| Penktadienis | Eurolyga | „Panathinaikos“ – „Žalgiris“ | 21:30 | Atėnai |
Jau penkerių Jimmeris galėjo pataikyti tritaškį. Dar darželinuko amžiaus jis tobulino savo judesius, norėdamas apžaisti septyneriais metais vyresnį brolį ir jo draugus.
Jimmerio tėveliai savo namų rūsyje įrengė specialią kamuolio varymo studiją, kurioje sūnus dirbo su asmeniniu fizinio rengimo treneriu. Vos penkerių jis sportavo lyg profesionalus atletas.
Kai J.Fredette'ui sukako 10 metų, jo brolis pasakė – jis žais NBA. Po 12 metų 2011-ųjų NBA naujokų biržoje J.Fredette'ą dešimtuoju šaukimu pasirinko „Sacramento Kings“.
Vidurinėje mokykloje pelnęs 2404 taškus, J.Fredette'as įsirašė savo pavardę tarp šešiolikos visų laikų rezultatyviausių žaidėjų Niujorke. 2009-aisiais NCAA J.Fredette'as suvertė net 49 taškų laviną į „Arizona Wildcats“ krepšį.
2010-aisiais buvęs žalgirietis Brandonas Daviesas tapo istorinio pasirodymo liudininku. Jo komandos draugas J.Fredette'as įmetė 37 taškus, o BYU komanda pirmą kartą per 17 metų žengė į antrąjį NCAA Kovo beprotybės etapą. B.Daviesas savo akimis matė, kaip J.Fredette'as pasiekė Danny Ainge'o Kovo beprotybės per vienerias rungtynes pelnytų taškų rekordą.
Ir tada prasidėjo. 2010–2011 m. sezoną J.Fredette'as net tris kartus permetė 40 taškų ribą, o kovo 11-ąją pasiekė mokyklos rekordą – surinko net 52 taškus.
2011-aisiais J.Fredette'as vienbalsiai buvo išrinktas metų žaidėju. Jis taip pat gavo ESPY geriausio koledžo sportininko apdovanojimą. Amerikoje oficialiai prasidėjo „Jimmermanija“.
Kai per nacionalinės televizijos transliuotas rungtynes J.Fredette'as surinko net 43 taškus, socialiniai tinklai tiesiog sprogo.
„Neįtikėtina. Geriausias taškų rinkėjas šalyje. Didis talentas“, – žavėjosi JAV prezidentas Barackas Obama.
„Monstras. Geriausia taškų mašina pasaulyje!“ – rašė Kevinas Durantas.
Nešinas 17-a koledžo rekordų, J.Fredette'as žengė į NBA, bet ten istoriniai pasirodymai baigėsi. Pirmąjį sezoną Sakramente amerikietis per 19 minučių rinko vid. 7,6 taško su 36 proc. tritaškių pataikymu. Kasmet jo rodikliai vis smuko, kai per penkis sezonus pakeitęs keturias komandas 2016-aisiais J.Fredette'as išvyko žaisti į Kiniją.
Skeptikai kritikavo J.Fredette'o gynybą, kurios neatsvėrė taiklūs gynėjo metimai.
„Shanghai Sharks“ komandoje J.Fredette'as tris sezonus iš eilės išlaikė net 36–37,6 taško vidurkį. 2017-ųjų lapkričio 11-ąją J.Fredette'as įmetė net 75 taškus, 40 iš jų pelnydamas ketvirtajame kėlinyje.
Dar sykį pabandęs, bet nepritapęs „Phoenix Suns“, 2019-ųjų vasarą J.Fredette'as maždaug už 1,7 mln. eurų sutiko atvykti į Atėnus. Jis buvo vienas iš dviejų „Panathinaikos“ savininko Dimitrio Giannakopoulo užsigeistų pirkinių per keletą pastarųjų metų. Pirmasis buvo iš NBA atvykęs snaiperis Jasonas Kapono.
Eurolyga.lt surado keletą lietuviškų akcentų J.Fredette'o karjeroje ir perbėgo per visą spalvingą 30-mečio amerikiečio kelią.
– Jimmeri, ką jums sako „Žalgiris“, Lietuva?
– Gerai treniruota, disciplinuota komanda. Komanda, kuri žais iš paskutiniųjų kiekvieną ataką.
Jie sustato protingą puolimą. Tai labai gerai treniruota komanda. Ir jie atvyks nieko nebijodami. Žalgiriečiai atvažiuoja pergalingomis nuotaikomis ir bus pasiruošę.
– Buvęs „Žalgirio“ sirgalių numylėtinis Brandonas Daviesas su jumis žaidė Brigham Young universitete (BYU), taip pat 2 milijonų JAV dolerių turnyro komandoje vasarą. Kokia istorija pasakoja apie Daviesą kaip apie krepšininką ir asmenybę?
– Jis dar geresnis žmogus nei krepšininkas.
Be abejo, jis puikus žaidėjas, bet, iš tikrųjų, tikrai nuostabi asmenybė. Mes gražiai bendraujame jau kokius 10 metų. Pažįstu ir jo šeimą – jis turi nuostabią žmoną ir vaikučius.
Man pasisekė, kad per savo karjerą sutikau tokius gerus komandos draugus, ir Daviesas yra to sąrašo viršuje.
Visada smagu su juo pasimatyti. Dar įdomiau kautis su jo komanda šį sezoną, nes po koledžo nebuvome susitikę vienas prieš kitą tiek daug kartų. Bet man visada gera matyti, kaip jam sekasi.
– Yra dar vienas lietuviškas sąlyčio taškas. Su Donatu Motiejūnu 2016-aisiais pradėjote žaisti Kinijoje, o nuo šio sezono jis jus pakeitė „Shanghai Sharks“ komandoje. Kokį įspūdį paliko jo figūra Kinijoje ir kokį patarimą turite D-Mo, kuriam dabar sunku vesti Šanchajaus komandą į pergales?
– Jis tikrai puikus krepšininkas. Man teko šiek tiek su juo susipažinti. Motiejūnas pirmaisiais sezonais buvo puikus, labai gerai sekėsi ir jo komandai.
Kartais nežinai, kaip viskas gali pasisukti, todėl linkiu jam toliau kautis ir kontroliuoti dalykus, kurie yra jo kontrolėje.
Žinau, kad jis tikras profesionalas ir išsisuks šioje situacijoje. Bet kartais sezonas nesusiklosto taip, kaip nori. Toks šis sportas. Bet linkiu jam nesustoti ir stumtis į priekį.
– Koks jūsų pirmasis krepšinio prisiminimas?
– (juokiasi.) Tas prisiminimas labai senas! Kai buvau dar labai jaunas ir žaidžiau mūsų kieme su broliu ir jo draugais. Mano brolis yra 7 metais vyresnis už mane, sesuo – 9, todėl žaidžiau prieš aukšto lygio varžovus jau nuo mažų dienų (šypsosi).
Žaisdavome į mažą krepšį, o brolis rungtyniaudavo ant kelių. Žaidžiau iš visų jėgų, bet jis mane vis talžydavo! Tai sustiprino mane. Tai išugdė manyje kovingumą ir norą tobulėti.
Toks mano pirmasis krepšinio prisiminimas.
– Koks būtų jūsų neįprastas patarimas, kaip tapti elitiniu metiku?
– Akivaizdu, reikia daug treniruotis. Bet ne tik treniruotis. Kai kurie vyrukai eina, treniruojasi, mėto į krepšį, bet viską turi atlikti rungtynių tempu. Jeigu nori tobulėti kaip krepšininkas, turi žaisti ir praktikuotis, lyg tai būtų rungtynės.
Kai eini treniruotis, turi spausti iki dugno. Taip išsiugdysi pasitikėjimą rungtynėms, žinodamas, kad visa tai jau darei treniruotėse tūkstančius kartų. Žinosi, kad gali eiti ir padaryti tai, nes to nusipelnei įdėjęs tiek daug darbo.
Rungtynių tempas ir technikos tobulinimas yra esminis dalykas.
– Universitete ir vidurinėje pamušėte krūvą rekordų. Kurį sumedžioti buvo sunkiausia?
– Turbūt BYU rezultatyviausio žaidėjo. Danny Ainge'as buvo legendinis BYU absolventas ir buvo sunku jį pasiekti. Nors mano rekordas po to buvo pagerintas – rekordą sumušė puikus žaidėjas Tyleris Hawsas, – mušti rekordus niekada nėra paprasta.
Apie juos per daug ir negalvoji – tiesiog eini kovoti, aukojiesi dėl komandos, o individualūs pasiekimai tada ateina savaime. Rekordai nėra lengvi, bet jie yra tarsi tavo darbo atpildas.
– Kalbant apie NCAA, kiek koledžo krepšinio filosofijos matote „Panathinaikos“ žaidime, kai komandos vairą perėmė Rickas Pitino?
– Taip, žinoma. Jis daug metų dirbo koledže. Nors turi daugiau patirties, didžiausias jo patirties bagažas iš NCAA. Galbūt tas krepšinis skiriasi, bet jis panašios dimensijos. Panašios ir kai kurios taisyklės.
Pitino bando įvesti dalykus, kurie veikė jo koledžo komandose. Jis tikrina, kas veikia, o kas nepasiteisina. O mes bandome išsiaiškinti, kas mums geriausia.
– Jeigu turėtumėte laiko mašiną, ką pakeistumėte grįžęs į NBA arba ruošdamasis žingsniui į šią lygą?
– Jei atvirai, nieko. Aš tikiu, kad viskas nutinka ne be priežasties. Taip lemta.
Viskas priklauso nuo gautų galimybių. Bet tada svarbiausia parodyti, koks iš tikrųjų esi žmogus ir krepšininkas.
Nieko nekeisčiau. Dėl nieko nesigailiu. Padariau viską, ką galėjau. Palikau ten viską.
Tai kelias, kuriuo aš nuėjau. Ir galiu pasidžiaugti, kad iki šiol turėjau tikrai labai sėkmingą karjerą. Žaidžiau gerą krepšinį ir pasiekiau tikrai gerų dalykų.
Todėl esu laimingas. Esu palaimintas, kad galiu žaisti šį žaidimą. Ir nieko nekeisčiau.
Daviau sau patarimą stengtis kontroliuoti tai, kas mano valioje. Ir sunkiai dirbti kiekvieną dieną.
– Kokius didžiausius nuotykius išskirtumėte iš pirmųjų savo mėnesių Eurolygoje?
– Buvo tikrai daug gerų akimirkų. Vien galimybė žaisti keliose tikrai puikiose arenose.
Pavyzdžiui, „Žalgiris“ turėjo puikius sirgalius Kaune. Buvo nuostabu pasisemti patirties ir kitose arenose. Pavyzdžiui, Tel Avive su „Maccabi“, kur jie turi nuostabius aistruolius.
Graikijoje sirgaliai yra išskirtiniai. Jie labai aistringi. Ne dažnai pasitaiko tokia proga žaisti prieš „Olympiakos“ ir išgyventi tą atmosferą. Kol kas buvo labai smagu.
– Kurie Eurolygos metikai ir taškų rinkėjai jums paliko didžiausią įspūdį?
– Yra keli žaidėjai. Pavyzdžiui, Shane'as Larkinas turi puikų sezoną. Jis žaidė labai gerai. Akivaizdu, Mike'as Jamesas yra puikus. Gerai sekasi ir Nikola Mirotičiui. Mane sužavėjo Madrido „Real“ kaip komanda – jie žaidžia labai gerą komandinį krepšinį.
Eurolygoje daug puikių krepšininkų. Tai labai aukšto lygio turnyras. Sunku išrinkti tik kelis gerus žaidėjus, kai čia jų tiek daug.
– Eurolygoje naudojama labai daug taktikos. Kokį varžovų dėmesį pajutote gynyboje ir puolime?
– Yra ir skirtumų, ir panašumų. Pavyzdžiui, yra tiek daug gynybų, kurios naudojamos visame pasaulyje. Štai Kinijoje sutikau daug spąstų, dvigubų ar net trigubų gynybų.
Bet Eurolygoje varžovų kalibras yra labai didelis. Čia daug puikių atletų, o susirinkę gudrūs treneriai juos labai gerai išnaudoja gynybinėms užduotims.
Man pačiam Eurolygoje buvo labai įdomu žaisti prieš daug skirtingų gynybų. Eini ir žiūri, ką gynyba tau duos šį vakarą. Svarbiausia neforsuoti žaidimo.
– Kalbant apie gynybą, kas jus nervina labiau nei nuolat apie jūsų gynybą kalbantys žmonės?
– (juokiasi). Tai girdžiu visą karjerą. Visą gyvenimą. Bet yra, kaip yra. Kai kuri kritika yra teisinga, bet kai kuri, manau, ne.
Manau, kad šį sezoną man sekasi pakankamai neblogai. Parodžiau žmonėms, kad galiu kovoti, stengtis iš visų jėgų ir žaisti sistemoje. Ir aš galiu dar tobulėti.
Nėra malonu visada tai girdėti. Bet yra, kaip yra (juokiasi).
– Kokį palikimą Jimmeris Fredette'as norėtų palikti baigdamas krepšininko karjerą?
– Tikiuosi, kad žmonės mane prisimins kaip puikų žmogų, puikų komandos draugą ir žmogų, kuris visada norėdavo padėti. Žmogų, kuris aikštėje atiduodavo visą save, kad komanda laimėtų.
Tikiuosi būti prisimenamas dėl savo taškų rinkimo, metimo, bet man svarbiausia, kad būčiau prisimenamas kaip geras žmogus, nugalėtojas ir vyrukas, kuris visada kovojo.
