Beisbolo klubui „Seattle Mariners“ užsitikrinus bilietą į atkrintamąsias ir nutraukus 21 metų „sausrą“, po padidinamuoju stiklu atsidūrė Domanto Sabonio atstovaujamas „Sacramento Kings“ klubas.
Jis atkrintamosiose nežaidė 16 metų ir dabar yra ilgiausiai lemiamose kovose nedalyvavęs klubas keturiose Šiaurės Amerikos profesionalaus sporto lygose (krepšinio NBA, amerikietiško futbolo NFL, beisbolo MLB ir ledo ritulio NHL).
Eurolygoje net trims klubams priklauso dar ilgesnės serijos nei „Kings“.
Stipriausios Senojo žemyno lygos sezoną jau po kelių dienų pradės 18 klubų. Visi jie per savo istoriją yra buvę tarp aštuonių stipriausių komandų Europoje. Bet jei vieni ten buvo dar ką tik, tai kiti jau baigia pamiršti savo šlovingus laikus.
Aštuoni dabartinės Eurolygos klubai atkrintamosiose rungtyniavo dar praėjusiame sezone.
Tai darė „Barcelona“, Pirėjo „Olympiakos“, Milano „Olimpia“, Madrido „Real“, Tel Avivo „Maccabi“, Stambulo „Anadolu Efes“, „Monaco“ ir Miuncheno „Bayern“.
Vienas klubas atkrintamąsias praėjusį pavasarį praleido, bet žaidė jose prieš metus – tai Stambulo „Fenerbahče“.
Trys ekipos pastarąjį sykį tarp aštuonių stipriausių papuolė prieš trejus metus, 2019-aisiais, o tarp jų yra ir Kauno „Žalgiris“.
Šarūno Jasikevičiaus tuomet dar treniruotas Kauno klubas užėmė aštuntą vietą reguliariajame sezone ir žaidė atkrintamųjų seriją prieš „Fenerbahče“, kurią pralaimėjo 1-3.
Tiesa, iki 2018 metų, kai „Žalgiris“ prasibrovė ne tik į ketvirtfinalį, bet ir į finalo ketvertą, stipriausių aštuoneto kauniečiai nematė net 19 metų – nuo pat čempioniškų 1999-ųjų.
Taip pat 2019 m. pastarąjį kartą atkrintamųjų duoną ragavo ir Atėnų „Panathinaikos“ bei Vitorijos „Baskonia“.
Kiek ilgesnės yra kitų komandų „sausros“.
Belgrado „Crvena zvezda“ tarp aštuonių stipriausių Eurolygos komandų netikėtai pateko 2016 metais, bet nuo tada serbai į atkrintamąsias nebegrįžo.
„Valencia“ ekipa nuolat yra tarp Europos taurės favoričių ir antrą pagal pajėgumą žemyno turnyrą laimėjo jau keturis kartus, bet patekusi į Eurolygą oranžinė komanda retai ją šturmuoja gerais rezultatais ir pastarąjį sykį atkrintamosiose žaidė dar 2011 metais, kai jai atstovavo ir Robertas Javtokas.
Daugelis turbūt prisimena ir pastarąjį sykį, kai Eurolygos atkrintamosiose matėme Belgrado „Partizan“ komandą.
Duško Vujoševičiaus treniruota, o aikštėje Bo McCalebbo, Jano Vesely, Aleksandro Maričiaus, Vladimiro Lučičiaus ir kitų vedama komanda 2010 metais ne tik pateko į atkrintamąsias, bet ir žengė į finalo ketvertą, kur buvo per plauką nuo finalo – pusfinalyje prieš „Olympiakos“ serbai krito po pratęsimo.
Vis dėlto nuo tada „Partizan“ tik keturis kartus žaidė Eurolygoje ir nė sykio neprasibrovė į atkrintamąsias, o tą bandys padaryti šį sezoną, kai ją treniruoja Željko Obradovičius.
Net 20 metų tarp aštuonių stipriausių žemyno klubų nėra buvusi Bolonijos „Virtus“ komanda. Kadaise galinga Europos krepšinio jėga buvęs ir 1998 bei 2001 m. Eurolygos titulus iškovojęs Italijos klubas, anuomet vadinęsis „Kinder“, 2002-aisiais dar žaidė finale, bet nuo tada ritosi žemyn, kol vienu metu net buvo atsidūręs antrajame Italijos divizione.
Vis tik pastaraisiais metais „Virtus“ vėl iškilo bei pavasarį triumfavęs Europos taurėje sugrįžo į Eurolygą. Kas čia žino, gal keturiskart Europos čempiono Sergio Scariolo treniruojama komanda šį sezoną sugebės nutraukti ir 21 metų Eurolygos atkrintamųjų „sausrą“.
Būtent 21 metus trunka dabartinių Prancūzijos čempionų Vilerbano ASVEL laukimas.
2000-2001 m. sezone Liono priemiesčio ekipa Eurolygos ketvirtfinalyje suklupo prieš Maskvos CSKA, o nuo tada net aštuoni prancūzų bandymai pasiekti stipriausių aštuonetą Eurolygoje buvo nesėkmingi.
Dabartinė Eurolyga savo istoriją skaičiuoja nuo 2000-ųjų metų, o vienas šio sezono turnyro klubas per šį laikotarpį nėra buvęs tarp aštuonių stipriausių komandų. Tai – Berlyno ALBA.
Suprasti akimirksniu: kada paskutinį kartą buvo tarp aštuonių stipriausių Eurolygoje?
- 2022: „Barcelona“, „Real“, „Anadolu Efes“, „Olimpia“, „Maccabi“, „Olympiakos“, „Bayern“, „Monaco“;
- 2021: „Fenerbahçe“;
- 2019: „Žalgiris“, „Panathinaikos“, „Baskonia“;
- 2016: „Crvena zvezda“;
- 2011: „Valencia“;
- 2010: „Partizan“;
- 2002: „Virtus“;
- 2001: ASVEL;
- 1998: ALBA.
Vokietijos sostinės klubas dar FIBA organizuoto turnyro eroje žaidė ketvirtfinalyje 1998-aisiais, bet tai buvo paskutinis kartas, kai ALBA pateko tarp aštuonių stipriausių komandų Senajame žemyne.
Taigi ilgiausia atkrintamųjų „sausra“ Eurolygoje trunka jau 24 metus – ilgiau, negu šiame pasaulyje gyvena keturi dabartiniai ALBA krepšininkai.
Pagal atkrintamųjų patirtį pirmauja katalonai
Nuo 2004-2005 m. sezono, kai Eurolygoje atsirado ketvirtfinalio etapas, tarp dabartinių turnyro komandų daugiausiai kartų jį pasiekė „Barcelona“ – net 14. Tiesa, tik dukart katalonai žengė iki pat finišo ir laimėjo titulą.
Arčiausiai „Barcos“ yra amžinas jos varžovas Madrido „Real“ ir graikų grandai Atėnų „Panathinaikos“ bei Pirėjo „Olympiakos“ – jie atkrintamosiose žaidė po 13 sykių.
Dviženklį kartų skaičių stipriausių aštuonete buvo ir dar du klubai – Vitorijos „Baskonia“ (12) ir Tel Avivo „Maccabi“ (11).
Maždaug kas antrą sykį į atkrintamąsias patenka turkai – Stambulo „Fenerbahče“ ir Stambulo „Anadolu Efes“ jose žaidė po aštuonis kartus.
Nuo čia galima brėžti brūkšnį ir žvelgti į komandas, kurios ketvirtfinalyje žaidė vos kelis sykius arba išvis nežaidė.
Per pastaruosius metus Ettore Messinos iki vieno Eurolygos favoritų išaugintas Milano „Olimpia“ klubas į ketvirtfinalį nuo 2004-ųjų prasibrovė tik triskart – 2014, 2021 ir 2022 metais.
Tiek pat kartų atkrintamosiose žaidė ir Belgrado „Partizan“, išgyvenęs savo geriausią laikotarpį 2008-2010 m.
Po dusyk ketvirtfinalyje varžėsi Kauno „Žalgiris“ (2018 ir 2019 m.) bei Miuncheno „Bayern“ (2021 ir 2022 m.).
Vos po kartą jose dalyvavo „Monaco“ (2022 m.), Belgrado „Crvena zvezda“ (2016 m.) ir „Valencia“ (2011 m.).
Tuo tarpu Vilerbano ASVEL, Berlyno ALBA ir Bolonijos „Virtus“ šio formato atkrintamosiose varžybose žaidusios nėra.