Vokietija
Lemiamos Eurolygos sezono kovos turėjo vykti Kelne, Vokietijoje.
Kalbama, kad ketvirtas pagal dydį Vokietijos miestas, gegužės 22–24 dienomis turėjęs organizuoti finalo ketverto kovas, gali turėti pirmumo teisę avarinio Eurolygos scenarijaus planuose.
Serbijos naujienų portalas „Nova“ teigia, kad Kelnas su dar vienu neįvardijamu Vokietijos miestu išlieka favoritais priimti 18 Eurolygos ekipų.
Gegužės 5-osios rytą Vokietija buvo šešta daugiausiai užsikrėtusių pasaulio valstybių sąraše (apie 166 tūkst. atvejų su beveik 7 tūkst. mirčių), tačiau po truputį atsidaro ir vėl grįžta į normalų gyvenimą.
Pavyzdžiui, Vokietijos krepšinio lyga paskelbė, kad ketina pabaigti nacionalinį čempionatą 10 komandų turnyru Miunchene, kuris išskirstytų jas į dvi grupes po penkias, vėliau tęsiant turnyrą ketvirtfinalio, pusfinalio ir finalo etapais.
Turnyras vyktų tris savaites, birželį, ir užsitęstų ne ilgiau nei iki birželio 30-osios. Be abejo, turnyras vyktų tuščiose tribūnose ir laikantis visų saugumo reikalavimų. Įdomu, kad patys 10 pagal turnyro lentelės rezultatus išrikiuotų komandų žaidėjai kiekvienas individualiai galės spręsti, dalyvauti šiame projekte ar ne.
Tiesa, šį alternatyvų čempionato užbaigimo scenarijų dar turi patvirtinti Vokietijos vyriausybė. Trečiadienį Vokietijoje ketinama paskelbti, kaip tęsis Vokietijos futbolo čempionatas, kiti didžiausi sporto renginiai. Būtent trečiadienio sprendimai gali būti kertiniai svarstant tiek Vokietijos lygos, tiek Eurolygos tęsinio scenarijus šioje šalyje. „Reuters“ skelbia, kad Vokietijos „Bundesliga“ greičiausiai gaus žalią šviesą.
Visi uždari vieši renginiai Vokietijoje uždrausti iki mažiausiai rugpjūčio. Vokietijos krepšinio atstovai spėja, kad šis draudimas gali būti pratęstas mažiausiai iki rudens.
O ką gali pasiūlyti Kelnas?
Pirmiausia, didžiausią pinigų kraitį. Tai yra stipriausia rinka iš visų galimų Eurolygos sezono finišo stotelių.
Kelno privalumas – didžiulė 16 tūkst. žiūrovų krepšinio rungtynėse talpinanti, o įvairiuose sporto renginiuose net iki 20 tūkst. galinti išsiplėsti „Lanxess“ arena, kuri Eurolygai buvo naudinga dėl brangių bilietų: jų kainos svyravo nuo 195 iki 555 eurų už dviejų dienų renginį. Bet netekę galimybės į tribūnas sukviesti žiūrovų, organizatoriai prarastų didžiulius pinigus.
Šis miestas jau turi didelę patirtį priimant didžiausius sporto renginius. „Lanxess“ arenoje jau yra vykę UFC kovų renginiai, pasaulio ledo ritulio čempionatas, Europos rankinio Čempionų lygos finalinės kovos. Kelnas nėra krepšinio miestas – didžiausias tradicijas čia turi futbolas ir jokia kita sporto šaka nesugebėjo ištraukti tų šaknų. Bet Kelne 2022-aisiais numatyta surengti ir Europos krepšinio čempionato kovas, nes Vokietija yra viena iš keturių šalių, kuri priims FIBA turnyrą. Kelne vyktų būtent grupės varžybų etapas.
Vis dėlto realiau, kad Kelnas Eurolygos kovas priims kitais metais, jeigu organizatorius tenkins galimybė perkelti teises į finalo ketvertą į 2021-uosius.
Belgradas
Keli 15min kalbinti šaltiniai Serbijoje įsitikinę, kad tai jie yra favoritai priimti lemiamas Eurolygos kovas. Ypač tuo atveju, jeigu Vokietija atsisakys idėjos Eurolygos sezono finišą surengti Kelne.
Didžiausias Belgrado privalumas – didžiulė politinė parama.
Belgrado meras siuntė laišką į Eurolygos biurą su prašymu suteikti galimybę organizuoti išgelbėjimo scenarijų Serbijos sostinėje. Pats šalies prezidentas Aleksandras Vučičius oficialiai pranešė, kad Serbija darys viską, kad būtent joje įvyktų arba Eurolygos, arba Europos taurės sezono finišas.
„Mes pasiruošę priimti 3 tūkstančius svečių, kurie apsistotų mūsų viešbučiuose Belgrade ir Novi Sade“, – Serbijos televizijai sakė A.Vučičius.
Jokios kitos valstybės vadovas apie galimybes priimti tokį didžiulį sporto renginį dar nepasisakė. Anot 15min šaltinių Belgrade, vietos valdžia daro viską, kad tik prisiviliotų Eurolygą.
Tam palanki ir oficiali koronaviruso atvejų statistika. Visoje Serbijoje iki birželio 5-osios buvo užfiksuota apie 9,6 tūkst. koronaviruso atvejų su beveik 200 mirčių.
Serbija itin griežtai bandė pažaboti koronavirusą. Pavyzdžiui, kovo 15-ąją serbai uždarė savo sienas, neįsileido į šalį užsieniečių, o sugrįžusius vietinius privertė karantinuotis 28 dienas. Pažeidimų atveju, jiems grėsė baudžiamoji atsakomybė su galimybe atsidurti už grotų iki trejų metų.
Po kelių dienų Serbijoje buvo įvesta komendanto valanda, kuri apribojo judėjimą kasdien nuo 17 val. iki 5 val. ryto. Vyresniems nei 65-erių senjorams buvo iš viso draudžiama išeiti iš namų. Vėliau savaitgaliais komendanto valanda netgi buvo paankstina nuo 15 val. dienos.
Kovo 21-ąją Serbija sustabdė visą viešąjį transportą, uždarė parduotuves, restoranus ir leido dirbti tik maisto prekių parduotuvėms.
Protestuodami prieš tokias griežtas priemones, balandžio pabaigoje žmonės ėmė barškinti indus, taip išreikšdami nepasitenkinimą dėl suvaržymų. Bet griežtos priemonės Serbijai dabar leidžia po truputį atsidarinėti. Gali būti, kad jau artimiausiomis savaitėmis atsinaujins nacionalinis futbolo čempionatas.
Kitas Serbijos privalumas – šviežia patirtis organizuojant svarbiausias Eurolygos kovas. 2018-aisiais dar pats Kauno „Žalgiris“ dalyvavo Serbijos sostinėje organizuotame Eurolygos finalo ketverte.
Eurolygos rungtynės vyktų finalo ketvertą priėmusioje „Štark“ arenoje ir legendinėje „Pionir“ salėje.
Belgradas – sąlyginai nedidelis miestas, todėl vietiniai teigia, kad komandos nepatirtų jokių didesnių logistinių problemų.
Belgradas jau ilgai kovoja dėl dviejų vietų Eurolygoje, todėl tokia serbų iniciatyva gali sustiprinti šansus šiame turnyre matyti ne tik „Crvena zvezda“, bet ir „Partizan“.
Graikija
Iš pirmo žvilgsnio, tai idealiausias scenarijus lemiamoms Eurolygos sezono kovoms.
3 milijonų gyventojų miestas šiaurėje turi vieną Eurolygos areną – Atėnų „Panathinaikos“ namus, o pietuose, Atėnų priemiestyje Pirėjuje, kitą – Pirėjo „Olympiakos“ tvirtovę.
Maža to, tarp šių dviejų krepšinio polių yra bent kelios kitų Atėnų komandų arenos, pavyzdžiui, „Peristeri“ ir „Maroussi“, kuriose 18 Eurolygos klubų gerokai lankstesniu grafiku galėtų organizuoti treniruotes.
Atėnų pusėje – ir palankūs skaičiai. Patys graikai stebisi, kad koronavirusas jų šalyje neįsisiautėjo – užsikrėtė apie 2,6 tūkst. gyventojų.
Pagal bendrą statistiką ir 1 milijonui gyventojų skaičiuojamą santykį, Graikija yra arčiausiai Lietuvos pagal sveikatos užtikrinimui palankiausius rodiklius.
Graikija griežtai užsidarė nuo kovo 13-osios, o nuo kovo 23-osios uždraudė bet kokį viešą judėjimą be priežasties, išskyrus septynis būtiniausius punktus. Pavyzdžiui, išėję iš namų, žmonės su savimi privalėjo turėti asmens dokumentus, o apie išvykimą ir jo priežastis informuoti specialia SMS žinute.
Graikijoje pranešama, kad už koronaviruso taisyklių pažeidimus valstybė surinko beveik 8 milijonus eurų baudų.
Be to, Atėnai yra Eurolygos krepšininkų labai mėgiamas Europos miestas. Į vieną miestą užsidarę daugiau nei mėnesiui, krepšininkai mieliau rinktųsi vietovę, kuri gali pasiūlyti daugiau veiklos net ir ribotomis koronaviruso aplinkybėmis.
Kadangi yra vienas populiariausių turistų taškų Europoje, Atėnai turi išvystytą aukščiausio lygio viešbučių infrastruktūrą.
Kaip informuoja keli skirtingi informacijos kanalai Graikijoje, Atėnai būtų visiškai pasiruošę suorganizuoti lemiamas Eurolygos kovas, jei tik gautų patvirtinimą iš sveikatos institucijų.
Į lenktynes Graikijoje nori įsitraukti ne tik Atėnai. Salonikų meras Konstantinas Zervas informavo Eurolygą, kad jie pasiruošę priimti Eurolygos arba Europos taurės komandas.
Salonikai turi dvi arenas, kuriose rungtyniauja „Aris“ ir PAOK klubai. O K.Zervas įsitikinęs, kad milijono gyventojų miestas turi viską, ko reikia tokiam išgelbėjimo scenarijui.
„Tai puikus šansas Salonikams, nes čia saugu, esame patyrę organizuojant didelius renginius, turime puikias sporto sales, ligonines, viešbučius ir geras logistines sąlygas. Tokia galimybė būtų labai svarbi mūsų miestui, jo populiarinimui ir mūsų ekonomikai“, – Graikijos radijui „Metropolis 95.5“ sakė K.Zervas.
Įdomu, kad Salonikų meras atskleidė, jog Eurolyga turnyro metu prašo užtikrinti 15 tūkst. nakvynių vienviečiuose kambariuose. Eurolyga leidžia apgyvendinti svečius tik keturių ir penkių žvaigždučių viešbučiuose.
Anot K.Zervo, pagrindinis Eurolygos reikalavimas – 15 tūkst. nakvynių ir dvi tinkamos arenos.
„Salonikai visa tai gali suteikti“, – tikina graikas.
Vis dėlto užkulisiuose Salonikų scenarijus Eurolygos kovoms užbaigti nėra vertinamas labai rimtai.
Kaunas ir Vilnius
Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu per oficialią karantininę spaudos konferenciją keliskart užakcentavo, kad organizatoriams svarbiausia žaidėjų, komandų narių ir visų turnyro dalyvių saugumas.
Jeigu tai yra pagrindinis kriterijus, tai nėra saugesnio pasirinkimo nei Lietuva.
Pagal koronaviruso atvejų skaičių – 1,4 tūkst. su 46 mirtimis iki gegužės 5-osios ryto, Lietuva buvo saugiausia potenciali Eurolygos sezono nusileidimo stotelė.
Su kiekviena savaite Lietuvoje vis švelnėja visi karantino metu įvesti apribojimai ir valstybė po truputį grįžta į normalų gyvenimo ritmą.
Be to, Lietuva Vilniuje ir Kaune gali pasiūlyti dvi modernias krepšinio arenas, kurios jau yra organizavusios daugybę Eurolygos bei „EuroCup“ rungtynių, kitų didelių renginių, taip pat 2011-ųjų Europos čempionatą.
Kaunas J.Bertomeu pasisakymuose nuolat buvo linksniuojamas kaip miestas, kuris nusipelnė netolimoje ateityje organizuoti finalo ketverto kovas. Lietuvių siūlomas gelbėjimosi ratas dabar turėtų atrodyti kaip itin patrauklus.
Tiesa, jis nėra toks patrauklus pačiai Lietuvai.
Nei „Žalgirio“, nei „Siemens“ arenos neuždirbtų iš parduotų bilietų. Finansinę naudą arenų valdytojai gautų tik iš nuomos įplaukų, pajamų gautų ištuštėję didmiesčių viešbučiai. Bet tai nėra svajonių scenarijus. Juolab, jam dar reikėtų Vyriausybės ir vietos sveikatos institucijų patvirtinimo.
Nors iki pat koronaviruso grėsmės burbulo sprogimo „Žalgirio“ arena buvo atvira dviems Eurolygos mačams, kuriuose nepaisydamas rekomendacijų lankėsi šalies prezidentas Gitanas Nausėda, dabar šalies vadovų saugikliai gali būti gerokai griežtesni.
Tiesa, Lietuva jau atveria sienas, planuoja pirmuosius skrydžius ir per likusias dvi savaites požiūris į tokius projektus koronakrizės akivaizdoje gali ir pasikeisti.
Prognozė
Eurolyga iki paskutinės smulkmenos nori susiplanuoti galimą išsigelbėjimo projektą, bet situacija tokia, kad galimybė išvysti lemiamas sezono kovas labai minimali. Užkulisiuose kalbama, kad sezonas pasmerktas nutraukimui.
Apie tai viešai pasisako ir vis daugiau krepšininkų. Kad Eurolyga imtųsi ne šio, o artėjančių sezonų gelbėjimo plano, prasitarė net A licencijos savininko Maskvos CSKA vadovas Andrejus Vatutinas, kuris Eurolygos kabinetuose prisideda prie bendrų lygos sprendimų.
Vizija pamatyti krepšininkus Eurolygos arenose išties avantiūristinė.
Pirmiausia, krepšininkams tektų žaisti oficialias rungtynes po daugiau nei trijų mėnesių pertraukos ir ilgos pauzės be intensyvaus sporto, taip neišvengiamai sumažinant žaidimo kokybę ir padidinant traumų tikimybę.
Antra, beveik 300 krepšininkų ir dar šimtai personalo bei administracijos narių rizikuotų savo sveikata vis dar mįslingo koronaviruso fone.
Trečia, Eurolyga jungia 18 komandų iš 10 skirtingų valstybių su šimtais žaidėjų iš dar daugiau įvairių šalių su skirtingais įstatymais ir suvaržymais.
Ir dar daug kitų priežasčių, kurios iki maksimalaus lygio apsunkina Eurolygos sezono tęsinį.
Svarbūs įsipareigojimai rėmėjams ir didžiulės sutartys neleidžia Eurolygai lengva ranka nubraukti 2019-2020 m. krepšinio sezono, stengiantis maksimaliai sumažinti būsimus nuostolius. Bet šis vilties vilkinimas turėtų baigtis gegužės 24-ąją.
