Antrojo kėlinio pabaigoje, kai A.Kavaliauskas suklydo ir prakiurdė „Žalgirio“ gynybą po krepšiu, Šaras stvėrė derinių lentą ir supykęs aprėkė „centrą“, šiam ir dar keliems žaidėjams ant suolo parodydamas, kur kas turėjo suvaikščioti.
Netrukus jis ragino Renaldą Seibutį žaisti greičiau, Luką Lekavičių su kamuoliu skatino veržtis ir šis jau aštuntąją atakos sekundę paleido metimą. Krepšys spjovė kamuolį lauk, bet Šaras plojo – tokio pasiutusio žaidimo tempo jis ir norėjo „Fenerbahče Ulker Sports“ arenoje, nes tik taip, Šaro akimis, buvo galima apibėgti augalotus turkų krepšininkus.
Brockas Motumas persižegnojo prieš ketvirtąjį kėlinį, bet Dievas „Žalgiriui“ nepadėjo. „Fenerbahče“ tiesiog buvo per stiprūs. „Žalgiriui“ nepavyko.
Šaras paskutinėmis minutėmis ramiai pasitiko pralaimėjimą. Jis plojo žaidėjams už pastangas, net ir Isaiah Hartensteinui paleidus pirmąjį savo kreivą metimą Eurolygoje. Žalgiriečiai kovojo, bet vėl pritrūko geresnio žaidimo.
Sveikinimai malonu, bet norisi juos aplošti.
„Iš pat pradžių davėme per mažai fizinio kontakto. Reikia eiti į aikštę luptis, o mes išėjome pažaisti. Labai vėlavome, daug strigome užtvarose. Laikėmės tik dėl tritaškių.
Paskui nesuveikė ir taktika, o Vesely pataikė ir baudas, ir iš vidutinio nuotolio, ko jis nelabai pataiko.
Yra detalių neišpildymo, aš nežinau. Žinome, kur jie keisis, bandome juos su tais keitimais nubausti, bet kamuolys nenueina. Antanas daug kartų buvo likęs su Slouku po krepšiu, bet kamuolys jam nenuėjo. Kita vertus, žaidžiame prieš labai aukšto lygio komandą.
Jie labai dideli, atletiški. Nepakeisi šitų dalykų. Bet nežinau... Dabar reikia kuo greičiau užmiršti ir važiuoti toliau“, – rungtynes Stambule apibendrino Šaras.
– Prieš mačą akcentavote spartų žaidimo tempą. Ar greitas žaidimas pavyko taip, kaip norėjote?
– Pirmoje pusėje neapsigynėme. Buvo mažai kontakto, neapsigynėme, todėl negalėjome bėgti. Galvoju, kad greitajame puolime turime daugiau rizikuoti. Vis dėlto žaidžiame šioje arenoje su stipresniu varžovu. Kažkur reikia rizikuoti, o mes tą darėme per mažai. Ir neapsigynę negalėjome bėgti.
– Trys ankstyvos Jankūno pražangos antrojo kėlinio viduryje labai išmušė iš vėžių?
– Sunku pasakyti, nes Brockas labai gerai žaidė. Jis labai gerai įsijungė ir svarbiausia gerai atakavo turkų aukštaūgius. Būtų smagu, kad būtų abu, bet Motumas, manau, kompensavo Pauliaus tris ankstyvas pražangas.
– Kaip vertintumėte Augusto Limos žaidimą Eurolygoje?
– Jis labai stengiasi. Nežinau, galbūt jis anksčiau žaidęs paprastesnėje sistemoje, todėl jam sunkiau įsipaišyti į komandą. Jam reikia daugiau laiko. Su vyrų atsidavimu neturiu problemų, kai jie taip dirba treniruotėse. Viskam ateis laikas.
Kevinui sunku žaisti. Susikeitęs gynyboje jis atsiduria prieš aukštą žmogų. Tokia buvo „Fenerbahče“ stiprybė.
Dabar reikia kuo greičiau užmiršti rungtynes ir gerai kautis penktadienį.
– Mačo pabaigoje išleidote į aikštę Isaiah Hartensteiną. Kaip jums jo debiutas?
– Kiek buvo laisvas, tiek metė (šypsosi.). Gerai, kad jis žaidė. Sezonas labai ilgas, daug rungtynių. Įsivaizduoju, jam buvo smagu. Kuo ilgesnę rotaciją naudosime, į sezono galą ateisime šviežesni.
– Turkai nustebino maloniai pasveikindami – atsistoję prieš rungtynes jums plojo ir sirgaliai?
– Nustebino, nes Stambule žaidžiau tik šešis mėnesius. Bet pietiečiai sirgaliai labai atsidavę komandoms ir jas labai mėgsta. Tačiau tikrai nustebino.
– Barselonoje kitą penktadienį vėl sveikins?
– Fainai. Svarbiausi sveikinimai sezono gale. Malonu, bet tik norisi juos aplošti.
