Naujojo formato Eurolygoje, kuri vyko pastaruosius tris sezonus, atkrintamųjų varžybų kartelė siekė 15 ir 16 pergalių. Šį sezoną komandų skaičius stipriausiame Senojo žemyno turnyre išsiplėtė iki 18 ekipų, tad riba, leidžianti prasibrauti į kitą etapą, galime manyti, kad padidės iki 17-18 pergalių. Teoriškai, gali nepakakti ir tiek.
Šiuo metu „Žalgiris“ turi 3 pergales ir 10 pralaimėjimų, o iki reguliaraus sezono pabaigos liko marios rungtynių – 21 mačas. Skaičiuokime, kad per likusius susitikimus Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai gali pralaimėti 6-7 kartus.
Tai yra radikalus pokytis dabartiniam rezultatui, prilygstantis geriausių turnyro ekipų demonstruojamam pulsui.
Iki pirmojo rato pabaigos liko ketverios rungtynės, o gerų signalų žaliai baltiems jos tikrai nesiunčia. Antradienį „Žalgirio“ arenoje svečiuosis pirmoje vietoje turnyre skuodžianti Stambulo „Anadolu Efes“ raketa, tuomet išvyka į Pamaskvę pas Rimą Kurtinaitį ir į Miuncheną pas „Bayern“, o sausio 2-ąją vyksiantis mačas su Tel Avivo „Maccabi“ uždarys pirmąjį ratą.
Tiesa tokia, kad mes dar nesulaukėme didžiųjų metų švenčių, o situaciją Kaune neabejotinai galime skelbti avarine. Dar kelios nesėkmės žalgiriečius gali nustumti į poziciją, kurioje, tikėdamiesi patekti į atkrintamąsias, jie privalės laimėti praktiškai beveik viską.
Pernai žaliai balti Eurolygoje finišo tiesiojoje sukūrė dar nematytą stebuklą. Norint išsigelbėti, kažko tokio jiems reikės ir šiemet.
Įdomu tai, kad pagal bendrą pelnomų ir praleidžiamų taškų santykį „Žalgiris“ žygiuoja atkrintamųjų ritmu, lenkdami net aštuntoje vietoje dabar esančią Milano „Olimpia“. Šaro kariauna Eurolygoje yra įmetusi 16 taškų, o italų profesoriaus Ettores Messinos vedama „Olimpia“ – 20 taškų mažiau nei jų priešininkai, nors per pirmąsias 13 rungtynių savo sąskaitoje turi 7 pergales.
Sunku rasti atsakymą „Žalgirio“ nesėkmėms, nors tą bando padaryti tiek pati komanda, tiek didžiulė ištikimai ją palaikančių sirgalių armija, kuri penktadienio vakarą eilinį kartą sukūrė fantastišką atmosferą arenoje.
Kažkiek trūksta sėkmės, kažkiek detalių laikymosi, kažkiek laiko, kažkiek meistriškumo, lyderystės ar tiesiog ramybės ir šalto proto. Kai komanda atsiduria tokioje nepavydėtinoje situacijoje, atrodo, kad viskas yra blogai, o dalykus sutirštinti yra labai lengva.
Nors kartais trūksta vos dviejų taiklių metimų, poros pramestų varžovų tritaškių, ties kuriais „Žalgiris“ naudoja rizikos taktiką, ir, kaip pasakytų Šaras, prasidėtų festivalis. Visai, kaip dvikovoje su „Valencia“.
„Kaip žaisdami namie, tai praleidome per daug taškų. Pastarąsias kelerias rungtynes susigynėme gerai, bet trūko puolimo. „Valencia“ turėjo pažeidžiamų vietų, bet šįkart gynyba..“, – po pralaimėjimo žodžius sunkiai rinko Edgaras Ulanovas.
Visi stengiasi, visi nori laimėti, visi išgyvena nesėkmes, bet negalima nepaminėti to, kad būtent šeštąjį sezoną „Žalgiryje“ žaidžiantis E.Ulanovas yra tas žmogus, kuris visada bendrauja su žiniasklaida. Laimi ar pralaimi, džiūgauji ar liūdi. Tai labai išryškėjo pastarajame pralaimėjimų ruože, kuomet įžengus į „Žalgirio“ rūbinę kitų lietuvių jau nebėra. Tik E.Ulanovas ir užsieniečių legionas.
Suprantama, situacija sudėtinga, bet visi dirbame savo darbą. Visi norime, kad lietuviškam krepšiniui sektųsi.
E.Ulanovas tapo rezultatyviausiu „Žalgirio“ žaidėju dar viena nesėkme pažymėtame susitikime. Jis surinko 16 taškų, iš kurių 11 – iki ilgosios pertraukos. Ankstesnis puolėjo šio sezono rekordas buvo vos 12 taškų.
Tai buvo dvi skirtingos „Žalgirio“ pusės rungtynėse su „Valencia“. Neįtikėtiną taiklumą iš dviejų taškų zonos fiksavę žalgiriečiai (18 iš 21) iki ilgosios pertraukos surinko rekordinį kiekį taškų (48) šį sezoną, tačiau priekyje buvo vis tiek vos minimalia persvara.
Kas Kauno komandai padėjo būti rungtynėse pastaruosiuose mačuose, šįkart jiems kyšo koją. Tai gynyba. O labiausiai – prieš „Valencia“ įžaidėją Quino Colomą.
31-erių ispanas priminė Sergio Rodriguezą. Tikras dirigentas, galintis ir pats žudyti varžovus. Jis per pirmuosius du kėlinius karpė ir pjaustė šeimininkų gynybą aštriais ir savalaikiais perdavimais, o kamuolys „Valencia“ atakų metu judėjo išties gražiai. Iki ilgosios pertraukos ispanas fiksavo 10 taškų (3/4 trit.) ir 7 rezultatyvius perdavimus.
„Mūsų stepoutai prieš Q.Colomą ir pagalba iš kitų pusių buvo mėgėjų lygos lygio, – po mačo spaudos konferencijoje sakė Š.Jasikevičius. – Jeigu Q.Colomas visą pirmą kėlinį prabėgiojo su pakelta galva, tai reiškia, kad nei mes jį spaudėme, nei atakavome išėjus iš visų pikenrolų su Bojanu Dubljevičiumi. Todėl teko priimti kažkokias korekcijas.“
Korekcijos veikė, o Q.Colomas antroje pusėje buvo nepastebimas. Kaip ir Bojanas Dubljevičius, Mike'as Tobey ar Jordanas Loydas, ties kuriais Šaras prieš dvikovą uždėjo raudoną vėliavą. Šiuos „Valencia“ lyderius pavyko išjungti.
Vis dėlto rizika prieš iki rungtynes su „Žalgiriu“ tuščiais šoviniais šaudžiusį Louisą Labeyrie nepasiteisino. Eilinį kartą šį sezoną sėkmė ir procentai kauniečiams atsuka užpakalį.
Visai kaip prieš dvi savaites tą padarė Nickas Calathesas, Maskvoje Ronas Bakeris ar dvikovoje su „Zenit“ – Mateuszas Ponitka. Visi šie žaidėjai prieš kauniečius iš toli šaudė taip gerai, kaip dar šį sezoną to nedarė.
L.Labeyrie iki rungtynių su „Žalgiriu“ buvo pataikęs 1 tolimą metimą iš 9, o per antrąją susitikimo dalį Kaune – 3 iš 3, iš viso – 4 iš 5.
„Kažkiek netikėta“, – trumpai apie prancūzo pasirodymą atsakė E.Ulanovas.
„Patys žinote, tikrai nebėgsiu nuo to – žaidimo planas buvo rizikuoti su Labeyrie. Matote, kokie buvo jo skaičiai. Bet tie skaičiai eina šuniui ant uodegos“, – plačiau spaudos konferencijoj sakė Šaras.
„Žalgiris“ pralaimėjo septynis kartus paeiliui, o bendras nesėkmių deficitas per šiuos susitikimus siekia vos 33 taškus arba vidutiniškai 4,7 per mačą. Skauda akis matyti šitą statistiką.
„Žalgiris“ arti, bet jam kažko trūksta. „Žalgiris“ pralaimi, bet žaidėjai tiki ir stoja mūru už trenerį ir jo idėjas.
Tai dar vienas įrodymas, kad Kaunas yra geriausia vieta Šarui, o Šaras yra geriausia, kas galėjo nutikti Kaunui. Septyni pralaimėjimai paeiliui, o 15 tūkstančių talpinanti arena vis tiek pilna, o trenerio vieta šilta ir rami?
Parodykite man dar tokią vietą pasaulyje. Tai fenomenas, bet malonus ir, mano akimis, teisingas.
„Mes pralaimime 2-3 taškais kiekvienas rungtynes. Nemanau, kad nors vienas abejoja sistema. Atkarpa sunki, patikėkite, tikrai nelengva“, – po dvikovos sakė E.Ulanovas.
Penktadienis, 13-oji, žymi antrą juodžiausią „Žalgirio“ atkarpą Eurolygos istorijoje bei ilgiausią pralaimėjimų ruožą šį sezoną turnyre.
Daugiau nesėkmių paeiliui žalgiriečiai fiksavo tik 2006-2007 metų sezone, kai Ainaro Bagatskio, o vėliau Rimanto Grigo treniruojamas „Žalgiris“ patyrė 10 pralaimėjimų iš eilės.
Šį sezoną, iki vakar dienos rungtynių, ilgiausia pralaimėjimų atkarpa siekė 6 nesėkmes iš eilės – tokiame ruože kažkuriuo sezono metu buvo Berlyno ALBA, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir „Žalgiris“.
Žalgiriečiai vienu metu yra ir labai arti, ir labai toli nuo to, kur nori būti. Šiuometinį „Žalgirį“ nuspėti neįmanoma. Pralaimėjimų serija gali nusitęsti iki dar nematyto ilgio, o gali baigtis ir antradienio akistatoje prieš turnyro lyderius iš Stambulo.
Šarui ir jo armijai belieka kentėti ir dirbti, sirgaliams – laukti. O kaip kitaip?
