| Ketvirtadienis | Eurolyga | „Baskonia“ – „Žalgiris“ | 21:30 | Vitorija |
Iki „Žalgirio“ rungtynių su „Baskonia“ likus maždaug savaitei, Vitorijoje buvo likę maždaug penkios nakvynės vietos, kurias „Booking.com“ lankytojai įvertino mažiausiai septynetu.
Kai kurių jų viešbučiais pavadinti liežuvis nesivertė. Maždaug 100 eurų vertės pasirinkimas už dvi naktis tebuvo kambarys su vonia daugiabutyje, kuriame vietinė Vitorijos kompanija nuomojo kambarius.
Tragiška garso izoliacija, tik lengvai šildantis radiatorius ir rūkalų tvaikas neatitiko to 8,4 įvertinimo, kuris degė „Booking.com“ svečių rekomendacijų kategorijoje.
Tiesiogiai pasiekti Vitoriją iš Lietuvos galima tik skrendant užsakomuoju reisu su „Žalgiriu“. Vienintelis kitas sprendimas – skrydis su persėdimu į Bilbao, iš kurio iki Vitorijos reikia dardėti autobusu dar apie valandą.
Vitorijoje-Gasteise ir jo apylinkėse gyvena apie 250 tūkst. žmonių, t.y. keliomis dešimtimis tūkstančių mažiau nei Kaune. Pats miestas sugrūstas dar siauriau nei Kaunas – vietovės plotas yra perpus mažesnis nei antro didžiausio Lietuvos miesto.
Tai nėra Stambulas, Berlynas, Madridas, Londonas, Milanas, Barselona, Paryžius ar Atėnai – turistų traukos centrai, kuriuose pastarąjį dešimtmetį vyko Eurolygos finalo ketverto varžybos.
Tačiau būtent Vitorijoje gegužės 17-19 dienomis vyks Eurolygos finalo ketverto kovos.
„Tai buvo kaip per perkūnas iš giedro dangaus, – neslėpė „Baskonia“ organizacijoje jau šeštą sezoną skaičiuojantis lietuvis Tadas Sedekerskis. – Niekas nesitikėjo, kad čia kažkada bus finalo ketvertas.
Vitorijoje lyg ir trūksta viešbučių, artimo oro uosto, o miestas nėra pats didžiausias. Bet, manau, žmonių meilė krepšiniui tai kompensuos ir visi supras, kad Eurolyga nesuklydo pasirinkdama Vitoriją kaip finalo ketverto šeimininkę.
Manau, viskas bus super ir tikrai nieko netrūks.“
„Kai organizuoji finalo ketvertą, reikia atsižvelgti į du svarbius faktorius, – pasakojo Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu. – Kartais turime priimti strateginius sprendimus, kai savo projektus turime atvesti į mums reikiamas rinkas.
Finalo ketvertas bent po du kartus vyko Paryžiuje, Londone ar Berlyne ir galėjo susidaryti įspūdis, kad jis tolo nuo tokių miestų kaip Vitorija. Tačiau kartais turime priimti sprendimus grąžos atžvilgiu. Kartais turime sugrįžti į savo krepšinio bendruomenes, tokias kaip Belgradas pernai ar Vitorija šiemet.
Vitorija ir baskų kraštas turi nuostabias krepšinio tradicijas ir nusipelnė įvertinimo.“
Per sportą – langas į pasaulį
Vos įžengus į Vitoriją pro autobusų stoties duris, miesto svečius pasitinka iškabos su krepšinio reklamomis.
„2019-ieji – krepšinio metai“, – skelbia vėliavėlės ant stulpų.
„Žalgirio“ viešnagės Vitorijoje metu kaip tik organizuojamas Ispanijos Karalienės taurės varžybos. Lietuvoje tokios sulaukė tik kelių šimtų žiūrovų dėmesio „Siemens“ arenoje, o čia tai rimtas renginys.
„Baskonia“ klubui jau šeštą sezoną atstovaujantis Tadas Sedekerskis pasakoja, kad vietiniai labai mėgsta tokius sporto renginius, todėl tikrai užsuks pasižiūrėti moterų kovų dėl svarbaus Ispanijos trofėjaus.
Centrinėje Vitorijos miesto aikštėje Eurolygos finalo ketverto ženklą #F4GLORY užgožia Karalienės taurės turnyro fanų zona. Aplink ją zuja spiečiai žmonių.
Mieste – neįprastai šilta saulė, termometro stulpelius auginanti iki 20 laipsnių. Tad centrinėse senamiesčio gatvėse beveik nėra laisvų staliukų.
Vitorijai pavyko įtikinti Eurolygą. Tai rodo, kad ir mes galime tą padaryti.
„Gal čia dėl to, kad geras oras ir visi nori išeiti į lauką. Bet čia žmonės irgi mėgsta nesėdėti namie ir vaikščioti po barus, gerti vyną, alų. Jie mėgsta mėgautis gyvenimu, – vietinių kasdienybę 24sek perteikė T.Sedekerskis. – Taip pat tai yra miestas, kuris gyvena krepšiniu. Kaip mes, lietuviai, mylime krepšinį, taip Vitorijoje jis čia taip pat labai mylimas.
Miestas nedidelis ir stebuklų nesitikėkite. Bet Vitorija tikrai gyvens finalo ketverto dvasia.
Žmonės čia išprotėję dėl krepšinio ir tai bus viena didelė fiesta. Vitorija pasirūpins, kad šventė būtų graži.“
Vitorija visada garsėjo kaip krepšinio ir džiazo regionas. „Baskonia“ yra viena Eurolygos projekto iniciatorių, o būtent šiame baskų krašte vyksta vienas didžiausių džiazo festivalių visame pasaulyje.
Tačiau šalia tokių baskų didmiesčių kaip Bilbao ar San Sebastianas, Vitorija visada buvo tarsi jų mažoji sesutė, nesulaukusi tokio finansinio ir turistų dėmesio.
Vitorijos krepšinio žurnalistas Natxo Mendaza 24sek pasakojo, kad miestas po truputį lenda iš kiauto. Pastaraisiais dešimtmečiais Vitorija buvo gerokai apleidusi vietovės populiarinimą, o prie to prisidėjo ir teroristiniai išpuoliai, kuriais garsėjo baskų kraštas. Tačiau situacija po truputį keičiasi.
„Mano nuomone, sportas – didžiąja dalimi krepšinio klubas „Baskonia“ ir kažkuriuo aspektu futbolo komanda „Alaves“, Vitorijai atvėrė langą į platųjį pasaulį, – samprotavo N.Mendaza. – Mano akimis, būtent per sportą Vitorija pradėjo suvokti, ką galima pasiekti svajojant apie didžiausius dalykus.
Eurolygos finalo ketvertas yra didžiausias Vitorijoje organizuotas renginys. Visi labai palaiko šią iniciatyvą.
Nors daugelis abejoja dėl viešbučių trūkumo ir prasto susisiekimo, manau, kad finalo ketvertas čia bus labai geras.“
Kiek kainuoja surengti finalo ketvertą?
Eurolygos finalo ketverto varžybos Vitorijoje svečiuosis ne tik dėl krepšinio tradicijų ir „Baskonia“ prezidento Jose Antonio Querejetos įtakos Europos krepšinyje. Prie šio projekto smarkiai prisidėjo Vitorijos ir viso baskų regiono valdžia.
„El Diario“ praneša, kad sėkmingos derybos su Eurolyga Vitorijai kainavo 4 milijonus eurų.
Esą ši suma bus išmokėta trimis dalimis. Baskų krašto kultūros ir sporto departamentas iš 9 mln. tokiems projektams numatyto biudžeto atseikės 1,5 milijono eurų. Vitorijos valdžios kontroliuojama regiono plėtros struktūra investuos dar 1,5 mln., bet šią sumą dalimis iki galo išmokės iki kovo mėnesio. O pati Vitorijos valdžia įneš 1 milijoną eurų.
Pasitelkusi užsienio konsultantus Vitorijos valdžia paskaičiavo, kad ateityje finalo ketverto varžybos jiems atneš 40-50 milijonų eurų.
Pagrindinis argumentas – turnyro transliacijos 179 valstybėse ir žurnalistų srautas iš maždaug 32 pasaulio valstybių.
Eurolygos konsultantai apskaičiavo, kad pernai Belgrade vykęs finalo ketvertas atsipirko 14,4 mln. eurų. Į šią sumą įėjo kelionės išlaidos, nakvynės viešbučiuose, maitinimas ir gėrimai, suvenyrai.
50 proc. finalo ketverto svečių viešėjo Belgrade keturias ir daugiau dienų, o net 86 proc. jų rekomenduotų Belgradą savo draugams kaip kelionės tašką.
Tiesa, pavyzdžiui, 2017-aisiais Stambule vykęs finalo ketvertas atsipirko tik 8,7 mln. eurų.
„Neoficialiais skaičiavimais, Eurolygos finalo ketvertas atsiperka maždaug tris kartus, – 24sek pasakojo „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas. – Kadangi rungtynės vyksta penktadienį ir sekmadienį, žmonės atvyksta į miestą ketvirtadienį ir išvažiuoja pirmadienį.
Reiškia, penkias dienas būna užimti visi viešbučiai, pilnos kavinės, mieste laiką leidžia mažiausiai 10 tūkstančių svečių. Tai nežmoniškai dideli pinigai.“
Ko trūksta Kaunui?
Kaunas negalėjo konkuruoti su tokiomis rinkomis kaip Stambulas, Berlynas, Madridas ar Milanas, tačiau Belgrado ir Vitorijos pavyzdžiai rodo, kad Eurolyga linkusi eksperimentuoti su tokiais nykštukais kaip Kaunas.
Tiesa, dar prieš 2018-2019 m. sezoną 24sek kalbintas Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu pasakojo, kad Kaunas turi keletą esminių trūkumų.
„Kaunas turi puikią areną, bet turi kitų silpnybių. Tikiu, kad jos bus išspręstos ir Kaunas bus pasiruošęs priimti finalo ketvertą“, – prieš sezono pradžią kalbėjo katalonas, pažymėjęs, jog Kaunui labai trūksta viešbučių, kurių neužtenka priimti tūkstančių svečių.
Kalbama, kad Kaune artimiausiais metais turėtų išdygti keturi nauji viešbučiai. Tačiau P.Motiejūnas 24sek teigė, jog Kaunas, kaip finalo ketverto organizatorius, neišvengiamai turėtų prašyti ir Vilniaus pagalbos. Būtent sostinėje būtų galima apgyvendinti dalį atvykėlių, ypač – VIP svečius penkių žvaigždučių viešbučiuose.
„Ta valandos trukmės kelionė iš Vilniaus į Kauną nėra ilga. Kituose Europos miestuose tiek užtrunka kelionė per kamštį“, – samprotavo P.Motiejūnas.
J.Bertomeu negalėjo atsakyti, kada Kaunas bus pasirengęs priimti Europos krepšinio elitą, bet Vitorijos pavyzdys rodo, kad su Eurolyga galima ieškoti kompromiso.
„Svarbiausia yra teikti paraišką organizuoti finalo ketvertą – prašyti ir derėtis, – neslėpė P.Motiejūnas. – Mes esame panašūs į Vitoriją tuo, kad mums irgi trūksta viešbučių. Vitorijai pavyko įtikinti Eurolygą. Tai rodo, kad ir mes galime tą padaryti.“
„Žalgirio“ vadovas pastebėjo, kad finalo ketverto varžybos turi būti ne klubo, o miesto savivaldybės ir valstybės iniciatyva.
„Lietuvos atveju, tai tik visi kartu galime suorganizuoti tokias varžybas – reikia ir miesto, ir vyriausybės paramos, – tikino P.Motiejūnas. – Tai grynai valstybės ir miesto noras panaudoti sporto renginį šalies ir miesto populiarinimui. Klubas iš to neturi jokios naudos – nei finansinės, nei žaidybinės.“
P.Motiejūnas pastebėjo, kad kuriamos naujos vyriausybinės iniciatyvos renginių organizavimo paramai skirstyti. Praėjus rinkimų bumui, P.Motiejūnas siūlo visiems sėsti ir kalbėtis apie galimas finalo ketverto varžybas Kaune.
„Yra ir miesto, ir premjero palaikymas, bet jis dar neišsirutulioja į kažką. Dabar labiausiai reikia stabilumo“, – rinkimų pabaigos laukia „Žalgirio“ direktorius.
„Žalgirio“ krepšininkai ketvirtadienio vakarą apšildys Eurolygos finalo ketverto sceną.
„Baskonia“ ilgai gyveno finalo ketverto varžybų idėja ir todėl prieš septynerius metus renovavo areną, kuri dabar krepšinio renginiuose talpina iki 15,7 tūkst. žiūrovų.
Kaunas tam jau turi pastatytą ir Eurolygos rekordus mušančią „Žalgirio“ areną.
Gerų įrankių yra, o Vitorijos pavyzdys rodo, kad mažieji miestai turi svajoti apie didingus ir kartais, atrodo, nepasiekiamus projektus.
