Anot FIBA, nors Eurolyga skelbė, kad nedraudžia žaidėjams atstovauti rinktinėms, šie sulaukė suvaržymų pirmojo atrankos lango metu: „Žaidėjai buvo pastatomi į neįmanomą padėtį rinktis tarp klubo ir rinktinės dėl Eurolygos tvarkaraščio. Šiuos veiksmus pasmerkė dauguma lyderiaujančių rinktinių.“
„Mes sulaukėme informacijos, kad kai kurie klubai spaudė savo žaidėjus nevykti į rinktines lapkričio mėnesį. Todėl valdyba patvirtino, kad FIBA nesiderės su Eurolyga dėl susitarimo, kol Eurolyga ir visi 16 klubų nepanaikins visų kliūčių (nurodytų kontrakte ar kitų), kurios neleistų žaidėjams žaisti rinktinėse“, – aiškinama pranešime.
FIBA giriasi, kad pirmasis 2019 metų pasaulio čempionato atrankos ciklas buvo itin sėkmingas. Teigiama, kad bendras rungtynių lankomumas perkopė 300 tūkst. žiūrovų.
Organizacija taip pat žada per 2017 – 2021 metų laikotarpį į nacionalines federacijas investuoti daugiau nei 30 mln. eurų.
Tuo tarpu Eurolyga pasveikino Europos komisijos sprendimą, kuris leido dailiojo čiuožimo atstovams laisvai rinktis varžybas, kuriose dalyvauti. Jie buvo spaudžiami dalyvauti Tarptautinės dailiojo čiuožimo federacijos ICU renginiuose.
Remdamasi šiuo sprendimu Eurolyga skatina FIBA leisti taip pat laisvai rinktis krepšinio klubams ir negrasinti nacionalinėms federacijoms sankcijomis.
Šie buvo verčiami varžytis FIBA projekte Čempionų lygoje, o ne Eurolygos kuruojamoje Europos taurėje, grasinant suvaržymams nacionalinėms federacijoms.
