Kai Kauno „Žalgirio“ krepšininkai įžengė į salę viename Atėnų rajonų, ten treniruotę baigė ne Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkai, o vietinės reikšmės tinklinio merginų komandėlė. Kelios merginos išdrįso prišokti prie Šaro ir nusifotografuoti.
Tinklininkės vos spėjo susirinkti tinklą, kai žalgiriečiai jau po truputį rinkosi prie suolo. Šis priminė visiškus mokyklos laikus. Pusė žalgiriečių rengėsi ne persirengimo kambaryje, o iškart ant parketo.
Žmogus stengiasi išlošti. Aš esu kitas žmogus, kuris stengiasi laimėti. Nebus visą laiką viskas labai gražiai.
Krapštyti nosies nebuvo kada – ramybės būsenoje iškart prisistatydavo pluoštelis uodų, kuriuos teko vaikyti rašant šį straipsnį.
Virš „Žalgirio“ žaidėjų galvų burzgė lempa. Apšvietimas buvo toks prastas, kad apie kokybiškas fotografijas gali nė nesukti galvos.
Šalia kelis šimtus žiūrovų talpinančių tribūnų – rankinio vartai, pagalbiniai krepšiai, visokiausi tinklai. Trumpam šis apsilankymas kažkuo priminė Vilniaus „Ekinstos“ areną ir „Sakalus“.
Antrųjų Eurolygos ketvirtfinalio rungtynių išvakarėse „Žalgiris“ surengė treniruotę pačioje keisčiausioje salėje šį sezoną, kurią sunku atrasti atsitiktiniam praeiviui.
Čia kažkada turėjo būti baseinas, bet dabar iš jo likę tik griuvėsiai. Tuo tarpu pačią salę duobėje dengia milžiniška tvora ir betoninė siena.
Galbūt baimindamiesi „Olympiakos“ šnipų, žalgiriečiai nusprendė ruoštis antrajam mūšiui Taikos ir draugystės stadione kitoje aplinkoje, arčiau viešbučio.
Kad ir kaip niekingai tai skamba, bet iš tikrųjų Europoje, net Eurolygoje yra komandų, kurios filmuoja varžovų treniruotes. Ar „Olympiakos“ turėjo kokių nors kėslų – tikrai neaišku. Pats Šaras, be abejo, apie tokią galimybę nekalbėjo.
„Paprasčiausiai ši arena buvo labai arti viešbučio ir norėjosi pakeisti atmosferą. Pats esu čia žaidęs. Normali salytė – norėjosi atsmoferą pakeisti“, – tikino „Žalgirio“ treneris.
Šioje salėje žaidžia mėgėjų klubas „Ilisiakos“, kuriame dabar rungtyniauja garsus Graikijos krepšininkas Antonis Fotsis.
Ji per kilometrą nutolusi nuo „Žalgirio“ viešbučio Atėnuose. Iki Pirėjo Taikos ir draugystės stadiono reikėtų važiuoti apie 20-30 minučių.
Ši treniruotė priminė slaptą operaciją. Dar prieš atvykdami į Atėnus žalgiriečiai iki paskutinės minutės nežinojo, kurioje salėje ruošis pirmosioms serijos rungtynėms. Nieko nenutuokė ir graikai. Vis dėlto pirmosios pratybos įvyko SEF arenoje.
Bet kai po pirmosios pergalės 87:78 užvirė toks emocijų katilas, Š.Jasikevičius nusprendė numalšinti aistras pakeisdamas aplinką.
„Gal dar norime pasidaryti taktikos, nevažiuoti labai toli. Paprasčiausia – norisi pakeisti atmosferą“, – kartojosi „Žalgirio“ specialistas.
„Olympiakos“! „Olympiakos“! – šūkavo berniukas patyliukais, pamatęs lauke dirbančius Lietuvos žurnalistus.
Nuo to šurmulio nepabėgsi net ir atokiausiose Atėnų arenose.
– Galima sakyti, kad dabar „Žalgirio“ nebeslegia įtampa po atimto namų aikštės pranašumo?
– Sunku pasakyti. Žiūriu į tai kaip į antrą galimybę iškovoti pergalę. Labai svarbios rungtynės. Įtampa ir turi būti. Su ja svarbiausia mokėti tvarkytis. Gal dabar žaidėjai bus pajautę atmosferą. Bet svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia nenusileisti kietumu, noru, ko pas „Olympiakos“ dabar bus dar daugiau. Pas mus turi būti lygiai taip pat.
– Kaip pasiruošimą rungtynėms keičia Milutinovo netektis, kitų varžovų sveikatos problemos?
– Nežinojome, kas bus ir prieš pirmąsias rungtynes. Bandome nuspėti, ką galbūt darys kitaip. Stengiamės daryti savo darbą ir tiek. Nežiūrime į juos.
Akcentai sudėlioti. Sezono metu matėme skirtingus jų gynybos variantus. Bandysime susidėlioti, truputį būti pasiruošus galimoms korekcijoms.
– Daug dėmesio sulaukė jūsų pokalbis su Vassiliu Spanouliu po pergalės arenos tunelyje. Apie ką vyko diskusija?
– Nenoriu daug akcentuoti. Žmogus stengiasi išlošti. Aš esu kitas žmogus, kuris stengiasi laimėti. Nebus visą laiką viskas labai gražiai. Karts nuo karto atsiranda kažkokios konfliktinės situacijos. Esame draugai jau nuo seno ir tiek.
Žinote, aikštėje vyksta kova už būvį ir jis vienas iš didžiausių kovotojų, kokius esu sutikęs savo karjeroje.
– Apie teisėjus kalbama turbūt daugiau nei būtų galima kalbėti. Ar stebina faktas, kad mačui paskirtas „Olympiakos“ parankus arbitras Saša Puklas? Ir ar jūsų nenustebino „Olympiakos“ komandos reakcija dėl neva jūsų spaudimo teisėjams ir pastabos dėl tendencingų švilpukų?
– Kiekviena komanda turi teisę dirbti, kaip nori. Čia jų pasiruošimas antrosioms rungtynėms. Turime nenusileisti ir būti pasiruošę.
Čia sunku kažką pasakyti. Nieko naujo nepasakysiu – tikiuosi teisėjavimo 50 ant 50. Galėsime kalbėti po rungtynių, kaip viskas buvo.
Svarbiausia, kad vyrai būtų pasiruošę kautis. Ir dar didesnis akcentas į detales. Kai jas vykdėme, surasdavome būdų juos nubausti. Tik išeidavome iš konteksto, jie mus bausdavo.
– Kiek žaidėjus fiziškai paveikė rungtynės su pratęsimu?
– Lygiai taip pat tai turėjo paveikti „Olympiakos“ žaidėjus. Tokioje situacijoje turi išlikti labai psichologiškai tvirtas. Turime suprasti, kad viskas rytoj prasideda iš naujo. Bandysime iškovoti antrą pergalę.
– Tai bus nauja istorija ar trečiadienio istorijos tęsinys?
– Tai bus absoliučiai nauja istorija. Kiekvienos rungtynės yra nauja istorija ir taip visada bus. Ar žaidi LKL, ar Eurolygoje, viskas prasideda nuo nulio. Reikia užmiršti, kas buvo, ir iš naujo kibti į atlapus.
