Suprasti akimirksniu
- Eurolygos pirmajame pusfinalyje penktadienį 18.30 žais CSKA ir „Olympiakos“
- Antrajame pusfinalyje 21.30 susitiks „Real“ ir „Fenerbahče“
- Finalai vyks sekmadienį
- Vienintelis Lietuvos krepšininkas finalo ketverte – Jonas Mačiulis
J.Mačiulis nėra iš tų, kurie valandų valandas pasakotų apie triumfo akimirkas, reikšmingai atsikosėjęs ir išlaukęs klausytojų reikiamos tylos pauzės.
Įprastai apie didžiąsias pergales ir titulus jis kalba lyg prabėgomis, vietoj pompastiškų šnekų paleisdamas kokį juokelį.
Tačiau nėra taip ir negali būti, kad išbluktų 2015 metų triumfas Madride, kur lietuvis lygiai prieš dvejus metus kėlė aukštyn Eurolygos čempionų taurę – trofėjų, kokio Karališkasis klubas nebuvo matęs nuo tada, kai prieš du dešimtmečius komandos marškinėlius dar vilkėjo Arvydas Sabonis.
Turbūt ir pažadintas viduryje nakties J.Mačiulis greitakalbe išvardintų visus vienuolika bendražygių, su kuriais 2015 metų gegužę pusfinalyje eliminavo Stambulo „Fenerbahče“, o finale – Pirėjo „Olympiakos“ klubą.
Bet dabar, kaip sako, J.Mačiulis, viskas yra panašiai ir kartu kitaip.
Kaip ir 2015 metais Madride, tos pačios keturios komandos susirinko į Eurolygos finalo ketverto turnyrą ir šiais metais, bet dabar varžybų šeimininkai bus ne „Real“, o jų varžovai pusfinalyje penktadienį Stambulo „Fenerbahče“ krepšininkai.
Ir J.Mačiulio vaidmuo pastarosiomis savaitėmis nėra toks aiškus, kaip anksčiau, kai 198 cm ūgio puolėjas iš Lietuvos turėjo aiškesnį vaidmenį Pablo Laso žaidėjų rotacijoje.
32 metų kaunietis buvo ir bus svarbiu žaidėju Lietuvos rinktinėje, bet jis nėra įsitikinęs, ar Madrido komandos treneris pasitikės juo per svarbiausias Eurolygos kovas penktadienį ir sekmadienį.
– Jonai, kuo skiriasi ir kuo panašios 2015 metų Eurolygos čempionė „Real“ nuo 2017 metų komandos?
– Sudėtis mažai pasikeitė – gal tik keli žaidėjai, bet iš tuomet dar rungtyniavusių tik Sergio Rodriguezo vaidmuo buvo svarbus, o K.C.Riversas, Facundo Campazzo, Salahas Mejri ir Ioannis Bourousis žaidė mažai arba iš viso nežaidė.
Manau, kad panašumų yra daugiau nei skirtumų. Vėl užėmėme pirmąją vietą Ispanijos lygos reguliariajame čempionate, vėl laimėjome Karaliaus taurę. Tik rugsėjį pralaimėjome rungtynes dėl Supertaurės, kai dar buvome nesusiderinę, tik grįžę iš olimpinių žaidynių. Nors tą vieną titulą esame paleidę, visi pagrindiniai trofėjai dar yra mūsų rankose.
Finalo ketverto pusfinalyje vėl žaisime su „Fenerbahče“, kaip ir tada.
Tik šįkart kausimės nebe mūsų arenoje, o pas juos – Stambule.
Namų sienos jiems tikrai nepakenks – jų sirgaliai labai triukšmingi. Tuo įsitikinome pernai, kai su „Fenerbahče“ žaidėme Eurolygos ketvirtfinalio serijoje ir jiems pralaimėjome. Dabar tikriausiai bus dar daugiau sirgalių, dar daugiau triukšmo ir spaudimo mums.
– Kitoje Eurolygos pusfinalio poroje CSKA žais su „Olympiakos“. Kas yra šios poros favoritas?
– Aiškus favoritas CSKA, bet „Olympiakos“ visada pasižymi unikalia savybe, kad sugeba itin susikaupti lemiamose rungtynėse ir paguldyti ant menčių favoritus – tarp jų ir CSKA anksčiau.
Nors pernai čempionu tapęs CSKA vėl yra favoritas, turiu nuojautą, kad gali iškrėsti staigmeną „Olympiakos“. Negaliu nurašyti graikų klubo.
– Madrido „Real“ futbolo klubas irgi netrukus kovos dėl titulo Čempionų lygoje (birželio 3 dieną „Real“ futbolininkai finale Kardife žais su Turino „Juventus“). Ar krepšinis dažnai sugretinamas su futbolu Madride?
– Kai prasilenkiame „Real“ treniruočių bazėje, pasveikiname vienas kitą su patekimu į svarbiausias varžybas. „Real“ futbolininkams liko vienas mačas, –vienas finalas, o mums – dar dvejos rungtynės finalo ketverte.
Žinoma, bendroje klubo organizacijoje futbolo komanda yra aukščiau – krepšinis negali prilygti futbolui, galima sakyti, kad tai jie mus išlaiko, o ne mes juos.
Žinoma, ir klubo organizacijai svarbiausia yra futbolininkų pasirodymas, bet nesijaučiame pamiršti ir mes – krepšininkai. Manau, klubo sistemoje rikiuojamės antroje vietoje tarp visų sporto šakų.
– Ar „Real“ yra numatęs premijas už galimą pergalę Eurolygoje?
– Tai nusprendžia klubo vadovai tada, kai laimime. Sutartyse tokių dalykų nėra, tik klubo vadovai gali pasitarti ir apdovanoti, jei laimime kažką svarbaus.
– Nuo 2015 metų Madrido „Real“ labiausiai pasikeitė įžaidėjo pozicijoje. Dabar turite naują krepšinio talentą Luką Dončičių, kuris ypač atsiskleidė šį sezoną. Kuo ypatingas šis 18-metis slovėnas, kuriam pranašaujama NBA žvaigždės karjera?
– Dabar jis žaidžia be jokios įtampos. Jam suteikta žaidimo laisvės, jis negauna kritikos, rungtyniauja laisvai. Reikia pripažinti, kad L.Dončičius yra žiauriai talentingas.
Įdomu, kaip bus ateityje, kai ant jo pečių užsiris atsakomybė, kai apie jį kalbės kaip apie komandos lyderį, kai jis turės traukti komandą ir atlaikyti spaudimą aikštėje ir už jos ribų.
Jis dar turi subręsti. Kol kas pasitaiko, kad užpyksta dėl spaudos kritiškų pastabų. Bet nieko – dar turi įprasti.
– Koks L.Dončičiaus charakteris?
– Tai kovingas, bet šiaip – labai geras vaikis. Mes auginame jį, kaip savo sūnų. Pagal amžių jis iš tiesų galėtų būti kaip sūnus tokiems, kaip Andresas Nocioni ar Felipe Reyesas (juokiasi).
Luka klauso mūsų, neatsikalbinėja, priima patarimus – jis nėra sužvaigždėjęs, kaip kartais pasitaiko. Esame matę daug vadinamųjų kylančių žvaigždžių, ir aš pats esu susidūręs su tokiais kaip Vilmantas Dilys Kauno „Žalgiryje“, kai jie ten siausdavo. Tačiau L.Dončičius yra tikrai ne toks.
– Su „Real“ Eurolygos čempionu yra tapęs ir Arvydas Sabonis. Ar Madride dar prisimenamas 1995 metų sezonas ir Sabas?
– Su pačius Arvydu nesame aptarinėję „Real“ titulų – gal nebent po kokių Lietuvos rinktinės pergalių kur nors prisėdę ir buvome trumpam prabėgę žodžiais.
„Real“ darbuotojų iš tų laikų dabar nebelabai ir likę. Tačiau ispanai labai gerai pamena Arvydą. Prieš Eurolygos finalo ketverto varžybas Madride dalyvavome spaudos konferencijoje, tai uždavinėjo klausimų apie Sabą.
Jis yra mylimas ir prisimenamas visoje Europoje.
– Tuo metu A.Sabonis be abejonių buvo geriausias krepšininkas Europoje. Kas šiuo metu, jūsų nuomone, yra geriausias Eurolygoje?
– Aš rinkčiausi tarp Nando de Colo ir mūsų Sergio Llullo. Neturiu nė menkiausio supratimo, kokia yra jų asmeninė statistika, bet mes buvome pirmi Eurolygos reguliariajame čempionate, tad balsuočiau už S.Llullą.
Sunkiau nuspėti, kas taps finalo ketverto naudingiausiu žaidėju – retai sutampa, kad reguliariojo sezono geriausias krepšininkas taptų geriausiu ir per finalines kovas. Prieš dvejus metus A.Nocioni buvo toli nuo Eurolygos lyderių, bet finalo ketverte tada sužaidė labai gerai ir buvo pripažintas MVP.
– Geriausių reguliariojo sezono žaidėjų penkete yra N.De Colo (CSKA), S.Llullas („Real“), Bogdanas Bogdanovičius („Fenerbahče“), Georgios Printezis („Olympiakos“) ir Ekpe Udoh („Fenerbahče“). Ar teisingas toks penketas?
– Manau, kad taip. N.De Colo, S.Llullas ir B.Bogdanovičius tikrai verti, nekyla jokių abejonių. Didelių žaidėjų statistika nesidomėjau, bet E.Udoh vaidina svarbų vaidmenį po „Fenerbahče“ krepšiu, o G.Printezis yra labai reikalingas „Olympiakos“ kaip sunkusis puolėjas. Stiprių šios pozicijos žaidėjų nėra tiek daug tarp finalo ketverto komandų.
– Geriausių penkete lyg ir trūksta tikro lengvojo puolėjo. Prieš kurį šios pozicijos žaidėjų pačiam sunkiausia žaisti?
Pastaruoju metu Europoje lengvieji puolėjai tik stovi kampe ir mėto tritaškius. Nebėra tokių super talentų, kaip Ramūnas Šiškauskas ar Dejanas Bodiroga.
– Pastaruoju metu Europoje vystomas toks krepšinis, kad lengvieji puolėjai tik stovi kampe ir mėto tritaškius (šypsosi). Nebėra tokių super talentų, kaip buvo Ramūnas Šiškauskas ar Dejanas Bodiroga, kurie buvo labai universalūs.
Šiai dienai tokių ryškių šios pozicijos žaidėjų trūksta. Net Eurolygos finalo ketverte jų nebus daug: aš, mūsiškis Jeffery Tayloras, Nikita Kurbanovas iš CSKA, Nikola Kaliničius iš „Fenerbahče“, Mattas Lojeski ir Ioannis Papapetrou iš „Olympiakos“. Nė vienas šių žaidėjų nesame tarp tokių, kurie būtų lyderiai.
– Prieš dvejus metus finale pats 9 taškais ir 4 atkovotais kamuoliais prisidėjote prie „Real“ pergalės prieš „Olympiakos“. Kokio vaidmens galima būtų tikėtis šiemet Stambule?
– Neturiu jokių minčių šiuo klausimu. Pastaruoju metu mano vaidmuo komandoje vis menko. Taip buvo ketvirtfinalyje, tad negaliu nuspėti, ką galvoja treneris.
Iš mūsų keturiolikos žaidėjų rungtynėms galima bus registruoti dvylika. Įprastai nebūna registruojamas Alexas Suarezas, bet kas bus tas kitas tryliktas – sunku pasakyti. Neatmetu galimybės, kad galiu būti neregistruotas ir aš, nes mano vaidmuo vis mažesnis.
Neatmetu galimybės, kad galiu būti neregistruotas ir aš, nes mano vaidmuo vis mažesnis.
– Galbūt teko kalbėtis su treneriu Pablo Laso, kodėl taip yra?
– Nesu tas žaidėjas, kuris eitų šnekučiuotis su treneriu ir daug klausinėti tokių dalykų.
Tai yra jo sprendimas, jis priima atsakomybę, todėl viską sprendžia. Jei komanda laimi, viskas yra gerai. Nesu toks žaidėjas, kuris dėl savo egoistiškumo pamintų komandos laimėjimus. Būtų kvaila eiti ir aiškintis, kai komanda laimi.
– Bet esate sveikas ir pasirengęs žaisti?
– Taip, nejaučiu jokių traumų, net mikrotraumų nėra.
– Ar nesikeičia paties padėtis Madrido klube – sutartis galioja iki 2019 metų, ar ne?
– Ateis vasara, bus aiškiau matyti – galbūt klubas kažką spręs. Aš pats jaučiuosi ramus – turiu kontraktą ir naujos komandos tikrai neieškau.
Ką galima rasti Europoje geriau už Madrido „Real“?
