Didžiąją rungtynių dalį pirmavęs, tačiau paskutinėmis akimirkomis subyrėjęs „Žalgiris“ nusileido Izraelio klubui 81:88 ir pirmą kartą nuo gruodžio turi neigiamą pergalių ir pralaimėjimų balansą Eurolygoje – 15-16.
Po skaudžios nesėkmės žalgiriečiai ir Kauno komandos sirgaliai jau susitaikė su tuo, kad Eurolygos ketvirtfinalyje jų komanda šiemet nežais.
Taip ir atsitiks, nebent susiklostys scenarijus, dar labiau neįtikimas nei 2018-2019 m. reguliariojo sezono finišas, kai „Žalgiris“ įšoko į ketvirtfinalį laimėjęs šešis kartus iš eilės.
Iki 11-osios vietos Eurolygoje nusileidęs „Žalgiris“ likus trims turams jau prarado viltis pagauti šešias komandas – bent 19 pergalių turinčias „Barcelona“, Maskvos CSKA, Stambulo „Anadolu Efes“, Milano „Olimpia“, Miuncheno „Bayern“ ir Stambulo „Fenerbahče“.
| 1. | „Barcelona“ | 23-8 |
| 2. | CSKA | 20-10 |
| 3. | „Anadolu Efes“ | 20-11 |
| 4. | „Olimpia“ | 19-12 |
| 5. | „Bayern“ | 19-12 |
| 6. | „Fenerbahče“ | 19-12 |
| 7. | „Real“ | 18-13 |
| 8. | „Zenit“ | 17-13 |
| 9. | „Baskonia“ | 17-14 |
| 10. | „Valencia“ | 17-14 |
| 11. | „Žalgiris“ | 15-16 |
„Žalgiris“ negali aplenkti ir Madrido „Real“, kuris, nors ir turi 18 pergalių, t.y. trimis daugiau už kauniečius, Lietuvos čempionus yra įveikęs abu kartus ir žemiau už M.Schillerio vyrus jau nefinišuos. Tiesa, kad išsipildytų neįtikėtinas „Žalgirio“ išsigelbėjimo scenarijus reikia, jog „Real“ dar laimėtų bent kartą ir nesurinktų su kauniečiais vienodo pergalių skaičiaus.
Atmetus septynias minėtas komandas, Eurolygos ketvirtfinalio paveiksle lieka tik viena vieta, į kurią realiai pretenduoja trys komandos – Sankt Peterburgo „Zenit“, Vitorijos „Baskonia“ ir „Valencia“.
Visos jos turi po 17 pergalių, tačiau Rusijos klubui dar liko sužaisti ketverias, o Ispanijos komandoms – po trejas rungtynes.
Dėl vietų atkrintamosiose kovojančių komandų tvarkaraščiai
- Madrido „Real“: „Anadolu Efes“ (namuose), „Olympiakos“ (namuose), „Fenerbahče“ (išvykoje);
- Sankt Peterburgo „Zenit“: CSKA (namuose), ASVEL (namuose), „Maccabi“ (namuose), „Panathinaikos“ (namuose);
- Vitorijos „Baskonia“: „Panathinaikos“ (išvykoje), „Anadolu Efes“ (namuose), „Valencia“ (išvykoje);
- „Valencia“: „Olympiakos“ (namuose), ALBA (išvykoje), „Baskonia“ (namuose);
- Kauno „Žalgiris“: ALBA (namuose), „Bayern“ (išvykoje), „Panathinaikos“ (namuose).
Kad stebuklingas „Žalgirio“ scenarijus virstų realybe, kauniečiai negali surinkti vienodai pergalių su komandomis, prieš kurias neturi tarpusavio rungtynių pranašumo.
Tai reiškia, jog tiek „Zenit“, prieš kurią žalgiriečiai suklupo abu sykius, tiek „Valencia“, kurią „Žalgiris“ įveikė 1 tašku, bet pralaimėjo 11, privalo nebelaimėti nė vienų rungtynių.
Vienintelė komanda, prieš kurią „Žalgiris“ turi tarpusavio pranašumą, yra „Baskonia“ – namuose M.Schillerio kariai laimėjo 92:73, o svečiuose nusileido baskams 68:81. Tai reiškia, kad su jais „Žalgiris“ gali surinkti vienodai pergalių ir tokiu atveju likti aukščiau.
Kauniečių išsigelbėjimo scenarijuje privalu ir tai, kad „Baskonia“ įveiktų ne ką kitą, o „Valencia“, prieš kurią žais paskutiniame sezono ture.
Jei baskai pralaimės likusius du mačus, o „Zenit“ ir „Valencia“ suklups per visas likusias savo rungtynes, „Žalgiriui“ teliks padaryti tai, kas priklauso nuo jų pačių – nugalėti Berlyno ALBA, Miuncheno „Bayern“ ir Atėnų „Panathinaikos“ komandas.
Vis dėlto toks scenarijus gali subliukšti bet kuriai iš jame dalyvaujančių penkių komandų sužaidus ne taip, kaip reikia.
Jei taip ir atsitiks, „Žalgiris“ pirmą kartą nuo 2016-2017 m. sezono liks be Eurolygos ketvirtfinalio serijos.
Neįtikėtino „Žalgirio“ išsigelbėjimo scenarijaus sąlygos
- „Žalgirio“ pergalės prieš ALBA, „Bayern“ ir „Panathinaikos“;
- Bent viena „Real“ pergalė;
- Visi keturi „Zenit“ pralaimėjimai;
- Visi trys „Valencia“ pralaimėjimai;
- „Baskonia“ pergalė prieš „Valencia“ ir pralaimėjimai prieš „Panathinaikos“ ir „Anadolu Efes“.
