Fantastišką krepšinį parodęs Kauno „Žalgiris“ iškovojo dar vieną žūtbūtinę pergalę kovoje dėl vietos Eurolygos atkrintamosiose varžybose.
„Valencia“ komandą rezultatu 95:74 pranokę Kazio Maksvyčio auklėtiniai iškovojo jau 12-ąją pergalę namuose, o tai yra visų laikų „Žalgirio“ rekordas Eurolygoje.
„Gera pergalė, kurios mes nusipelnėme, nes kontroliavome žaidimą nuo mačo pradžios. Džiaugiuosi, kaip komanda kaunasi ir žaidžia. Mes vis dar kovojome dėl atkrintamųjų, galvoju, kad turime gerus šansus ten patekti“, – sakė Kazys Maksvytis.
Rungtynėse su Kauno „Žalgiriu“ svečiai vertėsi be keturių žaidėjų – Samo Van Rossomo, Klemeno Prepeličiaus, Millano Jimenezo ir Bojano Dubljevičiaus.
Nors ispanai po krepšiu neteko pagrindinio meškino iš Juodkalnijos, tačiau rungtynių pradžioje B.Dubljevičių puikiai atstojo raumenų kalnas Jasielis Rivero, realizavęs pirmuosius keturis dvitaškius.
Terminatorius iš Kubos buvo sunkiai sustabdomas, bet po pirmųjų 10 minučių 21:16 pirmavo „Žalgiris“.
Svečių spurtas 9:2 antrojo kėlinio leido jiems išsiveržti į priekį (23:25), o ketvirčio viduryje – fantastiškas „Valencia“ gynėjo Shanno Evanso dvitaškis su pražanga nuo lentos viršaus. Amerikiečiui pakako vos vieno kėlinio (11 taškų), jog fiksuotų geriausią asmeninį karjeros mačą Eurolygoje.
Apsnūdusį K.Maksvyčio komandos puolimą išjudino du tritaškius per minutės laikotarpį įsmeigęs Karolis Lukošiūnas, o dar po kelių minučių jis pridėjo ir trečią taiklią tolimą strėlę, kuri „Žalgirį“ inspiravo fantastiškam spurtui 16:3. „X faktoriumi“ tapusiam snaiperiui – karštos sirgalių ovacijos po keitimo.
„Dviguba savaitė, tad norisi energijos, šviežumo ir lengvesnių taškų. Prieš mačą turėjome planą pajungti šviežesnius žaidėjus. Karolis gerai atrodė treniruotėse, tad davėme jam šansą, kuriuo jis pasinaudojo, – apie iššovusį auklėtinį kalbėjo K.Maksvytis. – Jam kartais sunku, kai į aikštelę pirmą kartą žengia antrame ar trečiame kėlinyje. Žaidėjui sunku taip įsijungti į rungtynes ir žaisti su tuo pačiu pasitikėjimu. Kai žaidžiame žemesniu penketu, I.Taylorui atsiveria erdvės po krepšiu, o aikštelę išplečiame su iš toli metančiais aukštaūgiais bei Karoliu, kuriam stengiamės ieškoti daugiau situacijų be kamuolių, kad varžovams būtų sunkiau gintis ir nebūtume tokie nuspėjami. Karolis sulaukė šanso, užsidėjo pliusą. Kaip vienas kolegų pastebėjo, šiandien kiekvienas išėjimas į aikštelę pridėjo mums energijos. Karolis buvo vienas tokių, tikiuosi, kad jis ir toliau taip žais.“
Vos vieną dvitaškį per pirmą mačo pusę prametęs „Žalgiris“ (12 iš 13) į ilgąją pertrauką nusinešė dviženklį pranašumą 52:40.
Įstabų puolimą trečiajame kėlinyje pratęsę K.Maksvyčio auklėtiniai prieš lemiamas 10 mačo minučių varžovus jau daužė 74:55, o vyšnia ant torto tapo I.Tayloro tritaškis sulig ketvirčio pabaigą skelbiančia sirena.
Ketvirtojo kėlinio pradžioje – per tribūnas nuvilnijusi triumfavusių sirgalių „gyva banga“, sufleravusi apie artėjančią pergalę bei bemiegę naktį Kaune.
„Noriu dar kartą pasakyti sirgaliams, kaip malonu mums čia žaisti, kai yra toks palaikymas ir tokia sunkiai nupasakojama energija. Kai įeini į areną, klausimų, kuri komanda laimės, lieka mažiau. Tai jaučiasi tiesiog ore, – sakė K.Maksvytis. – Tikiu, kad komandos energijos užteks sezono pabaigai. Visi esame sveiki, pasiruošę ir gerame kelyje. Darysime viską, kas nuo mūsų priklauso. Kaip ir sakau visada, reikia galvoti tik apie kitas rungtynes.“
– Šiandien „Valencia“ komandai trūko krūvos žaidėjų. Kiek tai sunkino ar lengvino pasiruošimą?
– Kažkiek mūsų planas turėjo keistis, jei būtų žaidęs B.Dubljevičius. Tai aukštaūgis, kuris gali pataikyti tritaškius, gali žaisti po krepšiu. Mūsų „du prieš du“ gynyba būtų buvusi kitokia. Galvoju, kad mūsų darbas palengvėjo, kai jo nebuvo. Galėjome vienodžiau taikyti gynybos sąlygas visiems žaidėjams.
– Vienu sezono metu „Žalgiris“ daug žaidė individualiai, o dabar akivaizdu, kad kamuolio judėjimas yra pagerėjęs. Su kuo tai siejate?
– Mums situaciją palengvino sugrįžęs Isaiah Tayloras. Jei ne pats atlieka rezultatyvų perdavimą, tai atlieka „ledo ritulio“ perdavimą, kai atakoje sudalyvauja dar vienas žmogus.
Mėgstame daugiau sužaisti žemu penketu, daugiau judinant kamuolį. Nežaidžiame tiek daug „du prieš du“ situacijų, o tai kažkiek pasiteisina.
Mes irgi reaguojame, bandome taisyti savo žaidimą. Kartais tas krepšinis labai supaprastėja – arba „du prieš du“, arba „vienas prieš vieną“. Bandome įvesti įdomių situacijų, kurios keltų problemas varžovams, įgytume pranašumą ir dalinantis kamuoliu juo pasinaudotume.
– Ar tokio žaidimo ir tikitės iš Achille Polonaros?
– Jis turi labai gerą perdavimą, mato aikštelę. Labai gerai, kai jis tampa jungtimi, kuri sprendžia, kur turėtų nukeliauti kamuolys. Stengiamės tai išnaudoti. Man dar patinka Achille, Arno ir Isaiah ryšys, kai jie žaidžia improvizacinį krepšinį ir gerai tame jaučiasi.
– Tai buvo jau dvyliktoji ir rekordinė „Žalgirio“ pergalė namuose. Gal galite palyginti komandos žaidimą prie savų žiūrovų ir svečiuose?
– Kaip ir minėjau, labai prie to prisideda mūsų sirgaliai. Norėtųsi išvykose žaisti geriau, bet namuose prie savo sienų, krepšių ir sirgalių esame žymiai geresni.
– Per pirmąją mačo pusę pataikėte net 12 dvitaškių iš 13. Kaip galite paaiškinti tokį įstabų rodiklį?
– Net pats nepastebėjau tokio skaičiaus. Buvome agresyvūs ir dalinamės kamuoliu.
– Chrisas Jonesas sužaidė blogiausią sezono mačo. Kaip galite tai paaiškinti?
– Galėčiau paaiškinti Arnu Butkevičiumi. Gerbiu Chrisą Jonesą ir kaip žmogų, ir žaidėją. Jis pratęsė kontraktą, žaidžia gerai, tad to nusipelno.
– Ką po rungtynių kalbėjotės su Ch.Jonesu?
– Jis buvo vienas variantų vasarą. Teko su juo bendrauti, bet jis pasirinko kitą klubą. Džiaugiuosi už jį, jis yra geras žmogus ir žaidėjas. Nesvarbu, kaip šiandien sužaidė. Jis yra elitinis Eurolygos žaidėjas. Mūsų santykiai išliko geri, tad pakalbėjome.
– Ne pirmą kartą matome, kad nepaisant prastesnių epizodų Arnas nepasiduoda ir visada žaidžia labai aukštu lygiu. Kaip vertinate šiandieninį A.Butkevičiaus pasirodymą?
– Visų pirma jis atlieka labai didelį darbą gynyboje. Kartais taip atidirbus 24 sekundes gynyboje, sunku yra kažką padaryti puolime. Jis duoda mums kietumo, solidumo gynyboje. Jis dengia varžovų lyderius, o apsigynęs sėkmingai bėga į greitą puolimą ar žaidžia poziciniame žaidime.
Arnas yra tylus lyderis, kuris savo darbu komandos draugams parodo, kaip reikia žaisti. Jis yra geras pavyzdys.
– Ar tokį Igną Brazdeikį įsivaizdavote „Žalgiryje“ dar prieš jį įsigydamas praėjusią vasarą?
– Turėjau baimių, kaip jis susitvarkys su emocijomis, nes yra jaunas žaidėjas. Jis turi ambicijų ir norą visada varžytis bei nugalėti. Tai mums padeda. Kartais jį pamokome, kad prie to agresyvumo dar mokėtų ir komandos draugus įtraukti į žaidimą. Bet mes jį įsigijome, kad jis ir atakas užbaiginėtų, o pastarosiose rungtynėse jis tai daro labai gerai.
– Ar „Žalgiris“ dabar demonstruoja geriausią savo žaidimą šiame sezone?
– Sunku vertinti, bet žaidžiame neblogai. Buvo gerų pergalių ir anksčiau, bet dabar tikrai neblogai žaidžiame.
– Keenano Evanso nebematyti „Žalgirio“ rungtynėse. Kur jis išvyko ir ar dar sugrįš?
– Jis yra trumpam išvykęs į JAV, bet tuoj grįš, palaikys mus ir ruošis.
– Ar dabar yra planas stebėti Vitorijos „Baskonia“ žaidimą? Ir ką prognozuojate?
– Situacija tokia, kad ten abu rezultatai yra geri. Palauksime, palauksime. Gaila, kad ne nuo mūsų viskas priklauso, bet turime padaryti savo darbą.
– Jeigu kažko ieškoti, ko šią savaitę trūko, tai būtų Edgaras Ulanovas. Ar jis atsitraukė matydamas, kad kitiems sekasi geriau, ar tai yra kažkokia duobelė?
– Edgaras visą sezoną mus traukė. Kažkokių priekaištų jam turėti, kad keletą rungtynių sužaidė ne blogai, o vidutiniškai, man neapsiverčia liežuvis. Sezonas yra ilgas. Jis kažkiek pelnė mažiau taškų, bet svarbu komanda laimėjo. Mes labai patenkinti Edgaru ir kitais. Tikiuosi, kad kitose rungtynėse jis bus lyderis, kuris temps mus į pergalę.
Bet kai jis tiek mus šį sezoną tempė, man neapsiverčia liežuvis kažką blogai apie jį kalbėti.
– Kaip jums šią savaitę atrodė „Žalgirio“ „x faktoriai“, kaip K.Lukošiūnas ir L.Birutis?
– Rotuojame žaidėjus ir bandome ieškoti tų, kuriems tą dieną sekasi. Žaidžiame atkrintamųjų režimu – kas nelabai gerai įeina į rungtynes, gauna mažiau minučių. Nebėra laiko minučių išdalinti visiems ir po vienodai. Žiūrime, kas yra geresnėje formoje ir kas yra geriau komandai. Mes surandame šiuos žaidėjus. Džiaugiuosi, kad mūsų suoliukas vis iššauna.
