15 taškų pranašumu po dviejų kėlinių mėgavęsi žalgiriečiai sugriuvo po ilgosios pertraukos, kai vien per trečią ketvirtį praleido net 37 taškus, o sudėjus trečią ir ketvirtą kėlinius nusileido varžovams net 23:62.
Košmarą apytuštėje OAKA arenoje išgyvenę kauniečiai galvų aukštyn nekėlė ir po rungtynių, o prieš žiniasklaidos objektyvus, kaip ir pridera, stojo kapitonas Edgaras Ulanovas.
„Gerai pradėjome rungtynes, du kėlinius tikrai žaidėme kaip komanda, baudėme už visas jų klaidas gynyboje ir neblogai pildėme akcentus, kuriuos buvome susidėlioję, – vardijo E.Ulanovas. – Tikrai geriau už juos žaidėme, buvo komandiškumas, fiziškumas, daug pražangų padarėme, ko ir reikėjo šiose rungtynėse, kad sustabdytume jų laukinį puolimą. Pirmoje pusėje pavyko kontroliuoti tempą.“
Be tada atėjo trečiasis kėlinys.
„Apie antrą pusę aš nežinau, ar verta iš viso kalbėti. Galite traukti statistiką, traukti taktiką, skaičius, paprasčiausiai nėra jokio komentaro apie antrą pusę. Ir blogiausia, kad kažkas dar nustemba, kad taip gali būti. Kas čia, stebuklas kažkoks? Taip, gali būti. Nu kas čia dabar yra? „Kaip taip gali būti?“ Gali, dar baisiau gali būti. Tikiuosi, čia bus dar viena gera pamoka ateičiai. Svarbiausia, kad liekame kartu. Sezonas toliau tęsiasi, dar daug visko bus, ir gero, ir blogo. Žiūrime dabar jau į priekį“, – sakė „Žalgirio“ kapitonas.
– Treneriai po rungtynių labai ilgai prabuvo trenerių rūbinėje. Ką per tą laiką, kol laukėte trenerių, sakėte komandos draugams?
– Nelabai svarbu iš tikrųjų, ką mes čia kalbame. Pas save pasikalbame ir patys spręsime problemas.
– Ar matėsi per pertrauką kažkokių baimių, kad galite šitaip sustoti trečiajame kėlinyje?
– Visada jos yra, negali būti kitaip. Čia nuostaba kažkokia? Atrodo čia stebuklas kažkoks įvyko. Bet čia taip gali būti, čia viskas normalu. Pasižiūrėkite į Eurolygos lentelę, kas ten darosi. Aš jau nekalbu apie rungtynes, kiek pilna tokių rungtynių įvyko. Ir dar baisesnių, kur keistesni dalykai vyko. Bet viskas yra normalu. Turime nenustebti rungtynių metu ir suprasti... Sakau, apie antrą pusę nenoriu išvis kalbėti, nes visiškai nepasiruošę išėjome antroje pusėje ir net nežaidėme krepšinio. Gali skaičiuoti, kad kažkas pataikė tritaškius, kažkas nepataikė, bet kur tu pataikysi, kai jau tavęs nėra arenoje.
– Kas labiausiai pasikeitė varžovų gretose po ilgosios pertraukos?
– (nutraukia klausimą) Mes nustojome žaisti krepšinį. Matėte, kaip žaidėme pirmą pusę, o antroje taip nežaidėme. Nei varžovas kažkuo nustebino, tikrai ne, paprasčiausiai išėjome nepasiruošę, klaidos juokingos, vėl iš eilutės „Panathinaikos“ meta, grįžta į rungtynes, o tada jau prasideda ir baimė pas kažką, ir panašiai. Neturi būti nustebęs, kad taip gali būti. Turi būti susikaupęs, bet čia po dviejų kėlinių to nebuvo pas mus.
– Kaip elgtis po tokių rungtynių – analizuoti, kas buvo blogai, ar tiesiog pamiršti ir eiti tolyn?
– Žinoma, kad analizuoti, pamatyti savo klaidas. Visi turi pamatyti, apsitarti, kaip reikės daryti toliau. Nesižvalgyti vieni į kitus, nekaltinti ir nuo kitos treniruotės, nuo kito susirinko, nuo kitų rungtynių vėl pradėti kažką lipdyti.
– Kas lėmė tą sustojimą – 15 taškų persvara, lengva pirmoji pusė leido užmigti?
– Taip, psichologija ir kūno kalba. Viena komanda žaidžia, o kita nustoja žaisti. Pasižiūrėkite dar kartą, kaip ten viskas atrodė. Vieni žaidė, kiti ne.
– Iš pozityvesnės pusės, ar nustebino, kad 18 tūkst. sirgalių talpinančioje OAKA arenoje pirmoje rungtynių pusėje skambėjo „Žalgirio“ skanduotės?
– Žinoma, visada smagu. Ir prie viešbučio šiandien nustebino žmonės susirinkę, palaikė ir po rungtynių. Nepasisekė rungtynės, skaudus pralaimėjimas, bet visi ploja, mojuoja. Labai ačiū už palaikymą. Ne visada gerai susiklosto, sezonas ilgas, buvo ir gerų, ir blogų momentų. Ačiū labai už palaikymą ir viskas tęsiasi toliau.
