Didžiausią Turkijos miestą ir Panevėžį skiria daugiau nei 2 tūkst. kilometrų.
Jei ne seniai „Fenerbahče“ vairą perėmęs Šaras, vargu, ar Stambulo komanda būtų prašiusi būsimą akistatą kelti į Lietuvą.
Tačiau artimi stratego ryšiai su tautiečiais ir Panevėžio „Lietkabelio“ klubu Stambulo komandai atvėrė naujas galimybes. Pasitaikiusia proga džiaugsis ir Panevėžio krepšinio aistruoliai, pirmą sykį istorijoje išvysiantys stipriausio žemyno turnyro kovas.
Ieškoti variantų „Fenerbahče“ vadovams prireikė po to, kai Eurolyga pareikalavo užtikrinti saugumą „Maccabi“ krepšininkams. Kaip žinia, dėl besitęsiančio karo Izraelyje Tel Avivo krepšininkams buvo nesaugu keliauti į Stambulą, tad turkams teko ieškoti išeičių.
Į gimtąjį kraštą Š.Jasikevičius atskrido neblogos nuotaikos. Jam perėmus vairą „Fenerbahče“ laimėjo šešis pirmuosius mačus, bet galiausiai suklupo antradienį, kai namuose 76:85 (26:18, 9:16, 22:23, 19:28) nusileido Belgrado „Crvena zvezda“ ekipai.
Tai buvo pirmas „Fenerbahče“ pralaimėjimas namuose Eurolygoje po aštuonių pergalių iš eilės šiame sezone.
Su dešimt pergalių per 18 akistatų Šaro komanda Eurolygoje užima devintą poziciją. Būsima priešininkė iš Tel Avivo turi viena pergale daugiau ir rikiuojasi ketvirta.
Su „Maccabi“ Šarą sieja taip pat ypatingas ryšys. Jis atstovavo šiai ekipai 2003–2005 metais ir laimėjo du Eurolygos titulus, bet sentimentų antradienį bus mažai – svarbiausia sugrįžti į pergalių kelią ir toliau gerinti žaidimą.
„Jeigu atvirai, tai Panevėžys buvo bene paskutinė mūsų opcija. Arba jis, arba išvis nukeltos rungtynės. Kaip supratau, abi komandos bandė išgelbėti ir šias rungtynes, ir tvarkaraštį. Galima daug diskutuoti, bet mūsų darbas yra žaisti, eisime, kausimės ir bandysime paimti taškelį“, – nusileidęs Kauno oro uoste kalbėjo Š.Jasikevičius.
– Žaisite savo gimtojoje šalyje ir turbūt sulauksite didesnio palaikymo?
– Net nežinau, sunku ir kažką pasakyti bei kažko tikėtis. Vis tiek reikia pripažinti, kad laukia kažkiek kitokios rungtynės. Reikia susikoncentruoti, atlikti darbą ir tikėtis, kad seksis.
– Pradėjote šešiomis pergalėmis, bet antradienį patyrėte pirmą pralaimėjimą. Kiek esate patenkintas komandos progresu?
– Viskas neblogai, stengiamės eiti į priekį, po truputį progresuoti rungtynės iš rungtynių. Gaunasi sunkokai, dar žaidėjams buvo šventės ant nosies. Per jas irgi būna įvairių niuansų. Daug čia neprigalvosi, stengiamės išnaudoti viską, kad ir skrydžių metu susėsti su žaidėjais ir kažką paanalizuoti. Situacija nelabai dėkinga, bet kai perėmiau komandą, žinojau, kad taip bus.
– Ar jau pavyko Stambule išsirinkti būstą?
– Nieko, gyvename su vaikais viešbutyje. Tris savaites valgome tą patį maistą. Per Naujus pavyko kiek išeiti kažkur, atsipalaiduoti, bet šiaip situacija net ir man kažkiek juokinga.
– Visai neseniai ir „Žalgiris“ atleido Kazį Maksvytį. Ar jus nustebino ši žinia?
– Kažkiek nustebino. Negali sakyti, kad ramiai viskas praėjo – iš pradžių viena idėja buvo, tada jau kita, tada vėl... Nustebino, nemeluosiu.
– Kazį pakeitė Andrea Trinchieri, kuris ne kartą yra sakęs, jog mėgsta jūsų idėjas. Ar sutinkate, kad jis yra panašus treneris į jus?
– Taip, galbūt, mes su Andrea esame bendravę, kartu praėję ir ilgą seriją. Jis kažkiek irgi gynybinis treneris, bet mano galva – gana visapusiškas. Sukaupė didelę patirtį su įvairiomis komandomis. Patirtis Europos krepšinyje yra didžiulė ir „Žalgiriui“ nuo to tik geriau. Vienas iš geriausių Europos trenerių.
