atkarpomis 8:0 ir 6:0. Visuose trijuose penketuose buvo trys tie patys žaidėjai: N.Woltersas, M.Grigonis ir B.Daviesas.
Įdomu, kad „Žalgiris“ žaidė nebūdingai maža rotacija. Bet Š.Jasikevičius atrado karius, kurie labiausiai tiko rungtynėms, ir nebesiblaškė.
Visi tie 8 žaidėjai, kurie aikštėje praleido bent po 12 minučių, atkarpomis paliko labai ryškų pėdsaką pergalės link.
Pavyzdžiui, ir Edgaras Ulanovas momentais žaidė agresyviau, o gynyboje nebedarė klaidų, dėl kurių plaukus raudavosi Šarūnas Jasikevičius.
„Žalgiris“ dar kartą parodė, kad tai nėra vieno lyderio, o daugybės herojų komanda. Pagal aiškiai sudėliotą žaidimo planą žaidžianti sistemos komanda.
Šaras vis kartojo, kad „Žalgiris“ yra netoli to elitinio žaidimo, kurio trūko ekipai favoritams patiesti.
Ketvirtadienį įsitikinome, ką gali elitinio lygio „Žalgiris“. Ir tas potencialas gąsdina.
