Į nepavydėtiną situaciją Ispanijoje patekęs Lietuvos talentas rado išeitį

19-metis Tadas Sedekerskis praėjusį sezoną Eurolygoje sužaidė 13 rungtynių, bet per visus metus ant parketo išbuvo tik valandą ir penkias minutes.

Žinodamas, kad dabar jam svarbiausia – žaidimo laikas, vienas didžiausių jaunųjų Lietuvos krepšinio talentų pasiprašė stažuotės į kitą silpnesnę Ispanijos komandą.

Tai buvo Burgoso „Miraflores“ – pirmą kartą į aukščiausią Ispanijos krepšinio lygą prasimušęs klubas, kuris tik praėjusį savaitgalį, po 7 nesėkmingų bandymų iš eilės, šventė savo pirmąją pergalę „Liga Endesa“ istorijoje.

Tačiau T.Sedekerskiui, kaip Eurolygos klubo išnuomotam jaunuoliui, dabar svarbesni kiti skaičiai.

Vos 10,7 – toks yra dvimetrinio puolėjo minučių vidurkis Ispanijos čempionate. Jis vos dviem minutėmis didesnis nei praėjusį sezoną Vitorijoje. Skirtumas tas, kad „Burgos“ murkdosi priešpaskutinėje Ispanijos pirmenybių vietoje, kai „Baskonia“ galvoja mesti iššūkį čempionams ir kaunasi su geriausiais Eurolygoje.

1,6 taško ir 3 atkovotų kamuolių vidurkis tikrai nėra tai, ką iš tiesų sugeba Lietuvos devyniolikmečių rinktinės lyderis. Ir tos minutės, ir vaidmuo komandoje visai kitokie, nei žadėjo Burgoso žmonės.

T.Sedekerskiui buvo sunku suvokti, kodėl jis patupdytas Ispanijos autsaiderių atsarginių suolo gale.

Pavyzdžiui, lietuvis daug bendrauja su savo bendraamžiu Arnoldu Kulboka, kuris mėgaujasi 27 minučių vidurkiu Italijoje. Geras Tado bičiulis Rinaldas Malmanis pagrindinėje „Baskonia“ sudėtyje Eurolygoje jau sužaidė dvejas rungtynes starto penkete, 22 minutes stumdėsi su Madrido „Real“ aukštaūgiais.

„Sakau jam: žiūrėk, taip norėjau, kad mane paskolintų dėl daugiau minučių. Jeigu būčiau likęs, dabar žaistum antroje Vitorijos komandoje, o aš – vietoj tavęs. Dėkok man“, – juokėsi T.Sedekerskis, 24sek pasakodamas apie latvio sėkmės istoriją.

Savosios sėkmės Burgose vienas iš dešimties geriausiai ESPN vertinamų tarptautinių talentų, kurie pretenduoja būti pašaukti 2018-ųjų NBA naujokų biržoje, dar ieško.

24sek pokalbis su T.Sedekerskiu – apie jo situaciją Ispanijoje ir pasikeitusią „Baskonia“, kuri pasitinka „Žalgirį“.

– Tadai, toks paprastas, bet dabar aktualus klausimas: kaip laikotės?

– Judu į priekį. Stengiuosi gauti kuo daugiau minučių. Kito kelio nėra. Reikia stengtis dirbti ir žiūrėti į priekį.

Truputį sunku. Puolime esu truputį be vaidmens. Kartais sunku žaisti. Bet turiu ieškoti sau situacijų, būti agresyvesnis, imtis atsakomybės, nes kitaip nieko nebus.

Niekas nepadės ant lėkštutės ir nepaduos. Reikia būti agresyvesniam ir ieškoti sau situacijų.

– Persikėlėte į Burgosą, kad gautumėte daugiau žaidimo praktikos, o dabar pagal minučių vidurkį komandoje esate vos dešimtas. Kaip tai nutiko?

– Jie manęs labai norėjo. Aš irgi norėjau žaisti daugiau. Bet yra kaip yra.

Vienintelis mano kelias – įrodyti tai per treniruotes. Įrodyti treneriui, kad turiu žaisti. Sudėtis nėra tokia stipri, kaip praėjusiais metais, bet turiu įrodinėti. Iš mano pusės tik tai ir telieka.

Kaip matote, Ispanijoje dabar labai nedaug jaunų žaidėjų, kurie gauna daug pasireikšti. Lygis ten geras, visi jaučia spaudimą nugalėti. Dėl to gali būti geresnis, turėti pranašumų, atrodo, būti perspektyvus, bet jie labiau pasitiki veteranais ir į jaunimą žiūri truputį kitaip.

Bet turiu viską įrodyti treniruotėse. Kito kelio nėra.

– Pats treneris neminėjo, ką konkrečiai turite pagerinti, kad minučių skaičius padidėtų?

– Kiek kalbėjau su treneriu, pastaruoju metu jis patenkintas mano darbu treniruotėse, rungtynėse. Jis nori, kad būčiau agresyvesnis. Jei pavyks tą įgyvendinti, atsiras daugiau galimybių.

Sezonas tik prasidėjo, tad reikia žiūrėti į priekį ir būti pozityvesniam. Aišku, nelengva negauti tų savo 20 minučių. Bet yra kaip yra.

Gali verkti, gali skųstis ir panašiai, bet geriau nuo to nebus. O kad sunku, tai, manau, visiems aišku.

– O gal su agentais kalbėjote apie kitus būdus? Pavyzdžiui, keltis į kitą Ispanijos komandą, galbūt grįžti į „Baskonia“?

– Šiuo metu kalbame tik apie tai, kad sezonas tik prasidėjo. Turiu stengtis pats išsikovoti vietą, įrodyti savo darbu, o ne iš karto iškilus problemoms verkti ir ieškoti kitos komandos, pabėgti iš čia.

Manau, pirmiausia reikia pabandyti. O jeigu po to niekas nuo manęs nebepriklausys, tada gal kas ir įvyks. Šiuo metu nenorime daryti pernelyg skubotų veiksmų.

„Instagram“ nuotr./Tadas Sedekerskis

– Dabar kalbate pozityviai, brandžiai, bet turbūt iš pradžių reikėjo laiko susivokti nemalonioje situacijoje?

– Būtent, būtent... Realiai, atvažiuoji su pasitikėjimu, kad būsi svarbus, žaisi, yra didelis noras, pastangos. Bet kai laiko nėra, manau, kiekvienam būtų sunku. Man irgi labai sunku. Antras sezonas nesiklosto taip, kaip tikėjausi.

Normalu, kad praėjusį sezoną nežaidžiau daug. Tada žinojau kodėl – priekyje Vitorijoje buvo labai geri žaidėjai.

Sunku psichologiškai, bet nėra ką daryti. Nesėdėsiu ir neverksiu. Reikia stengtis neprarasti pasitikėjimo, mokytis iš situacijos ir stengtis iš jos išlipti.

Gali bėgti, vėl nueiti, bet o kas, jei vėl nežaisi? Tad jei įveiksi situaciją, jausiesi ją išsikovojęs. Kol esi jaunas, manau, naudinga pereiti tokius momentus.

Karjeroje gali pasitaikyti tokių situacijų, kur galbūt treneris tavimi nepasitikės, paliks ant suolo. Reikia išsikovoti darbu ir įrodyti.

Negaliu slėpti – esu jaunas ir labai sunku psichologiškai. Bet kito kelio nėra.

– Gal prieš persikeliant į Burgosą teko bendrauti su buvusiu Vitorijos treneriu Pablo Prigioni ir kaip jis matė jūsų vaidmenį „Baskonia“ komandoje?

– Kalbėjau su Pablo, kai jį tik paskyrė treneriu. Jis norėjo, jog aikštėje daryčiau dar daugiau dalykų. Prigioni manimi pasitikėjo. Sakė, kad nenori, jog būčiau tik žaidėjas, kuris stovi kampe, ginasi ir kovoja dėl kamuolių. Norėjo, kad būčiau įvairiapusiškas.

Realiai, aš toks ir esu, bet treneriai, kai ateini jaunas į aukštą lygį, prašo lengviausių dalykų: ginkis, atkovok kamuolius, o puolime padarys kiti. Pablo norėjo, kad žingsnis po žingsnio tapčiau svarbesniu žaidėju.

Tačiau kai pasakiau, kad yra galimybė kažkur išvažiuoti ir gauti daugiau žaidimo laiko, jis sutiko ir sakė, kad man dabar reikia žaisti daug. Esą taip tobulėsiu greičiau. Jis man tą rekomendavo kaip buvęs žaidėjas.

Išvažiavau žaisti, o išėjo kaip išėjo (šypsosi.).

Bet ką padarysi. Turbūt toks mano kelias. Taip yra lemta. Reikia nepalūžti ir eiti į priekį.

– Ar kalbėjotės su naujuoju „Baskonia“ treneriu Pedro Martinezu? Koks jo požiūris į jaunus žaidėjus?

– Ne, neteko. Su klubo vadovais irgi pernelyg neaptarinėjome situacijos.

Didelės panikos pas juos nėra. Dabar jie turėjo daugiau panikos nei aš (šypsosi.).

– Prieš trenerių rokiruotę „Baskonia“ žaidėjai važiavo į Pablo Prigioni namus ir prašė persigalvoti likti Vitorijoje. Gal plačiau domėjotės šia istorija?

– Labai daug nesidomėjau, bet atrodo, kad žaidėjai buvo už trenerį, nors aikštėje nedemonstravo gero žaidimo. Tuo tarpu Martinezas, manau, yra vienas geriausių trenerių Ispanijos lygoje. Gal net Europoje.

Su „Valencia“ jis laimėjo ACB lygą, turi didelę patirtį ir tą rodo Vitorijoje. Komanda atrodo tikrai atsigavusi. Nežinau, ar čia dėl trenerių kaitos, ar dėl susižaidimo, bet manau, jog su Martinezu „Baskonia“ dabar turi dideles galimybes. Tai labai geras treneris.

– Dažnai pasižiūrite „Baskonia“ rungtynes?

– Stengiuosi pažiūrėti kiekvieną mačą. Turbūt dar nepraleidau nė vieno. Įdomu pasižiūrėti, kaip žais. Ten rungtyniauja mano draugai. Pavyzdžiui, Rinaldas Malmanis, su kuriuo labai gerai sutariu – nuo pirmų metų buvome Vitorijoje.

Jis turėjo labai didelių traumų. Net neturėjo jis ten būti – turėjo žaisti antroje komandoje. Be taip išėjo, kad „Baskonia“ reikėjo 2 ir 4 numerio, o Martinezas parodė didelį pasitikėjimą.

Rinaldas gauna daug pasireikšti ir manau, kad nenuvilia. Labai dėl jo džiaugiuosi. Jis iškentė dviejų pečių operacijas: sykį – vieno, kitąkart – kito. Bet žmogus parodė charakterį, nusišypsojo sėkmė ir dabar turi šansą.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Rinaldas Malmanis

– Stebint jo žaidimą Vitorijoje iš šalies, atrodo, kad tai jūs turėjote būti jo vietoje.

– Aš jam tą patį sakau (juokiasi). Sakau, žiūrėk, taip norėjau, kad mane paskolintų, kad žaisčiau daug minučių. Jeigu būčiau likęs, žaistum antroje komandoje, o aš vietoj tavęs. Dėkok man (juokiasi.).

– Tai Malmanis dabar skolingas vakarienę?

– Daugiau galbūt (juokiasi.).