Rezultatyviausias Eurolygos žaidėjas pripažino, jog buvo keista. Tiesa, krepšininkas dar neketina kabinti sportbačių ant vinies, bet tuo pat tiki savo ateitimi trenerio kėdėje.
„Dabar esame keistokoje ir sunkioje situacijoje, bet žaidėjai turi prie to prisitaikyti. Rungtynėse su “Caja Laboral„ nežinojome, ką norime padaryti. Buvome sutrikę, varžovai tuo naudojosi ir nesunkiai rinko taškus. Ypač rankas atrišome Teletovičiui, kuriam leidome įsibėgėti. Antroje susitikimo dalyje atsitiesėme ir parodėme charakterį. Tokiais momentais to labai reikia“, – po rungtynių kalbėjo labiausiai patyręs „Žalgirio“ krepšininkas.
– Ar buvo įmanoma laimėti pratęsimą, kai ispanai pataikė tokius fantastiškus tritaškius?
– Tokiose situacijose reikia žinoti, kad kai iki atakos pabaigos lieka kelios sekundės, turi spausti varžovą. Jam negalime suteikti progos mesti. Tačiau būna, jog kauniesi ir kauniesi, bet atsitinka būtent taip, kaip atsitiko.
– Koks jausmas patarinėjant treneriui kaip asistentui?
– Buvo keista. Sunku, kai negali būti aikštėje, norisi susikeisti. Dėkoju tiems, kurie suteikė man šansą bent pažiūrėti, kaip viskas vyksta trenerio kėdėje. Tikiu savo ateitimi. Tikiuosi, kad „Žalgiryje“ liksiu dar kuriam laikui ir tęsiu savo darbą. Romanovas ir Motiejūnas davė man progą, todėl noriu nuveikti ką nors gero komandai. Bus ir pralaimėjimų, bet tikiuosi, kad ne daug.
– Sportbačių ant vinies dar nekabinate?
– Ne, ne, tikrai ne. Jokiu būdu. Esu sveikas ir pasirengęs žaisti.
