2019 12 13

Ką rodo skaičiai: ar „Žalgiriui“ būtinas dar vienas įžaidėjas?

Visa Europa Šarūnui Jasikevičiui sufleruoja, kad Kauno „Žalgiriui“ reikalingas dar vienas įžaidėjas. O ką šioje situacijoje kalba objektyvūs skaičiai, kurie atsiriboja nuo subjektyvaus akių testo? Pasikapsčius po statistikos lobynus, skaičiai tampa ir didžiausiais Thomaso Walkupo kritikais, ir neblogais advokatais.
Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Valencia“ | 20:00 | Kaunas

Kauno „Žalgiris“ šį sezoną žaidžia be išreikšto įžaidėjo.

Alexo Perezo 7 rungtynių ir 74 minučių nuotykį Kaune didele kūryba nepavadinsi. Juolab, meksikiečiui dalyvaujant žaidime, su juo „Žalgiris“ puldavo neefektyviausiai iš visų įžaidėjų pagal 100 atakų reitingą.

Tuo metu nei Thomasas Walkupas, nei Lukas Lekavičius nėra vertinami kaip kuriantys atakų organizatoriai. Pirmasis transformavosi į reguliarų įžaidėją tada, kai Šarūnas Jasikevičius jo atakų organizatoriaus įgūdžius kiek netikėtai atrado praėjusio sezono treniruočių metu, traumų giltinei šienavus Leo Westermanną ir Nate'ą Woltersą. O L.Lekavičius visada pasižymėjo labiau metiko nei organizatoriaus savybėmis.

Ir „Žalgiris“ užsikirto puolime.

Kauno „Žalgirio“ puolimo reitingas šį sezoną Eurolygoje yra 13-as. Kitaip nei gynybos, kuris Eurolygoje pozicionuojamas aukštoje 5 vietoje, nepaisant 9 pralaimėjimų per 12 rungtynių.

Vidutiniškai 72,6 taško per rungtynes renkantys žalgiriečiai pagal bendrą dvitaškių ir tritaškių pataikymo procentą Eurolygoje rikiuojasi 16 vietoje (43,2 proc.), tritaškių – paskutinėje 18-oje (31,5 proc.).

Žalgiriečiai pagal rezultatyvius perdavimus (vid. 14,2) Eurolygoje tėra 17-i, o pagal atakų procentą, kurios baigiasi po rezultatyvių perdavimų – 16-i. Tuo metu pagal klaidų skaičių žalgiriečiai patenka netoli juodojo sąrašo viršūnės – 16-i tiek pagal klaidas (13,5), tiek pagal klaidomis pasibaigusių atakų procentą.

Ar galima šį „Žalgirio“ puolimo broką sieti su turimais įžaidėjais?

Kaip rodo skaičiai, pagrindo galima rasti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Thomas Walkupas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Thomas Walkupas

Į akis labiausiai krenta „Žalgirio“ puolimo efektyvumas tuo metu, kai aikštėje būna Th.Walkupas.

Individualus žaidėjo puolimo reitingas parodo, kiek taškų tam žaidėjui būnant aikštėje per 100 atakų pelno visa komanda.

Th.Walkupo atveju, jo individualus puolimo reitingas yra 16-as tarp visų pagrindinių Eurolygos komandų įžaidėjų (90,2 taško per 100 atakų). Neefektyvesnio puolimo dalyviais tampa tik Vitorijos „Baskonia“ atakų organizatorius Pierria Henry (89 tšk/100 at.) ir Vilerbano ASVEL gynėjas Jordanas Tayloras (89,1 tšk./100 at.).

Tiek „Baskonia“, tiek ASVEL taip pat yra antroje Eurolygos turnyro lentelės pusėje.

Palyginimui, efektyviausią puolimą Eurolygoje užkuria Facundo Campazzo, kurio puolimo įtaka yra didžiausia visame turnyre (111,4 tšk./100 at.).

Įdomu, kad Th.Walkupui prisėdus ant suolo, „Žalgiris“ per 100 atakų vidurkį pradeda atakuoti efektyviau (91,9 tšk./100 at.). Palyginimui, Lukui Lekavičiui esant aikštėje, žalgiriečiai per 100 atakų pelno vid. 94,3 taško.

Vienintelis kitas Eurolygos pagrindinis įžaidėjas, kuriam sėdint ant suolo jo komandos puolimas būna efektyvesnis, taip pat yra P.Henry (91,8 tšk./100 at.).

Geras atakų organizatorius, atrodo, yra geros Eurolygos komandos bruožas. Net 8 pagrindiniai įžaidėjai, su kuriais komandos puolimo reitingas aikštėje būna mažesnis nei 99,8 tšk. per 100 atakų, yra už aštuntuko esančių ekipų atstovai.

Tiesa, Th.Walkupas išsiskiria priešingu elitiniu įgūdžiu. Jam būnant aikštėje, „Žalgirio“ gynyba per 100 atakų praleidžia tik 86,2 taško.

Tai yra įspūdingas rodiklis. Visoje Eurolygoje vienintelis pagrindinis Eurolygos įžaidėjas daro tokią įtaką viso penketo gynybai – Belgrado „Crvena zvezda“ atakų organizatorius Lorenzo Brownas, kuriam būnant aikštėje, jo komanda per 100 atakų praleidžia tik vid. 85,6 taško.

Bet grįžkime prie puolimo. Juk čia dabar žalgiriečiai turėjo daugiausiai problemų, ar ne?

Šarui rekordiniame šešių pralaimėjimų ruože „Žalgiris“ demonstravo 14-ą puolimo reitingą Eurolygoje. Standartinėje statistikos išraiškoje tai reiškė vid. 72,5 taško per susitikimą, su prasčiausiu Eurolygoje tritaškių (26,3 proc.) ir 16-u bendru pataikymu (42,2 proc.).

Į panašią duobę „Žalgiris“ buvo įkritęs ir praėjusį sezoną, tik kiek vėliau nei šiemet. Gruodžio 28 – vasario 7 d. žalgiriečiai buvo pralaimėję 7 iš 8 Eurolygos rungtynių. Kaip tyčia, „Žalgiris“ tada vertėsi be vienintelio tą sezoną galėjusio išreikštai kurti atakų organizatoriaus Leo Westermanno. Jis grįžo į aikštę 8-osiose rungtynėse, kai žalgiriečiai pralaimėjo Barselonoje, bet po tokios ilgos pertraukos reikšmingo jo indėlio į žaidimą ir nebuvo galima tikėtis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Leo Westermannas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Leo Westermannas

Koks „Žalgiris“ buvo tą atkarpą, kai rungtyniavo be L.Westermanno ir jį pavadavo Nate'u Woltersu, Thomasu Walkupu ir Derricku Waltonu?

„Žalgirio“ puolimo reitingas per tas 8 rungtynes buvo vertinamas paskutinėje vietoje su Las Palmaso „Gran Canaria“. Tada žalgiriečiai pelnė vid. po 100 taškų per 100 atakų. O gynyba, kaip ir dabar, nebuvo tokia bloga – 8 pagal tvirtumą Eurolygoje.

Kaip keitėsi „Žalgirio“ puolimas, kai Leo Westermannas buvo aikštėje?

„Žalgirio“ puolimo reitingas per 14 pirmųjų turų buvo net penktas Eurolygoje (vid. 117,1 tšk./100 at.). Gynyba buvo „Žalgirio“ palydovė ir džiaugsme, ir varge – dešimta pagal gerumą turnyre. „Žalgiris“ iš 13 susitikimų laimėjo 6.

Kai tos „Žalgirio“ gūdžios žiemos pabaigoje Leo grįžo į rikiuotę, žaliai balti skaičiai vėl šovė aukštyn. Su atakų dirigento lazdele L.Westermanno rankose „Žalgirio“ puolimas buvo ketvirtas pagal efektyvumą visoje Eurolygoje (vid. 119 tšk./100 at.), o „Žalgiris“ laimėjo 7 mačus iš 8. Gynyba, beje, buvo elitinė – trečia pagal efektyvumą visoje Eurolygoje.

Ar galima tokius skaičių šuolius sieti tik su Leo Westermanno figūra?

Būtent čia išstoja Thomaso Walkupo skaičių advokatas.

Remiantis išplėstine statistika, 2018–2019 m. sezoną Thomasas Walkupas turėjo geresnį individualų puolimo reitingą nei L.Westermannas.

Pagal žaidėjo įtaką puolimui jam būnant aikštėje L.Westermannas tik nežymiai lenkė amerikietį. Juos skyrė tik 0,7 taško per 100 atakų daugiau prancūzo naudai.

Be to, kai nežaidė L.Westermannas, buvo ir daugiau kitų traumuotų žaidėjų. Žiemą iš rikiuotės iškrito Paulius Jankūnas, Antanas Kavaliauskas ir visas „Žalgiris“ buvo gerokai nukraujavęs.

Taip pat prie Th.Walkupo bendras „Žalgirio“ pataikymas buvo 1,3 proc. geresnis, kai prie L.Westermanno atvirkščiai – 1,3 proc. prastesnis. Be to, „Žalgiris“ prie Th.Walkupo klydo 2,5 proc. mažiau.

VIDEO: „Ginčas“ dėl kapitono: ar P.Jankūnas dar gali tapti „Žalgirio“ lyderiu?

Kita vertus, L.Westermanno buvimą aikštėje lydėjo kelios labai ryškios tendencijos.

Šiam įžaidėjui būnant aikštėje, „Žalgiris“ metė net 8 proc. daugiau tolimų metimų – 34,7 proc. atakų baigėsi žalgiriečių tolimais šūviais. Prie Th.Walkupo šis skaičius krito 4,4 proc., o bendras skirtumas buvo akivaizdus, lyginant su 26,5 proc. tolimais metimais pasibaigusių atakų prie amerikiečio.

Nieko nuostabaus, nes Th.Walkupas nėra metikas ir varžovai dažnai prieš jį dengiasi lįsdami per užtvaros apačią. L.Westermannas pernai taip įsišaudė, kad nebegalėjo būti paliktas laisvas. Prie prancūzo „Žalgiris“ tritaškius metė 40,3 proc. taiklumu, o prie Th.Walkupo – 34,7 proc.

Tritaškių tendencija aktuali ir šį sezoną. Pavyzdžiui, Th.Walkupui 25 minutes diriguojant „Žalgirio“ puolimui, visa komanda meta net 7,9 proc. mažiau tolimų metimų nei jam sėdint ant suolo. Tik 32,9 proc. atakų baigiasi tritaškiais bandymais. Tik įdomu, kad prie Th.Walkupo tas tritaškių pataikymo procentas kyla 5,1 proc. – iki 33,8.

Su L.Westermanno buvimu aikštėje sutapo trys pagrindiniai elementai.

Pirmiausia, kamuolio judėjimas. Geras įžaidėjas yra tas, kuris geras ne tik pats, bet padaro geresniais ir komandos draugus. Taip jau sutapo, kad L.Westermannui diriguojant „Žalgirio“ atakoms, kelių svarbių žaidėjų rezultatyvumas kai kuriais atvejais kilo net per 30 proc.

Pavyzdžiui, Brandono Davieso nuo 11 iki 15,6 tšk., Aarono White'o nuo vid. 6,8 iki 9,4 tšk., Edgaro Ulanovo nuo 6,1 iki 8,4 tšk., Artūro Milaknio nuo 6,1 iki 8,5 tšk. ir t.t.

Ypač reiktų atkreipti dėmesį į tokius vaidmenų žaidėjus kaip A.White'as, E.Ulanovas ir A.Milaknis, kurie labai priklausomi nuo žaidimo organizavimo. Būtent šių žaidėjų geriausioms savybėms atsiskleisti, reikalingas žmogus, galintis įtraukti juos į bendrą puolimo dėlionę.

Palyginimui, šį sezoną Edgaras Ulanovas žaidžia nerezultatyviausiai ir neefektyviausiai po savo debiutinių metų Eurolygoje (6,3 tšk., 6,8 naud.), Artūras Milaknis nerezultatyviausias ir netaikliausias nuo 2011-ųjų (5,9 tšk., 37,2 proc.), metiko funkcijas turėjęs atlikti Nigelas Hayesas sukrapšto tik vid. 5,7 taško, išmeta 6,2 metimo per susitikimą, bet pataiko tik 32,4 proc.

VIDEO: „Ginčas“: „Žalgirio“ prabanga žiovauti ir „Ryto“ galimybės

Su L.Westermannu aikštėje varžovai negalėjo taip susispausti baudos aikštelėje, todėl žalgiriečiai turėjo daugiau erdvės, ypač po krepšiu.

Su L.Westermannu „Žalgirio“ rikiuotėje bendras komandos puolimo efektyvumas buvo net 17–19 taškų per 100 atakų geresnis nei prie Th.Walkupo.

Ar „Žalgirio“ puolimo problemas galima sieti tik su Th.Walkupu?

Jokiu būdu. Niekada nėra tik vieno kalto.

Kažkur trūksta Edgaro Ulanovo ir kitų žaidėjų agresijos baudos aikštelėje, kuri išplėstų žalgiriečių puolimą ir erdvę aikštėje. Kažkur trūksta brandesnio „Žalgirio“ legionierių žaidimo. Kažkur tiesiog taiklių laisvų metimų, kurių Kauno komanda vis dar susikuria begalę, bet niekaip nerealizuoja per kiekvieną susitikimą.

Labai įdomu, kad ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ demonstruoja geriausią puolimo reitingą visoje Eurolygoje (!). O juk Th.Walkupas dažnai užbaiginėja rungtynes kaip „Žalgirio“ atakų dirigentas.

Visus puolimo efektyvumo skaičius gerokai pakeltų tiesiog pataikyti laisvi metimai, kurių „Žalgiris“ vis dar susikuria labai daug Eurolygoje.

Galimas sprendimas?

Įsigyti dar vieną atakų organizatorių ir stumti Thomasą Walkupą į antro numerio poziciją, taip išnaudojant jo gynybos sugebėjimus. Be abejo, pirmasis numeris privalo turėti gerą pataikymo iš toli procentą, nes gynėjų linija be metančių organizatorių komplikuotų puolimo erdvės laukus visai komandai.

„Žalgiris“ ne agresyviai, bet vis dar dalyvauja įžaidėjo medžioklėje. Skaičiai kalba, kad galbūt toks žmogus iš tiesų praverstų „Žalgiriui“. Bet ne visada viską pasako skaičiai. Th.Walkupas kol kas geriausiai realizuoja „Žalgirio“ atakų brėžinius. Tik ten dar kartais trūksta kelių štrichų ir... tiesiog pataikytų metimų.

Jų žalgiriečiai lauks jau penktadienį, mūšyje su „Valencia“. Žalgiriečiams reikia kelti ir puolimo, ir pergalių skaičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų