2012-aisiais antrajame šalies mieste vyko nemažai ir kauniečiams, ir visai šaliai svarbių – ir džiugių, ir nelaimėmis pasibaigusių – įvykių: metų pradžioje Kauną supurtė korupcijos skandalas – STT suėmė vicemerą Kęstutį Kriščiūną ir dar kelis savivaldybės įmonėse dirbusius asmenis, įtariamus piktnaudžiavus tarnybinę padėtimi; girtų jaunuolių konfliktas baigėsi tragedija – buvo padegtas butas Šilainių devynaukštyje, žuvo žmogus; Nemuno saloje surengtą Deltuvos mūšio, kuriame susirėmė Napoleono ir Rusijos imperijos kariuomenės, inscenizaciją stebėjo apie 70 tūkst. žmonių; Kauno „Žalgiris“, pastaraisiais metais nedžiuginęs pergalėmis Eurolygoje, šį sezoną pradėjo rekordu – laimėjo net 5 mačus iš eilės; senasis avarinės būklės Panemunės tiltas tapo istorija – jis buvo susprogdintas; po keturis metus užtrukusios rekonstrukcijos, atidaryta Kauno valstybinio dramos teatro Didžioji scena.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kęstutis Kriščiūnas |
Politikas įtariamas korupcija
Spalio 16 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir turto iššvaistymo, sulaikė Kauno vicemerą socialdemokratą 42 m. Kęstutį Kriščiūną. Taip pat buvo sulaikyta jo visuomeninė padėjėja bendrapartietė Zita Zalagėnaitė, Kauno miesto savivaldybei priklausančių įmonių vadovai: Tomas Pilvinis („Panemunės butų ūkis“) ir Algimantas Puidokas („Automobilių stovėjimo aikštelės“).
Įtariama, kad neteisėtai buvo naudojamos savivaldybei priklausančių įmonių lėšos. Visų sulaikytųjų darbo vietose buvo atliktos kratos, krata atlikta ir Z.Zalagėnaitės gyvenamojoje vietoje. Splaio 26 d. K.Kriščiūnas atleistas iš vicemero pareigų, o vėliau sustabdė ir savo narystę socialdemokratų partijoje.
Buvęs Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas įtariamas padėjęs partijos bendražygei už savivaldybės pinigus suremontuoti butą. Be to, K.Kriščiūnas esą neteisėtai nurodė T.Pilviniui nupirkti jo asmeniniam automobiliui keturias naujas žiemines padangas, akumuliatorių, suremontuoti jo asmeninį automobilį, o išlaidas apmokėti iš bendrovės sąskaitos. K.Kriščiūnas jam pateiktus kaltinimus neigia.
Dirbdamas vicemeri K.Kriščiūnas kuravo aplinkos gerinimo ir ekologijos sritis, ekonominę plėtrą ir investicijas, miesto ūkio klausimus, vykdė savivaldybės turto ir statybų priežiūrą, urbanistikos ir architektūros bei verslo skatinimo ir sąlygų verslo plėtrai sudarymo sritis.
Byla iš esmės turėjo būti pradėta nagrinėti gruodžio 4 d., tačiau į posėdį neatvykus trims iš penkių kaltinamųjų gynėjams ir vienai iš kaltinamųjų, byla iš esmės nagrinėti pradėta nebuvo. Bylos nagrinėjimas numatytas sausio 21 dieną.
Kauno apygardos teismo sprendimu, kurį gruodžio 4 d. patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas, buvo atmestas prokuratūros skundas, kuriuo prašyta toliau taikyti K.Kriščiūnui nušalinimą nuo veiklos savivaldybės taryboje.
15min.lt skaitytojo nuotr./Įvykio vietoje |
Gaisras Šilainių devynaukštyje
Pragarišką kovo 25-osios naktį Šilainių gyventojai dar ilgai prisimins su siaubu. Apie 3 val. ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą Baltų pr. 27-ajame devynaukštyje. Atvira liepsna degė 7-ajame aukšte esantis butas, kurį nuomojosi triukšmingai naktimis pasilinksminti mėgę jaunuoliai.
Gelbėdamiesi nuo liepsnų, žmonės šokinėjo pro balkonus. Išsigelbėti pavyko ne visiems. Per gaisrą žuvo 19 m. jaunuolis, kuris bandė slėptis vonios kambaryje. Keturiems jaunuoliams nustatytos politraumos, septyni žmonės apsinuodijo smalkėmis, lengvai nudegė. Iš viso per gaisrą nukentėjo 11 bute buvusių asmenų, iš namo buvo evakuoti 38 asmenys.
Netrukus paaiškėjo, kad butas buvo padegtas. Per anksčiau kilusį konfliktą buvo sumuštas septyniolikmetis, kuris pasiskundė savo broliui. Pasitelkę dar kelis draugus, jie nusprendė atkeršyti padegdami butą, kuriame linksminosi kompanija jaunuolių, tarp kurių buvo ir nepilnamečio skriaudikas. Atidarius duris, į vidų buvo šliūkštelėta degaus skysčio ir įžiebta ugnis. Tyčiniu padegimu įtarti penki asmenys, vienas jų tebesislapsto nuo teisėsaugos.
Tragiškas gaisras Šilainiuose dar kartą apnuogino seną skaudulį – ugniagesių automobiliams prasibrauti pro sausakimšai mašinų užstatytus daugiabučių kiemus dažnai yra misija neįmanoma. Skaudi problema visiems žinoma, daug kartų diskutuota, tačiau efektyvių sprendimų iki šiol nėra padaryta.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Mūšio akimirkos |
Įspūdinga mūšio inscenizacija
Priešpaskutinį birželio savaitgalį Kaune vykęs gyvosios istorijos festivalis „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“ pranoko visų – tiek ir dalyvių, tiek ir žiūrovų – lūkesčius. Tris dienas senamiestyje ir Laisvės alėjoje tvyrojo XIX a. atmosfera: Santakos parke buvo įsikūrusios prancūzų ir rusų armijų stovyklos, pagrindinėmis miesto gatvėmis žygiavo to laikmečio uniformomis vilkintys kariai.
Jie šeštadienį pontoniniu keltu persikėlė į Nemuno salą, kurioje, autentiškai atkuriant 200 metų senumo istorinius įvykius, surengta Deltuvos mūšio inscenizacija.
Deltuvos mūšis įvyko 1812 m. birželio 28 d., Prancūzijos ir Rusijos imperijos karo pradžioje. Jame susirėmė besitraukiančios Rusijos imperijos kariuomenės pirmasis pėstininkų korpusas ir puolančios Prancūzijos armijos avangardo kariai.
Šventinį savaitgalį aplankė per 800 karo istorijos mėgėjų ir rekonstruotojų iš Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Čekijos ir Lietuvos. Mūšio rekonstrukcijoje saloje dalyvavo 42 žirgai, buvo panaudoti 25 pabūklai, o Santakoje buvo pastatyta 400 palapinių. Per tris dienas iš artilerijos patrankų buvo iššaudyta apie 200 kg juodojo parako. Mūšį stebėjo apie 70 tūkst. žmonių.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Rungtynių akimirka |
Rekordinis „Žalgirio“ sezonas
Kauno „Žalgirio“ gerbėjams daugiau nei dešimtmetį kantriai teko laukti tokio komandos žaidimo, kuris įkvėptų viltį vėl patekti tarp pačių stipriausių Europos komandų, o gal net pakartoti neįtikėtiną 1998-1999 m. sezoną, kai kauniečiai, vadovaujami Jono Kazlausko, tapo Eurolygos čempionais.
Jau pirmosiose šio sezono Eurolygos rungtynėse žalgiriečiai pareiškė: „Mes nusiteikę labai rimtai“. Kauniečiai net 28 taškų skirtumu (90:62) sumindė Zagrebo „Cedevita“ krepšininkus. Tai buvo didžiausiu skirtumu „Žalgirio“ pasiekta pergalė per visą Eurolygos istoriją.
Po sėkmingo starto kauniečiai neatsipalaidavo ir iškovojo dar keturias pergales iš eilės. Penki laimėjimai iš eilės – dar vienas klubo rekordas Eurolygoje. Iki šiol sėkmingiausiai kauniečiai rungtyniavo legendinio 1998-1999 m. sezono pradžioje, kai iškovojo 4 pergales iš eilės.
Po rekordinės pergalės kiek netikėtai kluptelėjęs ir rezultatu 106:108 išvykoje „Cedevita“ ekipai pralaimėjęs „Žalgiris“, po savaitės džiaugėsi nauju rekordu: namuose Vitorijos „Caja Laboral“ įveikta net 37 taškų skirtumu (82:45). Iškovojęs šeštąją pergalę Kauno klubas užsitikrino patekimą į „Top 16“ etapą.
Vienu svarbiausių „Žalgirio“ sėkmės kalvių vadinamas treneris Joanas Plaza tuomet paskubėjo užtikrinti, kad kauniečiams „Top 16“ šį sezoną – tik dar viena stotelė kelyje į viršūnę. Netrukus pamatysime, ar išsipildys ispano žodžiai.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Dramos teatre |
Atidaryta Kauno dramos teatro Didžioji scena
Spalio 12 d. spektakliu „Balta drobulė“ atidaryta Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) Didžioji scena. Jos rekonstrukcija užtruko net keturis metus. Nepaisant atsivėrusių naujų techninių galimybių, kurias puikiai išnaudojo režisierius Jonas Jurašas, šaukštas deguto apkartino medaus statinę. Neapsižiūrėta, kad balkonuose sėdintys žiūrovai nemato dalies praplatėjusios scenos.
Neeiline rašytojo Antano Škėmos premjera paskelbtas naujas KVDT žingsnis į priekį, nes Didžiojoje scenoje sumontuotos garso, šviesos sistemos atveria naujas kūrybines galimybes teatralams. Spektaklio režisierius Jonas Jurašas prisipažino, kad du mėnesius trukęs kūrybinis darbas buvo tikras išbandymas jam, aktoriams ir techniniams darbuotojams.
Teatro vadovas Egidijus Stancikas džiaugėsi, kad pagaliau Didžioji scena bus vėl naudojama, o joje sumontuota teatrinė įranga – neturinti analogų kituose Lietuvos dramos teatruose. Tačiau jis pripažino, kad salėje dar teks ištaisyti kai kurias atsiradusias problemas, pavyzdžiui, balkone scenos matomumas yra blogas. Taip pat, padidėjusios scenos sąskaita sumažėjo užkulisiai, todėl aktoriams tenka spręsti galvosūkį, kaip išsitekti sumažėjusioje erdvėje.
Kauno valstybinio dramos teatro rekonstrukcija prasidėjo 2006 m., o Didžiosios scenos – prieš beveik keturis metus. Iš viso rekonstrukcijos sąmata siekia apie 64 mln. Lt. Tačiau dar ne visi darbai baigti. Visus likusius darbus baigti, įrangą supirkti ir suderinti planuojama 2014 m.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno Panemunės tiltas |
Senasis Panemunės tiltas – jau istorija
Daugiau ne dešimtmetį trukę ginčai ir diskusijos apie avarinės būklės Panemunės tiltą, jungiantį Žemuosius Šančius su Panemune, baigti. Lapkričio 15 dienos popietę nugriaudėjo keturi sprogimai, po kurių nebeliko dalies tilto.
Vienu metu vykusiems sprogimams buvo panaudoti apie 25 kilogramai trotilo. Buvo susprogdinta maždaug 56 tonas sverianti tilto dalis. Ji iš anksto supjaustyta, todėl į Nemuną nukrito maždaug po 20 tonų sveriantys betono luitai. Toks pats likimas laukia ir kitų tilto dalių. Ant išsaugotų penkių atramų iškils naujas, platesnis – keturių eismo juostų – tiltas. Eismas senuoju tiltu buvo uždarytas birželio 4 d., kai prasidėjo jo ardymo darbai.
Naujojo Panemunės tilto statybų kaina siekia 102 mln. litų. Kauno miesto savivaldybė tilto statyboms skirs 30 proc. šios sumos. Šiais metais statybų pradžiai 4,7 mln. litų buvo skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos. Vyriausybė yra priėmusi protokolinį nutarimą, įpareigojantį Susisiekimo ministeriją iki 2015 metų skirti iki 70 proc. darbams reikalingų lėšų.
Baiminamasi, kad tilto rekonstrukcija, pritrūkus pinigų, gali užtrukti net penkerius metus, nors A.Juozapavičiaus prospekto, kurį tiltas sujungia su kitu Nemuno krantu, rekonstrukcija jau juda link pabaigos.
1957 m. pastatytas Panemunės tiltas buvo 208 metrų ilgio šešių angų sijinis monolitinio gelžbetonio tiltas. Jį sudarė dvi eismo juostos, kuriomis eismo intensyvumas siekdavo apie 1200 automobilių per valandą.