63-ejų J.Bertomeu kalbėjosi su Barselonos naujienų portalu „2Playbook“.
„Mes suformavome šią lygą, o aš ją palikau po 22 metų, – teigė katalonas. – Tikiu, kad mes sukūrėme lygą, keisdami tada buvusią realybę. Yra daug pozityvių ženklų, žvelgiant į priekį.
Bet svarbiausia, kad krepšinį padarėme globalų. Anksčiau jis buvo matomas kaip vietinis produktas. Žinojai, kada žaidžia tavo mėgstama komanda ir tiek. Klubai nebuvo sujungti, tačiau 22 metus jie dirbo kaip viena grupė, priiminėjo sprendimus. Pirmiausiai mus rodė per televiziją septyniose šalyse. Dabar Eurolyga yra prieinama daugiau nei 200 valstybių, lankomumo vidurkis kilo nuo 2000 iki 9000 sirgalių.
Nuo to sezono, kuomet pasirašėme sutartį su IMG (2015 m.), perėjome nuo 36 mln. eurų iki 100 mln. eurų biudžeto man pasitraukiant. Sukūrėme savo identitetą.“
J.Bertomeu pasakojo, kad, paliekant FIBA struktūrą 2000-aisiais, laikai buvo labai sunkūs.
„Perėjome politinį spaudimą, su kuriuo tvarkytis teko man. Pasiūlėme kai ką unikalaus, turnyrą, atskirtą nuo nacionalinių federacijų. Bet klubai priėmė šią verslo riziką“, – sakė buvęs Eurolygos vadovas.
„Tapti vieninga grupe buvo iššūkis. Europa nėra kaip JAV, kur visi dirba vienoje rinkoje. Čia mes turime daug kultūrų, daug skirtingų valdymo ir nuosavybės formų. Komandos kalba tarpusavyje, dalinasi informacija. Prisitaikymas prie kiekvienos valstybės ir kiekvienos kultūros – vienas svarbiausių pasiekimų“, – konstatavo J.Bertomeu.
Jis pasakojo, kad finansinio sąžiningumo taisyklės, įvestos 2015-aisiais, nebuvo sudėtingos.
„Kai tai buvo pritaikyta, niekur kitur Europoje tai neegzistavo. Komandos dažnai skundžiasi, kad jie išleidžia daug, o lyga duoda mažai. Tačiau duomenys rodo kitaip. Komandos paaugo 18 proc., pati lyga – net 70 proc.
Kai kurios komandos norėjo ir nori laimėti bet kokia kaina. Štai kodėl jie reikalauja išlaidų be apribojimų. O tai nulemia išlaidavimą, nepaisant pajamų. O tuomet klubai skundžiasi, kad lyga esą turėtų išdalinti daugiau pinigų vietoje to, kad tiesiog patys bandytų sutilpti į savo biudžetus“, – sakė J.Bertomeu.
Jis pripažino, kad yra galimybė Eurolygai plėstis į tokias rinkas kaip Jungtinių Arabų Emyratų.
„Yra ir baimė. Ir bijoti tu turi“, – sakė 63-ejų specialistas.
„Tikiu, kad tai buvo baimė, – sakė J.Bertomeu apie savo darbų pabaigą, omenyje turėdamas klubus, o ne save. – Jei yra pasiekiama aklavietė, nors tikiu, kad jos nebus, tai įvyks ne dėl klubų skirtingumo, kuris tikrai yra, o dėl baimės. Yra tam tikra baimė priimti reikalingus sprendimus. Kaip, pavyzdžiui, sąžiningos išlaidos. Kol kas visi sprendimai buvo priimti bendru nutarimu, be balsavimo.“
„Atrodo, kad kai kurie vadybininkai bijo labiau nei savininkai“, – tęsė J.Bertomeu.
Katalonas dėstė, kad, kuomet Eurolyga buvo stipri, FIBA nebūtų turėjusi minčių kurti savo turnyrą.
„Eurolyga turi įvertinti FIBA pasiūlymus. Kaskart, kai kalbėjome, niekada negavome gero ekonominio pasiūlymo“, – teigė buvęs Eurolygos vadovas.
Ar J.Bertomeu optimistiškas dėl Eurolygos ateities?
„Ne, nes be klubų vienybės niekas nenutiks. Kai trūksta pasitikėjimo savimi, nepadarysi nieko teisingo“, – apie lygos ateitį sakė J.Bertomeu.
