Aukštaūgio tėtis ir senelis buvo imtynininkai, turėję svajonę, jog Artūras sektų jų pėdomis. Lietuvoje krepšinis yra religija, o Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės įspūdingi laimėjimai nulėmė A.Gudaičio apsisprendimą.
„Kai buvau vaikas, stebėjau tėčio treniruotes, tačiau nepamenu jo kovojančio. Jis būtų norėjęs, kad aš irgi tapčiau imtynininku, bet augdamas pamilau krepšinį. Lietuviškas krepšinis buvo puikus, aistra jam augo sulig kiekviena diena. Tėtis padėjo man išsiugdyti aistrą sportui. Mes turėjome tokį patį tikslą. Noriu jam padėkoti, nes daugeliu atvejų tėvai įprastai verčia sūnus lankyti jiems patinkančią sporto šaką“, – sakė A.Gudaitis.
A.Gudaitis paveldėjo didelį kūną, jėgą bei karingą dvasią.
„Iš tėčio paveldėjau kūno dydį, nėra abejonių, – sakė 26-erių lietuvis. – Perėmiau ir tėčio charakterį, nes jis buvo griežtas. Jis buvo griežtas gerąja prasme, norėjo mane išauklėti tikru vyru, tikru kariu. Tiek mano tėtis, tiek senelis atrodo kaip stiprūs vyrai. Jie buvo sunkiasvoriai imtynininkai. Jie turi stiprių ir didelių žmonių genus“, – pasakojo A.Gudaitis.
Centras iš Lietuvos tapo varžovų siaubu po krepšiu, užsitarnavęs gero blokuotojo bei kamuolių kovotojo reputaciją. „Olimpia“ aukštaūgio teigimu, prie šių savybių daug prisidėjo ir imtynininko kilmė.
Krepšinis ir imtynės turi panašumų.
„Krepšinis ir imtynės turi panašumų. Baudos aikštelėje dėl pozicijos ir atšokusių kamuolių reikia kovoti su dideliais vyrukais, sveriančiais po 110 ar 120 kilogramų. Galima lyginti imtynes su krepšiniu, nors žmonėms taip ir neatrodo. Kitaip tariant, tu privalai būti karys,“ – mintimis dalijosi Gudas.
„Mano senelis Jonas užsiiminėjo graikų-romėnų imtynėmis. Jis buvo labai didelis vyrukas, tačiau gyveno gimtojoje Klaipėdoje, nes buvo didis patriotas. Jis nėra labai kalbus, tad istorijas apie jį girdžiu iš aplinkinių. Koks jis buvo gerbtinas sportininkas, iškovojęs didelių pergalių. Jis buvo gerbiamas visoje Sovietų sąjungoje.
Tėtis sekė senelio pėdomis. Jam buvo lengviau, nes tuomet laikai buvo kitokie, gyvenimas buvo geresnis. Nepriklausomoje Lietuvoje jis laimėjo daugybę šalies čempionatų, nes nereikėjo kautis tokioje didelėje šalyje, kaip Rusija. Jis irgi nešneka daug apie savo sportininko karjerą. Kaip ir su seneliu, apie juos daugiau kalba aplinkiniai“, – pasakojo „Olimpia“ centras.
Jaunesnysis Gudaitis gimė 1993-aisiais, iškart po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Tai buvo sunkūs laikai. Artūras tėtį matydavo retai, nes jam tekdavo suderinti imtynes su kitu darbu, kad galėtų išlaikyti šeimą.
„Tai buvo sunkūs laikai Lietuvai, o imtynininkai uždirbdavo mažai. Norėdamas šeimai suteikti viską, tėtis anksti ryte išeidavo iš namų ir grįždavo labai vėlai vakare. Jis buvo taksi vairuotojas, tuo pačiu buvo pasišventęs ir sportui. Tėčio nematydavau dažnai, bet jis labai stengėsi dėl manęs“, – pasakojo A.Gudaitis.
Vienas dalykų, kurių A.Gudaičio tėtis norėjo išmokyti savo sūnų, tai reikalingų vertybių, norint tapti sportininku.
„Jis mane mokė, kaip būti sportininku ir žmogumi, – sakė A.Gudaitis. – Geras pasirodymas aikštelėje neapibrėžia tavęs kaip gero sportininko. Turite gerbti žmones, kurie kartu dirba komandoje, ar žmones, kurie padeda tapti geresniais. Tai man reiškia labai daug. Aš visada stumiu save į priekį, nes negaliu nuvilti tų, kurie manimi tiki. Tai pagrindinė pamoka, kurią išmokau iš artimųjų, kuri padėjo man susikurti kovotojo mentalitetą. Imtynės yra individuali sporto šaka, tačiau jie turi daugybę vyrukų, padedančių pasiekti viršūnę. Tai yra jų komanda.“
Laikui bėgant, tėtis pradėjo labiau sekti sūnaus žaidimą. Eurolygoje A.Gudaitis debiutavo būdamas 20-ies metų amžiaus ir vilkėdamas Kauno „Žalgirio“ marškinėlius.
Į stipriausio Senojo žemyno kovas lietuvis sugrįžo 2017-aisiais, jau atstovaudamas Milano ekipai jis tapo aukščiausio lygio taškų rinkėju, kamuolių kovotoju ir blokuotuoju. Praėjusį sezoną, kurio jis negalėjo baigtis dėl traumos, A.Gudaitis buvo trečias pagal naudingumo balus visame turnyre, rinkęs po 18,7 per mačą.
Gudaičių šeimyna seka Artūro žaidimą toli iš gimtųjų namų.
„Jie džiaugiasi mano karjera ir labai mane palaiko. Jie pradėjo sekti daugiau mano rungtynių, kai tapau aukšto lygio krepšininku. Dabar artimieji stebi Eurolygos mačus, nes jie domisi krepšiniu, tapo dideliais šio sporto gerbėjais. Mano tėtis taip pat atvyksta į Milaną, tačiau senelis to padaryti negali. Jis yra labai senas“, – užbaigė A.Gudaitis.
