Eurolyga | Penktadienis | „Olympiakos“ – „Žalgiris“ | 21:30 | Pirėjas |
Graikijoje gyveno viena dėl krepšinio ir „Panathinaikos“ klubo pamišusi šeima: Kostas, Pavlos ir Thanasis Giannakopoulai.
Antradienį Anapilin iškeliavo paskutinis iš brolių Giannakopoulų – Thanasis. Visi jie mirė vos per 11 mėnesių laikotarpį.
Į jo laidotuves susirinko „Panathinaikos“ šeimos žmonės, šimtai krepšinio sirgalių, tokios krepšinio garsenybės kaip Željko Obradovičius, Xavi Pascualis, amžinų priešų stovyklos atstovas Vassilis Spanoulis ir kiti.
Praėjusią savaitę daugiau nei 15 tūkst. į „Žalgirio“ areną susirinkusių žiūrovų prieš ginčo kamuolį stojosi iš savo vietų pagerbti Thanasio tylos minute. Jie turi sužinoti, už ką atidavė pagarbą Graikijos krepšinio legendai.
Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Lukas Lekavičius, Robertas Javtokas, Jonas Mačiulis ir 24sek kolegos iš Graikijos pasakoja jums istorijas, kurios nepaliks abejingų.
Pavlo ir Thanasio vaikai
Norint suprasti Giannakopoulų šeimos vertybes, galima pradėti nuo vieno iš brolių Pavlos citatos.
„Vieni mėgsta leisti pinigus moterims. Kiti – buzukiams (naktinio graikų gyvenimo ritualas). Dar kiti – kelionėms. Aš ir mano šeima esame išprotėję dėl „Panathinaikos“. Jam ir norime leisti savo pinigus. „Panathinaikos“ yra mūsų deguonis“, – pasakė Pavlos Giannakopoulas.
1924-aisiais Giannakopoulų šeimos galva Dimitrios įkūrė farmacijos kompaniją „Vianex“.
Vietinė farmacijos importo ir platinimo įmonėlė per dešimtmečius išaugo iki farmacijos banginio Balkanų šalyse, šeimynai atnešusio milijardus.
Panašiai Europos krepšinio scenoje vėliau pakilo ir Giannakopoulų perimtas „Panathinaikos“ klubas, kurį broliai Thanasis ir Pavlos ėmė valdyti 1987-aisiais. Buvo ir Kostas Giannakopoulas, tačiau jis vengdavo dėmesio ir likdavo nuošalyje.
Vieni mėgsta leisti pinigus moterims, kiti – buzukiams, treti – kelionėms. Aš ir mano šeima esame išprotėję dėl „Panathinaikos“.
Nors iki tol PAO išgyveno aukso amžių Graikijos čempionate, Europos krepšinio arenose Atėnų klubas nieko nelaimėjo. Ir patys Giannakopoulai patyrė krūvą pralaimėjimų, kol galiausiai atvedė „Panathinaikos“ į viršūnę.
Broliai išvedė „Panathinaikos“ iš mažytės salės Leoforos rajone, kuri pūpsojo po futbolo stadiono tribūnomis, į OAKA rūmus. Jie investavo beprotiškus pinigus į pirmo ryškumo žvaigždes ir maitino krepšiniu degusias graikų širdis.
Viskas prasidėjo nuo buvusių NBA krepšininkų Dominique'o Wilkinso, Antonio Daviso ir Byrono Scotto atvedimo į Europą. Vėliau PAO marškinėlius užsivilko tokios garsenybės kaip Dejanas Bodiroga, Željko Rebrača, Dino Radja, Odedas Kattashas, Fragiskas Alvertis, Ibrahimas Kutluay'us, Antonis Fotsis, Šarūnas Jasikevičius ir daug kitų.
Žvaigždžių kultas ir „Panathinaikos“ didybė traukė palaikyti komandą ne tik šiaurinę Atėnų krepšinio sirgalių dalį, bet ir turtinguosius. Iki šiol PAO yra labiau žinomas kaip labiau pasiturinčių, o „Olympiakos“ – darbininkų klubas.
Beje, Vassilį Spanoulį į „Panathinaikos“ sugrąžino taip pat Thanassis Giannakopoulas. Kai krepšinio pasaulis sukosi viena kryptimi, „Panathinaikos“ pasuko jį priešinga – mokėjo išpirką NBA klubui, tuomet – „Houston Rockets“, kad V.Spanoulis galėtų grįžti į Europą.
Visos šios krepšinio garsenybės vadinamos Pavlo ir Thanassio vaikais.
„Sutikau Thanasį, kai atvykau pasirašyti sutarties su „Panathinaikos“. Dar dabar atsimenu, kad jis akcentavo ne talento savybes ir lūkesčius iš krepšinio pusės, bet pabrėžė, kaip svarbu, kad būčiau šeimos dalis. Sako, krepšinio dalykai yra trenerio reikalai, o mums svarbiausia, kad norėtum įsilieti į „Panathinaikos“ šeimą“, – su 24sek prisiminimais dalijosi Robertas Javtokas.
Ramūnas Šiškauskas | 2006-2007 m. |
Robertas Javtokas | 2006-2007 m. |
Šarūnas Jasikevičius | 2007-2010 m. ir 2011-2012 m. |
Jonas Mačiulis | 2012-2014 m. |
Lukas Lekavičius | 2017 m. - |
Per 15 paskutiniųjų brolių Giannakopoulų vadovavimo metų, iki 2012-ųjų, „Panathinaikos“ laimėjo 13 iš 15 Graikijos čempionų titulų. Beje, tik Giannakopoulų vadovavimo laikais PAO sugebėjo pakelti į viršų Eurolygos čempionų trofėjų. Tarp kitko, net šešis kartus. Tik du klubai – Madrido „Real“ (10) ir Maskvos CSKA (7), Eurolygos istorijoje iškovojo daugiau trofėjų.
Daug prie to prisidėjo Željko Obradovičius, su Giannakopoulų šeima visada išlaikęs labai glaudų ir profesionalų ryšį. Per 13 serbo vadovavimo metų PAO laimėjo Eurolygą penkis kartus.
Beje, Željko su Giannakopoulais pasitraukė iš „Panathinaikos“ tais pačiais metais. Nuo to laiko PAO dar nė sykio nežaidė Eurolygos finalo ketverte.
Kišenėse – ne pinigai, o bilietai
Giannakopoulai negailėjo „Panathinaikos“ pinigų ir 2009-aisiais surinko net 35 milijonų eurų biudžetą. Tokius turtus sukaupę žmonės paprastai turi asmeninius vairuotojus ir asmens sargybinius, bet broliai keliaudavo į rungtynes patys.
Sykį, Graikijos žurnalistė, o vėliau – „Panathinaikos“ atstovė spaudai Sofia Gialleli, pasiteiravo Pavlos, imdama interviu nelabai jaukiame Atėnų rajone.
„Gal tai nuskambės nemandagiai, bet kodėl jūs čia atvykote su „Mercedes“ vienas 9 valandą vakaro?“ – paklausė žurnalistė.
„O ką? – Pavlos perklausė kiek nustebęs. – O kodėl ne? Aš niekada nieko nenuskriaudžiau. Tad kodėl kas nors norėtų nuskriausti mane? Nesijaudinkite!“
Giannakopoulų kišenės buvo prikimštos ne pinigų, o meilės krepšiniui. Mat Thanasis kišenėse visada turėdavo atliekamų bilietų ir kvietimų į rungtynes.
Jeigu Giannakopoulai pakeliui į mačą pastebėdavo jaunus aistruolius, kurie neturėdavo pinigėlių nusipirkti bilietų, juos atiduodavo dykai. Ne kartą ir ne du Pavlos po rungtynių pavežė „Panathinaikos“ gerbėjus iki metro stoties.
Matydami į OAKA besirenkančias nepažįstamas šeimas su mažais vaikais, jie nusivesdavo juos visus į „Panathinaikos“ suvenyrų parduotuvę ir pripirkdavo dovanėlių.
Netoliese senojo „Panathinaikos“ biuro Satovriandou gatvėje centrinėje Atėnų dalyje, stoviniuodavo vyrukas, kuris kepindavo kaštonus ir pardavinėdavo juos žmonėms. Graikijos gatvėse įprastai jais prekiaujama žiemą.
Tas vyrukas stoviniuodavo ir kepindavo tuos kaštonus ištisą dieną, kol viską išparduodavo. Giannakopoulai dažnai jų nusipirkdavo ir vaišindavo „Panathinaikos“ administracijos darbuotojus.
Vieną labai šaltą žiemos dieną Pavlos tradiciškai nupirko keletą ir parnešė juos savo darbuotojams. Bet netrukus vienas „Panathinaikos“ savininkų grįžo ant Satovriandou gatvės kampo ir išpirko visus likusius žmogelio kepintus kaštonus. Tam, kad prekeivis nebešaltų ir anksčiau grįžtų namo.
„Thanasis visada buvo geras ir mandagus su mumis. Tačiau tuo pačiu Thanasis buvo vienas iš tų tokių išprotėjusių sirgalių, – 24sek pasakojo Šarūnas Jasikevičius. – Ateidavo ir pasakydavo, ką reikėdavo – pridėdavo epitetų ar keiksmažodžių (šypsosi.). Buvo labai artimas širdžiai.
Per rungtynes jis visada stengdavosi būti kuo arčiau komandos. Kai kiti sėdėdavo VIP vietose, Thanasis lakstydavo aplink aikštelę.“
Beje, Š.Jasikevičiui įsigyti Giannakopoulai prieš 12 metų nepagailėjo net 7 milijonų eurų atlyginimo už du sezonus. Su Željko Obradovičiumi priešakyje, jie įtikino Šarą atsisakyti dar metus galiojusio NBA kontrakto ir grįžti į Europą.
„Aistra“ teisėjams
Thanasis Giannakopoulas buvo dosnus ne tik krepšinio žvaigždėms ir tiems, kam reikėjo pagalbos.
2009-ųjų Eurolygos finale su Maskvos CSKA Th.Giannakopoulas ėmė mėtyti 50 eurų banknotus į mačo arbitrą Juaną Carlosą Arteagą. Graikas buvo įsitikinęs, kad teisėjas buvo „nupirktas“.
Thanasis turėjo aistrą daryti spaudimą arbitrams. Tiesa, graikai pabrėžia, jog tą darydavo spontaniškai – be įžeidinėjimų ir asmeniškumų.
„Jis visada čia būdavo. Visada sėdėdavo arti prie aikštės. Na, iš pradžių dar sėdėdavo VIP tribūnose, bet kai artėdavo rungtynių galas, nusileisdavo arčiau parketo ir pliekdavo teisėjus. Vos ne ant parketo lipdavo! Karštas jis buvo žmogus“, – šypsosi Lukas Lekavičius.
„Tai buvo labai smarkiai krepšiniui atsidavęs žmogus. Ko gero, tuo gyveno visą laiką, – 24sek kalbėjo Ramūnas Šiškauskas. – Jis labai mylėjo komandą ir būdavo kiekvienose rungtynėse.“
Jonas Mačiulis puikiai atsimena, kai dar šį sezoną Thanasis Giannakopoulas laidė arbitrams kritikos strėles iš pirmųjų OAKA eilių per „Panathinaikos“ ir Atėnų AEK susirėmimus Graikijos lygoje.
Dar šio sezono Eurolygos pirmojo rato dvikovoje Atėnuose Thanasis buvo įžengęs į aikštę, kai nebesulaikė nervų dėl teisėjų švilpukų rungtynėse su „Žalgiriu“.
Tylos minutės metu vienas paauglys ėmė švilpti ir keiksnoti Th.Giannakopoulą. Bet netrukus jį sudrausmino būrys „Olympiakos“ aistruolių, trumpam net išprašę berniuką su tėvu iš Taikos ir draugystės stadiono tribūnų.
Graikai pasakoja, kad Giannakopoulai buvo kieti kaip plienas „Panathinaikos“ sirgaliai, naktimis nemiegodavę po skaudesnių pralaimėjimų.
Bet Graikijos sporto karų kontekste Giannakopoulai buvo kilnūs kaip angelai. Tai turbūt buvo vieninteliai „Panathinaikos“ organizacijos atstovai, kuriems „Olympiakos“ sirgalių armija nejautė neapykantos.
Gerbė net priešai
Aišku, Giannakopoulams patikdavo duoti „Olympiakos“ į kaulus. Bet jie visada norėjo, kad „Olympiakos“ būtų stiprūs. Kaip sakydavo broliai, juk kitaip tos „Panathinaikos“ pergalės nebūtų tokios vertingos ir nepareikalautų tiek daug pastangų.
Beje, „Olympiakos“ sirgalių šeima niekada nepamirš 1981-ųjų vasario 8-osios tragedijos, kai po lemiamų Graikijos čempionato futbolo rungtynių tarp Pirėjo ir Atėnų AEK klubų neatsidarė septintieji stadiono vartai.
Skubėdami žmonės krito ant žemės, už jų kliuvo kiti, o milžiniška minia to nežinodama ėmė trypti saviškius. Per didžiulį chaosą mirė 21 Pirėjo klubo aistruolis, dar 54 buvo sužeisti. Tuo tarpu Pavlos Giannakopoulas davė įsakymą Atėnų ligoninėms sužeistiesiems suteiktą visą įmanomą pagalbą nemokamai.
Kai kažkam reikėdavo pagalbos, Giannakopoulams neberūpėdavo komandų spalvos.
Beje, Giannakopoulų šeima padėjo Balkanų šalims tiekdama nemokamus medikamentus po Jugoslavijos karo. Į sprogdinimų nukankintas vietas per savo kompaniją „Vianex“ jie siųsdavo sunkvežimius su vaistais.
Tad kai Thanasio Giannakopoulo atminimas buvo pagerbtas per praėjusios savaitės „Olympiakos“ namų rungtynes su Miuncheno „Bayern“, tūkstančiai raudonųjų atidavė pagarbą buvusiam PAO savininkui.
Įdomu, kad tylos minutės metu vienas paauglys ėmė švilpti ir keiksnoti Th.Giannakopoulą. Bet netrukus jį sudrausmino būrys „Olympiakos“ aistruolių, trumpam net išprašę berniuką su tėvu iš Taikos ir draugystės stadiono tribūnų.
Giannakopoulai gerbė „Olympiakos“ ir rūpinosi mažaisiais Graikijos krepšinyje.
Pavyzdžiui, jie atsisakydavo PAO klubui pelningesnių Graikijos televizijų sutarčių tam, kad geros sąlygos būtų užtikrintos ir mažesnėms ekipoms. Kadangi į tuos pačius transliacijų paketus būdavo įtrauktas „Panathinaikos“ vardas, daugiau pinigų gaudavo visos likusios čempionato komandos, išsidalindavusios bendrą paramos iš transliacijų pyragą.
Kai „Panathinaikos“ ėmė pildyti savo trofėjų lentynas, Giannakopoulai investavo į vaikų pritraukimą į krepšinį ir puoselėjo krepšinio akademijas.
2012-aisiais dėl sveikatos problemų ir amžiaus broliai Giannakopoulai pasitraukė iš „Panathinaikos“ ir perleido klubą Pavlos sūnui Dimitriui.
Kostas Giannakopoulas mirė 2018-ųjų balandžio 29-ąją, eidamas 86-uosius metus. Kiek daugiau nei po mėnesio, birželio 10-ąją, eidamas 89-uosius metus, mirė Pavlos. Thanasis, eidamas 89-uosius metus, prisijungė prie brolių kovo 19-ąją.
Krepšinio pasaulis atsisveikino su Giannakopoulų šeimyna. Ji įnešdavo gėrio ir brolybės į karingą Graikijos krepšinio kasdienybę.
Lietuvos krepšinio sirgaliams Giannakopoulai galbūt buvo gan tolimi ir svetimi, bet jų meilė ir dėmesys krepšiniui yra viena priežasčių, kodėl mūsų šalyje taip gerbiamas „Panathinaikos“ vardas. Ta meilė buvo tokia didžiulė, kad vienijo net ir didžiausius priešus.