7 proc. tikimybę finišuoti pirmajame dešimtuke į Prancūzijos Rivjerą atsivežęs „Žalgiris“ sulaukė griausmingo maždaug 500 sirgalių palaikymo „Salle Gaston Medecin“ arenoje.
Tačiau jo į puikų žaidimą paversti kauniečiams nepavyko.
Jie strigo atletiškų ir didelių „Monaco“ kūnų miške ir per pirmas beveik aštuonias rungtynes minutes sukrapštė vos 4 taškus – visus juos pelnė Dovydas Giedraitis.
Žalgiriečius antrajame kėlinyje išjudino žemas penketas su Brady Maneku vidurio puolėjo pozicijoje ir Arnu Butkevičiumi bei Edgaru Ulanovu kraštuose, pelnęs 10 taškų per tris minutes, bet greitai galimybės leisti tokią sudėtį A.Trinchieri neteko.
Bandydamas apsiginti prieš „Monaco“ žvaigždę Mike'ą Jamesą A.Butkevičius nesėkmingai nusileido ant žemės ir skausmingai kryptelėjo dešinę čiurną, kone iškart prašydamas keitimo.
Arnas kurį laiką sėdėjo ant suolo nusiavęs batą, o vėliau paliko aikštę ir iškeliavo į rūbinę. Iš jos puolėjas grįžo tik po keliasdešimties minučių, bet jau persirengęs ir be žaidybinės aprangos.
Vieno pagrindinių karių netekęs „Žalgiris“ daužė lanką netaikliais tritaškiais, kol ketvirtojo kėlinio viduryje įkrito į 15 taškų duobę – 46:61.
Daugiausiai Keenano Evanso ir Kevarriuso Hayeso pastangomis kauniečiai bandė grįžti ir netgi sumažino skirtumą iki 3 taškų, bet tyčia baudą bandęs pramesti Brady Manekas pažeidė taisykles, „Monaco“ išvengė žalgiriečių baudų taktikos ir išsaugojo trapią pergalę – 69:66.
„Skaudu, – po nesėkmės sakė „Žalgirio“ treneris. – Tikiu, kad kovėmės. Žaidėme prieš labai gerą, atletišką komandą, kuri mums neparanki. Trumpai tariant, norint laimėti prieš „Monaco“, turime pataikyti laisvus metimus. Prametėme tokių labai daug. Buvo sudėtinga įsiveržti į baudos aikštelę dėl Browno, Motiejūno ir kitų aukštų ir atletiškų žaidėjų. Kaip matote, Kemba Walkeris ir Yakuba Ouattara nežaidė, tad jų tikslas buvo aikštėje laikyti kuo aukštesnius ir atletiškesnius krepšininkus.
Jaučiu, kad pralaimėjome rungtynes pirmame kėlinyje, kai pritrūkome charakterio, o jie mus suvalgė. Tai sukėlė problemų visoms rungtynėms. Žaidžiant svečiuose prieš tokią gerą komandą visą laiką atsilikti yra sudėtinga. Tačiau mano komanda atidavė viską, nors pritrūkome kelių geresnių individualių pasirodymų.
Esu liūdnas dėl savo žaidėjų, nes svajojau, kad per paskutines rungtynes dar būtume lenktynėse. Liūdžiu dėl mūsų sirgalių, kurie vėl buvo neįtikėtini.
Esu liūdnas dėl savo žaidėjų, nes svajojau, kad per paskutines rungtynes dar būtume lenktynėse.
Bet sirgaliai turėtų didžiuotis žaidėjais, nes jie atidavė viską. Ko dar gali prašyti? Negali badyti pirštais į žaidėjus ir prašyti, kad jie pataikytų laisvus metimus. Aikštėje jie juk žaidžia prieš oponentus, be to, veikia pasitikėjimo, emocijų faktoriai. Ne viskas visada vyksta taip, kaip tikiesi.
Dabar norime kuo geriau sužaisti paskutines rungtynes savų sirgalių akivaizdoje prieš geriausią Europos komandą. Manau, kad esame tai skolingi savo sirgaliams ir patiems sau. O tada persigrupuosime ir bandysime laimėti LKL titulą.“
Ilgam pokalbiui su Lietuvos žiniasklaida stabtelėjęs A.Trinchieri kalbėjo ir apie nuvylusį Lauryną Birutį, pridarytą Keenaną Evansą, laukiantį pokalbį su Brady Maneku ir galimai sunkią Arno Butkevičiaus traumą.
– Ar didelį faktorių šiose rungtynėse suvaidino žaidėjų nervingumas?
– Tai nebuvo pagrindinis faktorius. Nervingumas visada yra svarbus. Jis veikia ir jus. Juk ne tas pats, ar būni su žmona, ar darbe. Tikiu, kad turėjome pradėti rungtynes kitaip. Pernelyg juos gerbėme, buvome per kuklūs. Atvažiavome čia tam, kad laimėtume, bet jie suvalgė mus pirmajame kėlinyje. Manau, kad D-Mo žaidė neįtikėtinai pirmajame kėlinyje ir uždavė jiems toną, o tada ir prasidėjo nervingumas. Tačiau pagrindinė problema buvo ta, kad buvo per kuklūs ir neturėjome charakterio, jog laimėtume Monake prieš tokią gerą komandą.
– Laurynas Birutis sužaidė tik 3 minutes. Kodėl?
– Niekada nekaltinu vieno žaidėjo. Esu labai nusivylęs jo požiūriu, bet jis sužaidė labai daug gerų rungtynių. Tai jam bus pamoka, nors ir skaudi. Mačiau, kad jis ne savas, labai stresavo, tad nusprendžiau juo nesiremti. Niekas nėra svarbesnis už komandą. Neturiu siuntinėti žinučių žaidėjams, bet mums reikia jo geresnio ir stabilesnio žaidimo. Jis pradėjo rungtynes prieš Motiejūną, tad turi suprasti, kad laimėti tokias rungtynes gali per individualias dvikovas.
Manau, kad žaidėme puikiai prieš Mike'ą Jamesą, leidome jiems įmesti tik 69 taškus, bet tai mums kainavo labai daug energijos – rotavome, spaudėme juos, vėl rotavome, o tada mums reikėjo, kad darbą užbaigtų aukštaūgis, kuris statytų užtvaras, atkovotų kamuolius, blokuotų metimus.
Problema su Biru yra tai, kad jis jautriai reaguoja į klaidas. Jis pradėjo blogai ir nebegalėjo sugrįžti. Jau esu matęs tai prieš tai, tad stengiausi žaisti su žemesniu penketu, išplėsti aikštę ir pataikyti. Tačiau niekada neturėtume badyti pirštais į vieną žaidėją. Jis žaidė blogai, bet prieš tai turėjo puikių rungtynių. Rytoj jau bus kita diena.
Tai jam bus pamoka, nors ir skaudi.
– Keenanas Evansas užbaigė rungtynes su 17 taškų, bet turėjo vieną prasčiausių sezono vakarų pataikymo prasme (5 iš 16). Su kokiais barjerais žaisdamas prieš „Monaco“ susidūrė jis?
– Johnas Brownas, Alpha Diallo, Jaronas Blossomgame'as – atletiški, dideli. Problema tame, kad jis buvo per vienišas. Mums reikėjo dar vieno gynėjo, kad jam padėtų. Jie gynėsi prieš jį su daugybe žaidėjų, tad reikėjo, kad į priekį žengtų kuris nors kitas žaidėjas. Giedraitis darė tai pirmajame kėlinyje, bet tada... Tai turėjo būti rungtynės, kai Keenanas atlieka 10 rezultatyvių perdavimų, o visi kiti gynėjai pelno po 10-12 taškų. Lekavičius nepelnė.
– Nebeturite šansų patekti į įkrintamąsias. Kokią pagrindinę žinutę po rungtynių ištransliavote savo žaidėjams?
– Jau sakiau – esu liūdnas dėl jų, dėl sirgalių, bet žinau, kas laukia. Didžiuojuosi tuo, kaip jie kovėsi iki pat pabaigos. Niekada nepasidavėme, nors nesužaidėme gerų rungtynių, nesulaukėme gerų individualių pasirodymų. Vis dėlto laikėmės rungtynėse, tad žaidėjai turėtų aikštę palikti iškeltomis galvomis. Atidavėme viską, bet to neužteko, kad laimėtume.
Tačiau pirmas dalykas, kurį išmokau atvykęs į Kauną, tai kad sirgaliai nori, jog mes kautumės. O mes ir kovėmės ir pat pabaigos. Kai kurios kitos komandos galbūt palūžtų po Jordano Loydo metimo, kai jų persvara išaugo iki 15 taškų, po Mike'o Jameso metimo žaidžiant vienas prieš vieną, bet mes toliau kovėmės, sugrįžome. Tačiau visada žaidi prieš kitą komandą, tad ne viskas priklauso nuo mūsų.
– Ar situacijoje, kai Brady Manekas tyčia prametė baudą, buvo nesusikalbėta tarpusavyje?
– Aš supratau, bet manau, kad apie tai turėtume pasikalbėti rytoj. Jis bandė mesti į lanką ir susigrąžinti kamuolį. Prašiau jo pramesti, bet jis prametė netinkamu būdu. Tai geriausias paaiškinimas, kurį dabar galiu duoti.
– Galbūt taip nutiko dėl to, kad Brady yra amerikietis ir nėra susipažinęs su europietiškomis taisyklėmis?
– Jis – labai protingas žmogus. Jis bandė, bet jam nepavyko. Dar nesikalbėjau su juo ir nemanau, kad turėčiau tai pabrėžti dabar. Galėsime apie pasikalbėti šeštadienį ar sekmadienį, nes noriu suprasti. Bet jei kas nors mano, jog dėl to pralaimėjome... Taip tikrai nebuvo.
Apie tai turėtume pasikalbėti rytoj.
– Kas nutiko Arnui Butkevičiui?
– Tai – prasta trauma. Jis stipriai kryptelėjo čiurną. Labai stipriai.
– Antrajame kėlinyje sėkmingai išnaudojote žemą penketą su Brady Maneku centro pozicijoje, bet tuomet praradote vieną jo dalių A.Butkevičių. Ar galėjo rungtynės pasisukti kitaip, jei būtumėte turėjęs tokį penketą antroje pusėje?
– Tikrai taip. Bet prašiau savo žaidėjų neturėti pasiteisinimų, tad nesiteisinsiu ir aš.
