Monako Kunigaikštystėje nuo 1929-ųjų vyksta prestižinės automobilių lenktynės „Grand Prix“, šią nedidelę Alpių valstybę garsina ir ne vieną skambų talentą išauginusi „Monaco“ futbolo komanda, o kitą sezoną šalį valdantis Princas Albertas galės gyvai stebėti ir Eurolygos kovas.
Tai bus debiutinis „Monaco“ klubo, kuriame rinkodaros vadovu dirba ir lietuvis Rokas Mickevičius, sezonas stipriausiame Senojo žemyno krepšinio turnyre.
Tarptautiniuose vandenyse „Monaco“ pirmą kartą sušmėžavo 2016-aisiais metais, iškart šovusi iki FIBA Čempionų lygos finalo ketverto bei jame užėmusi trečią vietą.
Kitą sezoną – žygis iki pat finalo, tačiau OAKA arenoje Zvezdano Mitrovičiaus auklėtiniai 96:100 krito prieš triukšmingų graikų palaikomą Atėnų AEK.
Dviejų sezonų Čempionų lygoje „Monaco“ klubui buvo gana. Eurolygos svajonės besivaikiusi komanda nusprendė keltis į Europos taurę, o iš trečio karto pavyko ir joje triumfuoti.
Į viršūnę klubą atvedė tas pats Zvezdanas Mitrovičius, į klubą sugrįžęs po dvejų metų, praleistų pagrindinių konkurentų Vilerbano ASVEL stovykloje.
Europos taurės finalo serijoje „Monaco“ netikėtai 2:0 parklupdė favorite laikytą Kazanės UNIKS.
„Negaliu sakyti, kad kas nors nuo Čempionų lygos laikų pas mus pasikeitė, bent jau kalbant apie klubo kultūrą. Mūsų pagrindinė svajonė buvo prisijungti prie Eurolygos. Tai tapo esminiu tikslu. Norėjome „Monaco“ paversti viena iš didžiausių organizacijų Europoje, kuri galėtų varžytis su geriausiomis Eurolygos komandomis, – „gazzetta.gr“ žurnalistui Gianniui Stavroulakiui pasakojo „Monaco“ vadovas Aleksejus Jefimovas – Nors klubas turi ilgą istoriją, bet didysis šuolis atliktas tik per pastaruosius 7–8 metus. Mes tikėjome, kad greičiausias kelias į Eurolygą veda sportiniu keliu. Nusistatėme tikslą, bet, jeigu atvirai, netikėjome, jog tai pasieksime šįmet ir taip greitai laimėsime Europos taurę. Mūsų biudžetas, lyginant su praėjusiais sezonais, sumažėjo. Turėjome mažesnę rotaciją ir trumpesnį atsarginių suolą, bet dėl kažkokios priežasties visos dėlionės dalys sulipo. Todėl esame čia, kur esame. Mūsų laukia ypatingas iššūkis, nes Eurolyga yra visiškai kito kalibro turnyras. Tokiu atveju turime paklausti savęs: ar mes pasiruošę šiam lygiui ir ar mes būsime sėkmingi? Lūkesčiai dideli, kaip ir reikalavimai. Turime atrasti būdą, kaip galėtume būti konkurencingi ir Eurolygoje.“
Ar ėjimas iš FIBA Čempionų lygos į Europos taurę nebuvo rizikingas?
„Tai nebuvo rizika, nieko panašaus. Mes norėjome žaisti Eurolygoje, o tai galėjome pasiekti tik per Europos taurę. Čempionų lyga davė puikios patirties, o aš tikrai gerbiu Patricką Komninos (Čempionų lygos vadovas), su kuriuo turėjome puikius santykius ir sėkmingai bendradarbiavome. Per dvejus metus šiame turnyre sukūrėme ne vieną puikų prisiminimą. Kai žaidėme Čempionų lygoje, buvome vos antrąjį sezoną pajėgiausiame Prancūzijos čempionate. Turėjome fantastišką progą žaisti europiniame turnyre bei parodyti „Monaco“ klubą sirgaliams visoje Europoje. Dvejus metus žaidėme Čempionų lygoje ir du kartus pasiekėme finalo ketvertą. Mūsų arena yra nedidelė, tad negalėjome finalo ketverto suorganizuoti Kunigaikštystėje. Tikiu, kad Čempionų lygoje pasiekėme visus tikslus. Tikiu, kad mūsų sprendimas pakeisti organizaciją ir ieškoti naujų iššūkių buvo teisingas.“
A.Jefimovas neslepia, jog tai didžiulis įvykis šalies istorijoje, bet šį pasiekimą komanda ir jos sirgaliai geriausiai galės įvertinti tik kitame sezone, kai į svečius atvažiuos Europos grandai.
„Tai didelis įvykis ne tik klubui, bet ir visai Monako Kunigaikštystei. Europos taurė yra pirmasis mūsų tarptautinis titulas. Tai puikus pasiekimas. Manau, kad pasiekimo svorį suprasime, kai į Monaką atvyks „Real“, „Barcelona“, CSKA, „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ klubai“, – sakė A.Jefimovas.
Monake jau ilgą laiką dominuoja automobilių sportas ir futbolas. Bet krepšinis irgi po truputį atranda kelią į sirgalių širdis bei tampa vietinių kultūros dalimi.
„Tai buvo iššūkis pradžioje, bet šiuo metu tokių problemų nebeturime. Nuo pat starto rėmėme šį projektą, akcentavome krepšinį kaip bendruomenės laisvalaikio dalį. Didžiąją dalį Monako bendruomenės sudaro šeimos. Mes sukūrėme auditoriją, mūsų sirgalių bazę sudaro šeimos su vaikais. Jei pažvelgtume į statistiką, tai 74 proc. abonementų turėtojų yra iš Monako Kunigaikštystės, o likę 26 proc. atvyksta iš artimiausių Prancūzijos regionų. Turime savo identitetą, tad sirgaliai „Monaco“ klubą palaiko lyg Prancūzijos rinktinę. Tai komanda, kuri reprezentuoja visą Kunigaikštystę“, – pasakojo klubo vadovas.
Eurolygoje yra buvę daug komandų, kurios kartą pasirodė ir daugiau nebegrįžo. Ką turėtų daryti „Monaco“, kad išvengtų panašaus likimo?
„Mano filosofija yra tokia, jog neturėtume niekur eiti, jei netikime, kad galime būti sėkmingais. Turime galvoti apie pasiruošimą mūsų laukiančiam iššūkiui. Reikia žiūrėti į dideles komandas, kurios irgi turi sunkumų žaidžiant Eurolygoje ir nacionaliniame čempionate. Turime apie tai galvoti. Laukia milžiniškas iššūkis ne tik Eurolygoje, bet ir Prancūzijos pirmenybėse, – dėstė A.Jefimovas. – Norime parodyti, kad „Monaco“ gali pridėti vertės Eurolygai. Prancūzijos televizijos rinka yra labai didelė, ji gali padėti Eurolygos organizacijai atnešti papildomų pajamų, nes Prancūzija kitą sezoną turės dvi Eurolygos komandas – „Monaco“ ir ASVEL. Taip, mes reprezentuosime mažą, bet unikalią Monako Kunigaikštystę! Šis regionas atitinka didžiulius sporto renginiams keliamus standartus, taigi, tai bandysime įrodyti Eurolygos sezone. Turime būti tikri, jog mūsų dalyvavimas turnyre virs galimybe, o ne pastatys klubą į pavojų. Kiekviena moneta turi dvi puses, tad turime būti pasiruošę visiems variantams.“
Vienas didžiausių galvos skausmų prieš debiutą Eurolygoje – vos 3 tūkstančius žiūrovų talpinanti „Salle Gaston Médecin“ arena. Spręsdamas šią problemą, klubas siekia išplėsti salę iki minimalaus Eurolygos reikalavimo.
„Mes dabar esame diskusijose su Monako valdžia dėl rekonstravimo darbų, salės plėtimo iki minimalaus nurodyto standarto. Jei pavyks tai padaryti, rungtynės galės vykti Kunigaikštystėje“, – sakė A.Jefimovas.
Klubas jaučia didelę Princo Alberto II paramą, kuris dažnai gyvai stebi rungtynes, bendrauja su komandos žaidėjais ir treneriais.
„Manau, kad šio pasiekimo nebūtų be Princo Alberto ir valdžios palaikymo. Trečdalis klubo akcijų priklauso Monako valdžiai, kuri investavo pinigus į krepšinio komandą. Jie stipriai prisidėjo prie mūsų sėkmės. Mes kasdien jaučiame Princo Alberto palaikymą. Net ir dabar, kai klausimas dėl stadiono renovacijos darbų tapo itin aktualus, valdžia iškart reaguoja ir stengiasi mums padėti kuo įmanoma labiau“, – teigė „Monaco“ direktorius.
„Monaco“ krepšinio komanda sieks pakartoti tai, ką 2004-aisiais metais nuveikė futbolo komanda, tapusi Čempionų lygos pelene ir nužygiavusi iki pat turnyro finalo, kuriame nusileido Jose Mourinho vadovaujamam „Porto“.
Tiesa, A.Jefimovas nėra linkęs švaistytis skambiomis frazėmis. Tegul kalba darbai, sako jis.
„Net šiemet, kai laimėjome Europos taurę ir gavome teisę žaisti Eurolygoje, mes nesisvaidome dideliais pareiškimais. Mes niekada taip nedarėme ir FIBA Čempionų lygoje. Niekada nesakėme, kad mūsų tikslas žaisti finalo ketverte. Nenorime skambių žodžių, norime viską įrodyti aikštelėje. Klubo vadovybė ir prezidentas nori likti šešėlyje. Galime sakyti, kad į šį klausimą yra du atsakymai. Pirmasis – rezultatai, o antrasis – susijęs su žiūrovais arenoje. Jei arena bus pilna, komanda skins pergales. Taigi, koks tuomet yra skambių pareiškimų tikslas? Visada geriausia atsakyti žaidimu ir rezultatais“, – sakė Aleksejus Jefimovas.
