2020 06 17

Kai „Žalgiriui“ negali pasakyti „ne“: penkeri metai kelionėje, kurią įveikė tik vienetai

Per du pastaruosius dešimtmečius krūva jaunų žaidėjų beldėsi į Kauno krepšinio salos vartus ir bandė įrašyti savo vardą į „Žalgirio“ atminimo lentą. Daug jauniklių, tokių, koks kadaise buvo Tomas Dimša, po nevykusio pirmojo bandymo buvo atstumti ir paleisti į tankią Lietuvos krepšinio girią, iš kurios kelią atgal surado tik vienetai. Artūras Milaknis ir Marius Grigonis – tik pora žalgiriečių per pastarąjį dešimtmetį savarankiškai įrodė savo vertę ir užsitarnavo kvietimo atgal į „Žalgirį“. Prie šios kompanijos jungiasi ir T.Dimša. Bet jis supranta, kad sugrįžimas namo dar nieko nereiškia – viskas prasideda nuo nulio.

Marius Grigonis buvo vienas pirmųjų, sužinojęs apie baigtą Tomo Dimšos sandorį su Kauno „Žalgiriu“.

Nuo vaikystės kartu žaidę ir artimai susibičiuliavę krepšininkai 2015-ųjų vasarą mynė Kauno „Žalgirio“ slenkstį ir pretendavo į tą pačią poziciją. Bet į pagrindinę komandą tada pateko T.Dimša, o nusivylęs M.Grigonis išlėkė į Ispaniją.

Po 5 metų juos vėl aikštėje suvienys „Žalgirio“ marškinėliai – prieš porą savaičių žaliai baltų bazėje T.Dimša padėjo parašą ant trejų metų sutarties.

„Atsimenu, kai pasakiau jam apie „Žalgirį“, tai Marius pasakė, kad lieka ir jis“, – juokėsi 195 cm ūgio T.Dimša.

Prieš priimdamas galutinį sprendimą 195 cm ūgio gynėjas išklausinėjo bičiulį apie „Žalgirio“ virtuvę. Daug pasakoti nereikėjo – T.Dimša užaugo „Žalgirio“ sistemoje ir 2013-2015 m. su žaliais baltais vos 19-os debiutavo Eurolygoje.

Per pastaruosius penkerius metus gynėjas dešimtis kartų pats žaidė prieš Kauno klubą, o per pastarąjį susitikimą sausį paskrudino „Žalgirį“ 21 tašku, 6 rezultatyviais perdavimais, 25 naudingumo balais ir saldžia „Lietkabelio“ pergale Panevėžyje.

Tad daugiausiai T.Dimša klausinėjo bičiulio apie Š.Jasikevičiaus treniruočių procesą.

„Marius apie „Žalgirį“ papasakojo gerų dalykų. Sako, verta – tikrai“, – pokalbį prisiminė krepšininkas.

Po puikaus sezono Panevėžyje 26-erių krepšininkas Lietuvoje buvo paklausus kaip dezinfekcinis skystis koronaviruso protrūkio pradžioje.

Dar vasarį T.Dimša sulaukė skambučio iš Ispanijos. Bilbao klubas su Arnoldu Kulboka ieškojo pamainos į Malagą išvykusiam komandos lyderiui Axeliui Bouteille. Tomas prieš savo akis jau netgi regėjo jam atsiųstą ispanų kontraktą. Bet „Lietkabelio“ lyderį perkalbėjo treneris Nenadas Čanakas.

„Tas Bilbao pasiūlymas jau tikrai buvo ant stalo. Jie būtų sumokėję išpirką. Bet pasikalbėjome su treneriu, kad ir jiems Panevėžyje bus sunku mane kažkuo pakeisti tokioje sezono stadijoje, ir man Bilbao reikės laiko prisitaikyti. Sako, gal palauk sezono galo – bus tų pasiūlymų, – asmeninį pokalbį su serbu mena T.Dimša. – Nusprendėm, kad geriau baigti sezoną (Panevėžyje) ir palaukti vasaros.“

Nuo pat vasario, Karaliaus Mindaugo taurės turnyro, netilo kalbos apie dar vienos ekipos susidomėjimą – Vilniaus „Ryto“. Sostinės klubo vadovai gegužės pradžioje kvietė Tomą pasikalbėti apie galimybę žaisti Vilniuje. Tačiau gynėjas mandagiai atsakė.

„Tuo metu jau buvo kalbų iš „Žalgirio“ pusės, kitų komandų. O „Rytas“ tuo metu traukėsi iš Europos taurės. Nebuvo taip, jog Vilnių svarstyčiau kaip pirmą pasirinkimą“, – 15min tikino T.Dimša.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tomas Dimša
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tomas Dimša

T.Dimša pasakoja, kad jeigu ne „Žalgiris“, jis vis tiek būtų bandęs kilti į aukštesnį lygį – stipresnę komandą FIBA Čempionų lygoje, Europos taurę arba Ispanijos krepšinio lygą, kurioje susidomėjimą po 2019-2020 m. sezono rodė ne tik Bilbao, bet ir Saragosos ekipa. Tačiau kai paskambino „Žalgiris“, krepšininkui buvo pernelyg sunku pasakyti „ne“.

„Šansas žaisti Eurolygoje, – paklaustas, kas labiausiai palenkė į žalgiriečių pusę, teigė T.Dimša. – Tokio pasiūlymo iš užsienio klubų greičiausiai negausi. Plius Kaunas – aš kaunietis, šeima čia, namai čia. Nedaug buvo dvejonių...

Be to, koks buvau prieš 5-6 metus, ir koks aš dabar, tai kitaip viską įsivaizduoju. Manau, dabar turiu geresnį šansą užsikabinti. Jeigu būčiau kažkur išvykęs, kažin, ar būčiau grįžęs į „Žalgirį“ 29-30 metų. Reikėjo tą šansą imti.“

T.Dimša negalėjo neimti to šanso ir tada, kai pirmą kartą 19-os sulaukė Ilias Zouro kvietimo prisistatyti į pagrindinę „Žalgirio“ komandą.

Ir po išvažiavimo iš „Žalgirio“, ir po sezono Frankfurte, ir po plyšusio Achilo, visada jam kartojau: Tomai, aš tau draudžiu save graužti ir nusiminti. Tu paminėsi mano žodį – tu žaisi „Žalgiryje“.

Pirmas dublis „Žalgiryje“

2015-ųjų vasarą Tomas Dimša rimtai nesvarstė kitų variantų, kad galėtų būti skolinamas kitai LKL ekipai ir pirmiausia įgyti profesionalo patirties kuklesnėse komandose. Jis dar gerai jų nepasimatavęs užsivilko „Žalgirio“ marškinėlius ir ruošėsi debiutui Eurolygoje.

„Kai būdamas 18-19 metų žaidi NKL ir tau duoda šansą patekti į Eurolygą... Būtų gaila jo nepaimti ir nepasinaudoti“, – iš NKL į „Žalgirį“ atsispyręs su 11,6 taško vidurkiu, sakė T.Dimša.

Jis tuo metu buvo vertinamas kaip vienas talentingiausių jaunųjų krepšininkų Lietuvoje.

Pakeliui į Eurolygą, pasaulio devyniolikmečių čempionate gynėjas kovoje dėl bronzos sumalė į miltus Dante Exumo vedamą Australijos rinktinę. Pratęsimo pareikalavusioje kovoje įridenęs 19 taškų, savo mirtinais stepbackais jis padėjo palaužti Australiją 106:100 ir su jaunių rinktine parvežė iš Prahos planetos pirmenybių bronzą.

Dar prieš tai T.Dimša dalyvavo ryškiausių jaunųjų pasaulio krepšinio žvaigždžių suvažiavime Portlande. Garsiosiose „Nike Hoop Summit“ rungtynėse lietuvis dalijosi parketą su būsimomis NBA žvaigždėmis Joeliu Embiidu, Karlu Anthony-Townsu, Andrew Wigginsu, Dennisu Schroderiu, Aaronu Gordonu ir daug kitų. Savo statusu į pirmo ryškumo pasaulines žvaigždes nesilygiavo, bet T.Dimša 6 minučių statistikos eilutę užpildė 6 taškais ir šimtaprocenčiu pataikymu.

Lietuviams nebūdingai atletiškas, gero sudėjimo, su geru driblingu, staigiu pirmu žingsniu, solidžiu pataikymu, aikštės matymu ir lyderio savybėmis – toks lietuviškas krepšinio produktas buvo sudominęs net ir NBA skautus, nors per visą istoriją modernioje naujokų biržoje iš gynėjų į stipriausią krepšinio lygą atsispyrė vienintelis Renaldas Seibutis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tomas Dimša
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tomas Dimša

2013-aisiais „Žalgiris“ tik pradėjo 12 milijonų eurų skolos išmokėjimo planą, todėl susitraukusio biudžeto komandoje buvo daugiau jaunų žaidėjų: 21-erių Artūras Gudaitis, 21-erių Vytenis Čižauskas, 23-ejų Siimas-Sanderis Venė, 20-metis Kasparas Vecvagaras ir 22-ejų Mindaugas Kupšas. Užuot skolinęs daugelį jaunų žaidėjų kitoms LKL komandoms, „Žalgiris“ juos susirinko po savo skėčiu.

Geresnio debiuto, atrodo, Tomas Dimša nė susapnuoti negalėjo.

2013-ųjų spalio 18-ąją, pirmosiose sezono Eurolygos rungtynėse, I.Zouras „Žalgirio“ arenoje pastatė 19-metį į starto penketą kovai su Madrido „Real“.

„Buvau labai jaunas ir visi aplinkui atrodė labai dideli ir stiprūs. Tada man atrodė, kad aš dar labai toli iki to lygio“, – savo debiutą Kaune prisiminė T.Dimša, per 23 minutes įmetęs 6 taškus.

Kai yra galimybė žaisti „Žalgiryje“, atrodo, negali jos atsisakyti.

Pasitikėjimo kreditą jaunam lietuviui davęs I.Zouras neteko posto jau po dvejų pirmųjų Eurolygos rungtynių. Vyr. trenerio pareigose jį keitė Saulius Štombergas, bet kėdėje išsilaikė tik iki pavasario – po fiasko LKF taurėje Panevėžyje, „Žalgirio“ vairą perėmė Gintaras Krapikas. Prisitaikyti ir prie Eurolygos lygio, ir trijų skirtingų trenerių per vieną sezoną nepatyrusiam kauniečiui nebuvo lengva. Nors savo pirmajame sezone Eurolygoje T.Dimša gaudamas pasireikšti po 15 minučių rinko vid. 3,7 taško, 1,6 atkovoto kamuolio ir po 2 naudingumo balus.

Antrąjį sezoną „Žalgiryje“ T.Dimša liko už Jameso Andersono bei Edgaro Ulanovo nugaros. Kaunietis pralaimėjo lenktynes dėl minučių lietuviui, kurį „Žalgiriui“ užgrūdino bangos Klaipėdos „Neptūne“. G.Krapikas jaunojo gynėjo žaidime tada pasigedo didesnio užsidegimo.

T.Dimšos potencialas ėmė vysti ant „Žalgirio“ suolo. Jo minučių Eurolygoje skaičius drastiškai smuko iki mažiau nei 7 per susitikimą ir savo ambicingai prasidėjusį karjeros etapą Kaune jis užbaigė su 1,4 taško ir -0,4 naudingumo balo vidurkiu.

Atėjo metas palikti namus.

„Kai yra galimybė žaisti „Žalgiryje“, atrodo, negali jos atsisakyti. Tačiau gal po to atrodė, jog reikėjo kažkur kitur pasisemti tos patirties“, – savo sprendimą pradėti nuo „Žalgirio“ dabar gerai pergalvotų T.Dimša.

Amerikietiški kalneliai Vokietijoje

T.Dimša 2015-2016 m. sezoną turėjo žaisti Zadare. Tačiau Kroatijos klubo prekystalis vasaros žaidėjų turguje buvo užkaltas dėl FIBA sankcijų – „Zadar“ negalėjo registruoti jokių naujų žaidėjų iš užsienio ir kontraktas su lietuviu buvo atšauktas.

Rugsėjo pabaigoje T.Dimša gavo paskutinės minutės pasiūlymą iš Vokietijos. Į peržiūrą lietuvį pakvietė „Skyliners“ klubas. Tai buvo velniškai gera Frankfurto komanda su Johannesu Voigtmannu, Jordanu Theodore'u, Aaronu Doornekampu ir Philipu Scrubbu priešakyje.

Tačiau jau po pirmo draugiško turnyro Graikijoje „Skyliners“ treneris Gordonas Herbertas beldėsi į klubo vadovų kabinetą kuo greičiau pasirašyti sutartį su 21-erių šokliu iš Lietuvos. Pamatęs jo žaidimą, strategas kartais iš nuostabos atsisukdavo į atsarginių suolą įsitikinti, ar tai nepasivaideno.

T.Dimša žaidė neįtikėtiną krepšinį ir tiesiogine to žodžio prasme dėliojo į krepšį varžovams per galvas. Po kai kurių jo šuolių virš lanko, kur sutikęs pasipriešinimą jį triuškindavo galingu dėjimu į krepšį, buvo skaudu žiūrėti į T.Dimšos varžovus. Susidorojęs su savo aukomis ore, mirtinu žvilgsniu nelaimėlius nužvelgdavo ir pats lietuvis.

Tuos šuolius galite pamatyti šio vaizdo įrašo pradžioje:

VIDEO: Įspūdingi T.Dimšos šuoliai virš lanko Vokietijoje

T.Dimša netrukus padėjo parašą ant trejų metų sutarties, kurioje buvo numatytos išpirkos netgi į NBA. „Skyliners“ tikėjo, kad šis neeilinių duomenų vaisius gali prinokti iki stipriausios lygos pasaulyje.

Kiekvienam siūlyčiau išvažiuoti į užsienį ir pabandyti. Kuo anksčiau, tuo geriau.

Bet visos traumos, kurių T.Dimša nepatyrė iki savo pirmojo sezono užsienyje, jį pavijo Vokietijoje.

Po pirmų ketverių rungtynių Vokietijos čempionate starte, kuriame įsipaišė 16 ir 12 taškų pasirodymai, T.Dimša patyrė traumą. Po vienos išvykos į užsienį naktiniu reisu grįžęs į Frankfurtą, kitą rytą individualioje treniruotėje lietuvis patyrė traumą ir gavo keturias savaites priverstinio poilsio. Traumos taip ėmė stabdyti įsibėgėjusį T.Dimšą, kad per pusmetį Vokietijos čempionate jis tesužaidė 8 rungtynes.

Frankfurtas buvo tarsi užkeiktas, o ilgalaikis susitarimas po 2015-2016 m. sezono nutrūko.

„Kiekvienam siūlyčiau išvažiuoti į užsienį ir pabandyti. Kuo anksčiau, tuo geriau. Ne kiekvienas įsitvirtina Lietuvoje ir jei tik yra proga pabandyti, kodėl gi ne? – 15min pasakojo T.Dimša. – Patekau į žiauriai gerą komandą, kokia tais metais buvo „Skyliners“. Iš pradžių atvažiavau tik į peržiūrą – pamatęs žaidėjus, galvojau, kad man dar iki ten labai toli. Bet pavyko gerai pasirodyti ir viskas sukrito gana neblogai.

Tik po to atsirado traumos, o vėliau, žinote, kaip ten užsienyje būna – kurį laiką nežaidi ir į tavo vietą atvažiuos kitas.

Bet visiems patarčiau išbandyti užsienį – visai kitoks stilius. Dauguma žaidėjų rungtyniauja tik Lietuvoje, daug metų keičia komandas, bet mato plius minus tą patį krepšinį. O išvažiavus viskas atrodo visai kitaip.“

VIDEO: „urBONUSas“: Eurolygos skandalas, neeilinė „Ryto“ konferencija ir kitos intrigos

Ir atvažiavo Ballai...

Po traumų nusėto sezono T.Dimša nusprendė grįžti į Lietuvą, bet ten niekas jo nelaukė išskėstomis rankomis – viską reikėjo užsitarnauti pačiam.

T.Dimša grįžo arti namų – į Prienus, kur gavo atsarginio vaidmenį už Tomo Delininkaičio. Kaip tyčia, Delnas tuomet svilino tinklelius ir turėjo puikų sezoną su 13,8 taško vidurkiu.

Po truputį apsipratęs Virginijaus Šeškaus rikiuotėje Tomas Dimša atrodė įgaunąs pagreitį. Bet 2017-ųjų sausį krepšininkas treniruotėje bėgdamas pakeitė kryptį ir pajuto staigų skausmą. Pasirodo, plyšo Achilas – sezonas iškart buvo nubrauktas.

Per du sezonus Frankfurte ir Prienuose T.Dimša sužaidė tik 35 rungtynes. Tai buvo ekstremalių išbandymų metas jaunam dar vos 23-erių krepšininkui.

„Ir po išvažiavimo iš „Žalgirio“, ir po sezono Frankfurte, ir po plyšusio Achilo, visada jam kartojau: Tomai, aš tau draudžiu save graužti ir nusiminti. Tu paminėsi mano žodį – tu žaisi „Žalgiryje“. Nežinau, tikėjo jis manimi, ar ne, bet kaskart tai kartodavau“, – pasakojo T.Dimšai atstovaujančios „East Players“ agentūros atstovas.

T.Dimša sėkmingai atliko reabilitaciją ir startavo nuo pat 2017-2018 m. sezono pradžios. Prieniškiai pralaimėjo vienerias rungtynes po kitų, bet gynėjas žaidė po maždaug 35 minutes – tokia žaidimo praktika padėjo nusivalyti traumų paliktas rūdis.

„Kai pradėjau antrą sezoną, viskas atrodė neblogai. Kai į Lietuvą atvažiavo Ballai...“, – 15min pasakojo T.Dimša.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ballų šeimyna
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ballų šeimyna

Krepšininkas dabar juokiasi. Prieš dvejus metus jis sureagavo žymiai karščiau, kai Prienų salytę užgriuvo Ballų realybės šou televizijos kameros. T.Dimšos veidas ne atsitiktinai buvo užtušuotas per kas savaitę JAV rodytus ir didžiulio populiarumo visame pasaulyje sulaukusio „Ball in the Family“ epizodus. Prienų krepšinis tuomet labiau priminė cirką ir tai akivaizdžiai erzino T.Dimšą.

„Komandai nesisekė labai įspūdingai, bet kažkaip žaidėme ir bandėme suktis iš situacijos. Viskas gerai, kad jie atvažiavo – ėjom ir žaidėm. Bet jie norėjo žaisti savo žaidimą, o mes – savo. Manau, ne 10 turi prisitaikyti prie dviejų, o atvirkščiai. Buvo sudėtinga. Atrodo, nesupranti, kam žaidi – darai, ką sako treneriai, bet matai, kad kiti to nedaro“, – pasakojo T.Dimša.

Galop jam pavyko pasprukti iš Ballų realybės šou. Balandį jis susitarė su Varezės „Openjobmetis“. Tiesa, į Italiją gynėjas išvyko galbūt kiek per vėlai. Varezėje spėjo sužaisti 8 mačus, bet treneris jau nebekoregavo iki sezono finišo tiesiosios suprojektuotų žaidimo planų ir sunkiai įpaišė T.Dimšos figūrą į savo žaidimo schemas.

„Į Prienus jis buvo paimtas dar būdamas labai jaunas – 22 metų ir kaip atsarginis. Tuo labiau, jo pozicijoje buvo tą sezoną labai gerai žaidęs Delininkaitis. Antrąjį sezoną po sunkaus starto mes jau pradėjome žaisti tą krepšinį ir Tomas tikrai atrodė neblogai. Bet vėl viskas keitėsi, kai atvažiavo mūsų didieji draugai“, – vertindamas T.Dimšos laikotarpį Prienuose juokėsi V.Šeškus, turėdamas omenyje Ballų šeimynėlę.

Po mėnesio Italijoje T.Dimša vėl grįžo į Lietuvą. Dar vienam naujam startui.

Unikali savybė Utenoje

2018-2019 m. sezoną Utena laukė šito iki pat Kalėdų ir Naujųjų metų. Ne šventinių fejerverkų miesto aikštėje, o dviženklio T.Dimšos taškų arba naudingumo balų skaičiaus LKL statistikos grafoje.

Per 12 pirmųjų LKL sezono rungtynių T.Dimša rinko vid. 3,8 taško ir 2,5 naudingumo balo. Iš Italijos nutūpęs į Uteną, gynėjas pasislinko už nugaros Doviui Bičkauskiui ir Mariui Runkauskui. Tačiau krepšininką į Uteną pasikvietęs Žydrūnas Urbonas nesuabejojo savo auklėtiniu.

„Dimša – intelektualus žaidėjas. Jis ne tokio plano krepšininkas, kuris ateis ir draskysis, puls primesti taškų, – 15min pasakojo uteniškių treneris. – Be to, jis vėlai prisijungė prie komandos ir praleido bendrą fizinio pasirengimo stovyklą. Tad iš pradžių jis apsižiūrėjo, kažkiek įsiklausė ir kai sugaudė visus tuos dalykus, pradėjo gražiai žaisti.

Pavyzdžiui, LKL ketvirtfinalio serijoje su „Rytu“ jis buvo vienas pagrindinių mūsų žaidėjų. Vienas pagrindinių entuziastų, kurie padėjo nugalėti „Rytą“. Jis buvo labai svarbus žmogus.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Tomas Dimša
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Tomas Dimša

Lyg naujametinis fejerverkas prieš pat šventes T.Dimša žybtelėjo 20 taškų, 7 rezultatyvių perdavimų ir 22 naudingumo balų pasirodymu mače su „Žalgiriu“, kai čempionai vos išnešė sveiką kailį 72:69.

Po savaitės jo 18 taškų padėjo paskandinti Klaipėdos „Neptūno“ laivą, o dar po dviejų jis 22 taškais ir 22 naudingumo balais grasino Vilniaus „Rytui“.

Kai prie gyvenimo Lietuvos ežerų krašte neprisitaikęs Alexas Hamiltonas trenkė durimis ir išlėkė į Izraelį, T.Dimšai teko pridengti ir „Juventus“ įžaidėjo poziciją. Tačiau jis greitai susigaudė prie dispečerio pulto.

„Tiesiog pamačiau, kad Tomas yra labai tinkamas tai pozicijai. Jis labai teisingai subalansuotas krepšininkas emocine prasme. Nėra per karštas, nepameta galvos – turi tą aistrą krepšiniui, bet išlaiko šaltą protą. Tai labai svarbu įžaidėjo pozicijai“, – 15min pasakojo Ž.Urbonas.

Ž.Urbonas svarstė, ar spaudžiamas varžovų ir žaisdamas prieš intensyvią gynybą – pavyzdžiui, kaip „Žalgirio“, jis sugebės išlaikyti kamuolio ir žaidimo kontrolę.

T.Dimšos įgūdžių paketas leido jam kontroliuoti žaidimą. Tačiau iki tol jis visuomet žaisdavo šalia kitų krepšininkų, kurie laikydavo kamuolį rankose – Luko Lekavičiaus ar Mariaus Grigonio.

Tačiau jis taip sugebėdavo prisidengti kamuolį, kad Ž.Urbonui tuo kažkuo priminė Šarūną Jasikevičių.

„Gal jo driblingas neturi kažkokių super įmantrių technikos elementų. Bet jis buvo protingas ir tvarkėsi panašiai, kaip tą darydavo Jasikevičius, kuris nuo tritaškio linijos prisidengdavo kamuolį nugara, prisivarydavo, kur reikia padarydavo, ir viską išspręsdavo. Tomas irgi naudojo panašius dalykus“, – pastebėjo Ž.Urbonas.

Dar viena unikalia savybe T.Dimša įsirašė savo pavardę į išskirtinį Ž.Urbono sąrašą.

„Tomas labai gerai priima informaciją. Jeigu atvirai, tai unikalus žmogus, – tikino treneris. – Turėjau labai greitą skaitytoją Martiną Gebeną. Iki šiol jis man įstrigęs. Pagal tai, kokius žaidėjus man teko treniruoti, Tomas, ko gero, būtų antras žmogus, kuris greičiausiai perimdavo informaciją ir galėdavo viską padaryti jau vos ne iškart po pokalbio. Aišku, visada reikia laiko viskam susigulėti, bet jis labai gerai įsiklauso, yra susikaupęs ir viską padaro.

Tai unikali savybė žaidėjui. Būna daug talentingesnių krepšininkų, kurie šoka aukščiau ir bėga greičiau, bet pas juos tiesiog galvos nusisukę į kitą pusę. O Tomas yra žmogus, kuris žiūri į priekį – ne į šonus ir bet kur kitur.

Su juo pasikalbėdavai, pasakydavai, kad čia reikia to ir to, pats imkis, ir jis labai gerai viską padarydavo.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Žydrūnas Urbonas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Žydrūnas Urbonas

Prie kelių pozicijų prisitaikęs T.Dimša pagavo žaidimą ir geriausiai pasijuto būtent prieš LKL atkrintamųjų varžybų seriją su Vilniaus „Rytu“. Ją T.Dimša pradėjo 19 ir 13 taškų pasirodymais, kurie pačirškino vilniečius ir serijoje iki dviejų pergalių prirėmė prie sienos 1-1.

„Rytas“ galiausiai įrodė savo pranašumą lemiamame mače ir pateko į LKL pusfinalį. Ž.Urbonas labai norėjo išlaikyti T.Dimšą Utenoje dar vieneriems metams, tačiau uteniškiai negalėjo konkuruoti su pasiūlymu iš Panevėžio.

Aš džiaugiuosi už Tomą. Man gera, kad tokius žmones pamato gyvenimas.

Po pirmos treniruotės – viskas aišku

Nors tai nebuvo pasiūlymas, kurio negalėtum atsisakyti. N.Čanakas pats T.Dimšai iškart pasakė, kad planuoja jam atsarginio gynėjo funkcijas.

„Tikrai nesitikėjau, kad būsiu svarbus žaidėjas. Kaip kalbėjom su treneriu, turėjau būti 1-2 numeris, kuris kartais keistų įžaidėją, kartais – antrą numerį. Bet tikrai neturėjau būti pagrindinis“, – tikino T.Dimša.

Krepšininkas pasakoja, kad Panevėžyje nepritapęs Kendrickas Brownas, Stefano Sinoveco ir kitų žaidėjų traumos bei išnaudotas šansas padėjo jam įsitvirtinti starto penkete. Bet N.Čanakui viskas buvo aišku dėl Tomo jau po pirmos „Lietkabelio“ treniruotės.

„Nuo pirmos treniruotės jis buvo vienas geriausių mūsų žaidėjų. Atsimenu, kad jis individualius pratimus atlikdavo 100 proc. susitelkęs – pilnu greičiu, be kalbų ir labai susikaupęs, – 15min teigė N.Čanakas. – Tada pamačiau jį ir supratau: gerai, jis bus mūsų vedantis žaidėjas.“

24 taškų ir 33 naudingumo balų pasirodymas jau antrosiose sezono rungtynėse prieš buvusią komandą Utenoje. 24 taškų vakaras lapkričio pabaigoje, nukalęs pergalę prieš „Rytą“. 17 ir 19 taškų pasirodymai spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje FIBA Čempionų lygoje. Dar žiemą Lietuvoje imta kalbėti, kad T.Dimša stojo į pirmąją eilę pakeliui į Vilniaus „Rytą“.

„Manau, kad treneris manimi pasitikėjo ir tada įvyko lūžis, kai supratau, kad galiu būti pagrindinis žaidėjas bei tempti komandą“, – 15min sakė T.Dimša.

Žinote, aš labai nemėgstu tu pasakymų, kad va, išmokiau žaidėją to ir ano. Aš jo nieko neišmokiau

„Lietkabelio“ žaidimas buvo T.Dimšos rankose. Jis spręsdavo, kada atakuoti krepšį pačiam, o kada atiduoti perdavimą. Kada reikėtų situaciją užaštrinti, o kada nuraminti komandos draugus. Nenadas Čanakas aikštėje perdavė jam lyderio raištį, kuris leido priimti galutinius sprendimus ir T.Dimša buvo įsitikinęs, kad jis pasirinks geriausia.

Tokio pasitikėjimo savo jėgomis ir tikėjimo teigiamu rezultatu T.Dimšai galbūt vienu metu pritrūko kažkur pusiaukelėje tarp Prienų ir Utenos. Kur net jo bičiuliai pastebėjo, kad T.Dimša atrodo išsikvėpęs ir praradęs optimizmą.

Tačiau Ž.Urbono pasitikėjimas Utenoje, gera nata užbaigtas sezonas ir puikus startas Panevėžyje vėl užaugino T.Dimšai sparnus, kurie jį keldavo virš varžovų galvų.

V.Šeškus išskiria dar vieną svarbią detalę – su pasitikėjimu išaugusį T.Dimšos tritaškių pataikymą. Prienuose dvejus metus jis siekė vos 27 proc., kai Panevėžyje FIBA Čempionų lygoje T.Dimša tritaškius gliaudė 43,5 proc. tikslumu. Kai anksčiau nepataikydavo, T.Dimša prarasdavo savo prasiveržimo pranašumą, nes priešininkai nuo jo atsitraukdavo. Bet su taikliais tritaškiais jis vėl primagnetino varžovų gynybą ir galėjo išnaudoti kitus savo ginklus.

„Lietkabelis“ buvo konkurencingas FIBA Čempionų lygos atkrintamosiose, o LKL čempionate kėlė didžiulę intrigą, ar tik neišstums vilniečių iš LKL finalo. T.Dimša buvo didžiulė to Panevėžio krepšinio pakilimo priežastis.

View this post on Instagram

PLAYOFFS !!! ????????????

A post shared by Tomas Dimša (@dimsa33) on

„Manau, be jokių variantų – treneriui, – paklaustas, kam labiausiai dėkingas už tą puikų sezoną Panevėžyje, sako T.Dimša. – Bet pasitikėjimą davė ne tik treneris. Visa vadovybė tikėjo imdama mane į komandą. Juolab, Utenoje tas sezonas nebuvo kažkoks įspūdingas. Bet manimi pasitikėjo ir paėmė, o treneris davė laisvę.

Esu visiems tikrai dėkingas – tiek treneriui, tiek vadovams, tiek visam „Lietkabeliui“. Turėjom tikrai įspūdingą sezoną. Manau, jis būtų dar šiek tiek įdomesnis, jei ne koronaviruso situacija. Būtų įdomu, pasižiūrėti, kuo tai būtų pasibaigę.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Dimša
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Dimša

T.Dimšą sužavėjo darbas su N.Čanaku. Žaidėjai jį laikė beveik kaip draugu. 44-erių serbas mokėjo išlaikyti komandos kontrolę, bet kai kildavo problemų, jis susitikdavo su žaidėjais, pasikalbėdavo ir tas problemas išspręsdavo čia ir dabar. Labai žmogiškai ir profesionaliai.

„Jis buvo supratingas visais atvejais. Pavyzdžiui, po neįtikėtinai sudėtingos kelionės susirinkdavome į salę ir jis matydavo, kad atėję slankiojam. Todėl suprasdavo, kada uždėti, o kada nuimti. Treneris buvo labai supratingas ir tai mums labai padėjo“, – pridūrė T.Dimša.

Pats N.Čanakas kuklinasi girdėdamas tokias liaupses.

„Tomas pasinaudojo savo šansu ir viskas. Žinote, aš labai nemėgstu tu pasakymų, kad va, išmokiau žaidėją to ir ano. Aš jo nieko neišmokiau, – 15min tikino N.Čanakas. – Jis jau buvo susiformavęs žaidėjas. Tai, ką jis žino dabar, žinojo jau prieš ateidamas į Panevėžį.

Tomas buvo geras dar prieš „Lietkabelį“ ir tiesiog pasinaudojo savo šansu. Jis viso to nusipelnė dėl savo darbu.

Visa tai buvo ne apie trenerį, o apie šimtaprocentį atsidavimą treniruotėse, pasitikėjimą savimi ir gerą pataikymą. Jis žaidė taip gerai, nes jautėsi komfortabiliai.“

Į trenerio supratingumą T.Dimša atsakė supratingumu. Kai krepšininkas žiemos pabaigoje jau buvo viena koja Bilbao klube, jis pats atėjo apie tai pasisakyti N.Čanakui.

„Tomas yra puikus vyrukas. Jis kaip tikras vyras atėjo pas mane ir pasakė: treneri – noriu pasikalbėti, turiu keletą pasiūlymų ir nenoriu, kad apie tai išgirstumėte iš kitų žmonių – viską pasakysiu jums pats. Pasakiau jam, kad tai vertinu, – pokalbį prisiminė N.Čanakas. – Pasikalbėjome kaip draugai. Lyg būčiau vyresnis brolis. Pasveikinau jį, bet patikinau, kad tegul būna tikras – jeigu dirbs ir žais taip ir toliau, vasarą turės dar geresnių pasiūlymų.

Žinojau, kad jis „Žalgirio“ vaikis ir žinau, kad beveik visi svajoja žaisti „Žalgiryje“. Jam pavyko išpildyti savo svajonę ir aš labai dėl jo laimingas.“

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Nenad Čanak
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Nenad Čanak

Sugrįžimas – tik pradžia

„Dar tik Arvydo trūksta, ir vėl būsim visi kartu“, – instagrame Tomą Dimšą su perėjimu į „Žalgirį“ sveikino Marius Grigonis.

„Tas sveikinimas pralinksmino labiausiai“, – šypsosi T.Dimša, sulaukęs krūvos džiaugsmingų žinučių.

„Instagram“ nuotr./Mariaus Grigonio sveikinimas Tomui Dimšai
„Instagram“ nuotr./Mariaus Grigonio sveikinimas Tomui Dimšai

Paulius Jankūnas, Robertas Javtokas, Lukas Lekavičius, Artūras Milaknis, Edgaras Ulanovas, Šarūnas Jasikevičius, Evaldas Beržininkaitis – buvę bendražygiai, su kuriais buvo surėmęs pečiais dar 2013-2015 m. „Žalgiryje“, sveikino krepšininką sugrįžus namo. O kur dar Tomas Masiulis, Martinas Gebenas, su kuriais Tomo keliai susikirto „Žalgirio“ dubleriuose ir Lietuvos jaunimo rinktinėse.

„Daug kas rašė, skambino, sveikino. Manau, ir trenerių štabas – Evaldas Beržininkaitis bei Tomas Masiulis, irgi prisidėjo prie sugrįžimo. Tikiu, kad Jasikevičiui ir vadovybei jie apie mane atsiliepė gerais žodžiais, – samprotavo T.Dimša. – Atrodo, grįžti ten pat, bet, kita vertus, grįžti į naują ir kitą vietą – vis tik keičiasi treneriai, žaidėjai. Viskas prasideda nuo nulio ir viskas kitaip.

Bet tas sugrįžimas... Sugrįžti viena, o įsitvirtinti ir kažką įrodyti – visai kas kita. Neapsiriboju tik sugrįžimu – reikės viską įrodyti.“

View this post on Instagram

savaitgali bus juoko ????????????

A post shared by Tomas Dimša (@dimsa33) on

Šarūno Jasikevičiaus rikiuotėje nėra jokių išankstinių garantijų. Žalią šviesą į aikštę uždegs tik taisyklių laikymasis, neišblėstanti energija, žūtbūtinis fiziškumas, gera gynyba ir protingas krepšinis. T.Dimša nebeturės 10 metimų per rungtynes prabangos kaip Panevėžyje, o kiekviena neišnaudota proga gali kainuoti kiekvieną brangią žaidimo laiko minutę.

Kaip bus – taip, eisiu ir bandysiu dantimis kabintis į tą vietą.

Net ir asmeniniuose pokalbiuose su M.Grigoniu jis nedrįso strateguoti savo vaidmens pergrūstoje „Žalgirio“ perimetro žaidėjų rotacijoje. Joje šią akimirką yra Thomasas Walkupas, Lukas Lekavičius, Rokas Jokubaitis, Marius Grigonis, Steve'as Vasturia, Edgaras Ulanovas, ant klaustuko – Artūras Milaknis ir KC Riversas.

„Žalgirio“ paveikslas bus aiškesnis koronakrizei ir Eurolygos turtingiesiems atsijojus žaliai baltų sudėtį. Bet pats T.Dimša save įsivaizduoja atakuojančio gynėjo pozicijoje.

„Iš bėdos galiu tą kamuolį persivaryti. Iš bėdos galiu pasiginti trečioje pozicijoje. Bet akivaizdu, kad aš daugiausiai atakuojantis gynėjas, – 15min tvirtino T.Dimša. – Bet, matot, viena, kur aš matau save, o kita, kur mane mato treneris.

Kai esi pagalbinis, žinai, kad turėsi minimalų šansą metimams, kažkokioms kitokioms galimybėms. Jeigu jo neišnaudosi, tai vėliau gali tekti ir nebemesti. Žinau, kad laisvės tiek nebebus, todėl reikės išnaudoti minimalų šansą.

Manau, kiekvienas „Žalgiryje“ suranda sau atitinkamą vietą. Net žaisdamas ne per daugiausiai laiko gali įrodyti savo vertę. Bet svarbiausia komandos rezultatas. Jeigu tik jie bus geri, gerai bus visiems žaidėjams.

Kaip bus – taip, eisiu ir bandysiu dantimis kabintis į tą vietą.“

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tomas Dimša
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tomas Dimša

Tomas Dimša atsimena pirmąsias treniruotes su Šaru, kai šis kaip Gintaro Krapiko asistentas dirbo su juo individualiai 2014-2015 m. sezoną. Š.Jasikevičius tada buvo atsakingas už darbą su gynėjais ir papildomai su jais prakaitavo „Žalgirio“ arenos treniruočių centre.

„Jis duodavo ir geriausių pratimų, ir patarimų – viskas tik aukščiausiu lygiu. Jis man visada sakydavo veržtis, lipti, dėti per galvas, – šypsosi T.Dimša. – Jis padėjo man visapusiškai. Kiekviename žingsnyje turėdavo pasiūlyti, kas geriausia.

O kai žaidėme kartu, jis jau tada buvo visiems žaidėjams kaip treneris. Visi jo klausydavo ir visi atkreipdavo dėmesį į jo žodžius.“

View this post on Instagram

1⃣????

A post shared by Tomas Dimša (@dimsa33) on

Šarūnas Jasikevičius iš pagalbinio tapo pagrindiniu. Dabar jo žodis „Žalgiryje“ lemiamas. Kartais tuo pačiu jis kandus, labai griežtas ir negailestingas.

Apie Šaro reiklumą jau sklando legendos. Aplinkiniai jau tik ir gąsdina Tomą Dimšą, kad gali pamiršti savo stepbacką ir ilgam jį susipakuoti į krepšį.

Tačiau gynėjas žino, kur eina, ir jaučiasi pasiruošęs lemiamam „Žalgirio“ patikrinimui.

„Po tiek metų grįžus į Eurolygą vėl viskas kitaip. Bet atrodo, kad gal ne tiek esu tam pasiruošęs, bet labiau jau praėjęs, subrendęs ir žinantis, kas laukia. Per tuos 5 metus mačiau daug trenerių ir krepšinio virtuvių. Dabar esu sustiprėjęs ir įgijęs daugiau patirties, protingesnis, – sakė T.Dimša. – Bėgant metams supranti, kad supratimas tada (pirmą kartą Kaune, – aut.) turėjo būti kitoks. Gal reikėjo po truputį, po truputį... Bet kai yra galimybė žaisti „Žalgiryje“, atrodo, negali jos atsisakyti. Tačiau gal po to atrodė, jog reikėjo kažkur kitur pasisemti tos patirties.

Yra tokių kaip Dončičius, kurie atėję dominuoja jau 15-16 metų, o kiti pradeda žaisti tik sulaukę 20 ir daugiau metų. Tai labai individualus pasirinkimas, bet kiekvieno istorija skirtinga.“

Sezonas Komanda Lyga Min. Met.% Trit.% Kam. Perd. Tšk.
2019-20 Lietkabelis FIBA ČL 27,4 46,1 43,5 1,81 3,25 13,31
2018-19 Juventus LKL 19,9 44,1 33,3 1,89 2,41 8,03
2017-18 Prienai LKL 29,8 43,8 27,5 2,78 3,81 11,67
2017-18 Varezė Italija 4,1 22,2 0 0,12 0,5 0,5
2016-17 Prienai LKL 20,5 35 28,8 2,14 1,14 8,5
2015-16 Skyliners Vokietija 14,8 40,6 27,5 1,23 1,08 5,23
2014-15 Žalgiris Eurolyga 6,7 29,2 00 0,9 0,7 1,40
2013-14 Žalgiris Eurolyga 15,3 39,6 40,9 1,6 0,6 3,67

Ar T.Dimša išlaikys antrą „Žalgirio“ egzaminą, parodys tik jo pastangos ir laikas. Nors buvę jo treneriai gan drąsiai kalba, kad teisingų vertybių žaidėjas turi geras galimybes įsitvirtinti „Žalgiryje“.

„Ne, nebus. Iškart galiu pasakyti, – paklaustas, ar T.Dimšai nebus iššūkis įsitvirtinti „Žalgiryje“, nedvejojęs nukirto Ž.Urbonas. – Jam užtenka ir fiziškumo, ir jis turi visas kitas savybes, kurios reikalingos aukščiausio lygio krepšiniui.

Klausimas, kaip jis atrodys rotacijoje – Utenoje bei Panevėžyje gaudavo solidžias minutes ir galėdavo ten pilnai atsiskleisti. Kaune rotacija bus kitokia, su mažiau minučių, todėl reikės išsilieti maksimaliai ir gynyboje. Bet labai juo neabejoju. Juo labiau, jis perėjęs gerą „Žalgirio“ mokyklą, tad jam tai nebus psichologinis šokas.

Aš džiaugiuosi už Tomą. Man gera, kad tokius žmones pamato gyvenimas.“

„Aukštesnio meistriškumo komandos draugai ir geresnis treneris – Tomas, žinoma, pasiruošęs, – antrino N.Čanakas. – Jis turi reikiamą greitį, individualias savybes ir yra labai krepšiniui susitelkęs protingas vyras. Jis tikrai ras savo vaidmenį.“

Tomas Dimša laisvesnį ketvirtadienį arba penktadienį kartais užsukdavo į „Žalgirio“ areną. Jis norėdavo pasižiūrėti, kaip Eurolygoje sekasi jo geram bičiuliui Mariui Grigoniui, kitiems draugams ir buvusiems bendražygiams.

Gynėjas labiausiai laukdavo to momento, kai „Žalgirio“ arenoje pasigirsdavo himnas, o jį apšildydavo tradicine tapusi vikingų skanduotė.

„Net šiurpas nueidavo, – 15min pasakojo krepšininkas. – Atrodo, to tik ir lauki, kad tai pamatytum ir patirtum. Tas jausmas arenoje būdavo kažkas įspūdingo. Didelis noras sugrįžti ir vėl tą pajausti.“

Jau greitai T.Dimša tai išgyvens nebe kaip žiūrovas, o „Žalgirio“ žaidėjas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų